,

Klausos ir uoslės sutrikimai – kas tarp jų bendra?

Audiomedika klausos protezavimo specialistė B. Pabilionytė

Retas iš mūsų išvengiame slogos, gripo arba įvairių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, bet ar kada pagalvojote, jog paprastas peršalimas gali sukelti bėdų ne tik jūsų uoslei, bet ir klausai? Be to, laipsniškas jutimo funkcijų, tarp jų klausos ir uoslės, pablogėjimas yra susijęs su senėjimo procesais. Be abejonės, visa tai atsiliepia žmogaus gyvenimo kokybei, todėl apie klausos ir uoslės sutrikimus bei atvejus, kai būtina kreiptis į gydytoją, konsultuoja klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Brigita Pabilionytė.

Silpnėja palaipsniui

Klausa ir uoslė – tai du iš septynių sensorinių sistemos pojūčių, kuriuos mūsų smegenys turi integruoti, kad galėtume sąveikauti su mus supančia aplinka. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su tuo, jog senstant kai kurie pojūčiai silpnėja. Klausos ir uoslės silpnėjimas ypač atsiliepia gyvenimo kokybei – tai gali pakenkti užsiimant įvairiomis veiklomis bei bendraujant.

Su amžiumi susiję jutimo funkcijos sutrikimai iš dalies yra genetiniai ir natūralūs, tačiau jiems didelę įtaką gali daryti ir visą gyvenimą atlikti veiksmai ir jų poveikis – rūkymas, dažnas buvimas triukšme bei tokie veiksniai, kaip kraujotakos sutrikimai, kvėpavimo takų uždegimai, infekcijos.

Konkretų amžių, šių sutrikimų atsiradimui nusakyti sudėtinga. Tačiau, tiriant uoslės netekimą, buvo pastebėta, kad iš žmonių, kurių amžius buvo 80-97 metai, 62.5 proc. turėjo uoslės sutrikimą. Klausos sutrikimai abiejose ausyse su amžiumi vis dažnėja. Pirmieji su amžiumi susiję klausos sutrikimo požymiai gali prasidėti tarp 40 ir 50 metų.

Ką reikėtų daryti, norint išvengti arba pristabdyti šiuos procesus? Profilaktiškai lankytis pas gydytojus specialistus, o jau esant sveikatos sutrikimams – nelaukti ir kreiptis į šeimos gydytoją, taip pat, nesigydyti vaistais, kurių nepaskyrė gydytojas. Neturėti sveikatai žalingų įpročių, vengti prastų oro sąlygų, stipraus vėjo.

Peršalimas gali būti pavojingas

Paprasčiausias peršalimas taip pat gali turėti įtakos uoslei bei klausai. Peršalimo metu gali patinti ausies trimito gleivinė,  tuomet jis užsikemša. Po kurio laiko vidurinėje ausyje susidaro žemas slėgis, todėl būgnelis įsiurbiamas į vidų. Tokiu atveju, klausa pablogėja, kadangi optimalios klausos sąlyga yra vienodas spaudimas abejose būgnelio pusėse.

Vidinės klausos pažeidimai gali išsivystyti į neurosensorinį prikurtimą. Šis klausos sutrikimas dažnai būna negrįžtamas. Neurosensorinis klausos praradimas yra susijęs su nervinių ląstelių, galūnėlių arba nervo, siunčiančio signalus į smegenis, pažeidimu. Šis klausos sutrikimas gali būti susijęs su amžiumi, infekcijomis, kraujotakos, imuninės sistemos sutrikimais. Taip pat – su stiprių vaistų vartojimu, onkologinėmis ligomis, genetika, Menjero ir kitomis ligomis bei priežastimis.

Šiam klausos sutrikimui gydyti taikomas klausos protezavimas. Esant neurosensoriniam klausos sutrikimui, svarbu nustatyti veiksnį, kuris stimuliuoja prikurtimo didėjimą, ir jį pašalinti. Pavyzdžiui, jeigu veiksnys, darantis įtaką klausos silpimui yra darbas triukšme, tai rekomenduojama pakeisti darbo pobūdį.

Kol nesusiformavo visiškas klausos praradimas, neurosensorinis prikurtimas pasireiškia:

  • Moterų balsai girdimi prasčiau nei vyrų;
  • Pokalbio metu sunku išskirti, kas kalba;
  • Pašaliniai garsai trukdo girdėti ir suprasti.

Uoslės sutrikimai dažnai pagydomi

Dar vienas jutiminis sutrikimas, kuris pasireiškia uoslės nebuvimu – anosmija. Tai gali būti įgimta arba atsirasti sutrikus centrinei arba periferinei nervų sistemai. Šį sutrikimą dažniausiai sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimai, taip pat senėjimo procesai, traumos, virusai arba kenksmingi chemikalai.

Ar įmanoma tai išgydyti? Pasak gydytojų, vos pajutus sutrikusią uoslę ir nesant kvėpavimo takų uždegimui, būtina kuo greičiau kreiptis į juos. Atlikus tyrimus ir išsiaiškinus to priežastis, dažnai galima sutrikimą pagydyti vaistais. Nustačius, kad vaistai nebus veiksmingi, kai kuriais atvejais uoslę galima atgauti po operacinio gydymo.

Tyrimas su žiurkėmis

Tyrimai rodo, jog klausos praradimas ir uoslės deficitas gali būti ankstyvas demencijos ir Alzheimerio ligos pasireiškimo požymis. Šių dviejų pojūčių praradimas yra siejamas su kognityvine disfunkcija ir jie gali būti tiriami, norint nustatyti demenciją ir Alzheimerio ligą pirminėse stadijose.

Vienas iš tyrimų, siekiantis paskatinti tolimesnį neuropatologijos pažinimą žmonėse, buvo atliktas su žiurkėmis. Tyrimo metu žiurkės buvo išmokytos asocijuoti garsą su kvapu. Išgirdus garsą – pasklinda kvapas, žiurkė gali atsigerti vandens, o jeigu garsas ir kvapas nesutampa – negali. Tuo pat metu stebimos jų smegenys, kaip išlavinus dvigubą pojūtį, atitinkamos smegenų dalys, atsakingos už būtent tuos pojūčius, sureaguoja į stimuliaciją vienu metu.

Įdomus faktas: žmogus, nuo vieno dirgiklio nevalingai jaučiantis du ar daugiau pojūčių vienu metu, vadinamas sinestetiku.

Iveta Leščinskaitė

Taip pat skaitykite: