Senatvė – ne nuosprendis jaustis vienišam

Turėti savo aplinkoje žmonių, su kuriais galėtum jaustis emociškai artimam, dalintis mintimis, įspūdžiais, patirti bendravimo džiaugsmą svarbu bet kokio amžiaus asmenims – neigiama vienatvės įtaka psichologinei ir fizinei sveikatai mokslininkai seniai neabejoja. Deja, Lietuvoje beveik pusė milijono garbaus amžiaus žmonių jaučiasi vieniši. Svarbu žinoti, kad net ir netekus artimųjų ar draugų, nebūtina pulti į apėmusios vienatvės gniaužtus. Įvairiose Lietuvos vietose veikiantys senjorų klubai yra atviri visiems, kurie nori kurti tarpusavio draugystę, su bendraamžiais dalintis patirtimi. Apie tokių klubų veiklą informacijos galima ieškoti miestų ir rajonų savivaldybių internetinėse svetainėse, viešosiose bibliotekose – paprastai, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, veikia net kelios senjorus vienijančios organizacijos.

Žmogui reikia žmogaus

Šiaulių rankdarbių klubas

Kad ir kokie laisvi, savarankiški ir nepriklausomi jaustumės, ilgainiui pradedame ilgėtis gilaus ir prasmingo ryšio su kitu – žymiojoje amerikiečių psichologo A. Maslow’o penkių lygių piramidėje socialiniai žmogaus poreikiai užima trečiąją vietą. Pasak jo, tik patenkinę žemesniuose lygiuose esančius fiziologinius, saugumo ir socialinius poreikius, galime įgyti pasitikėjimo bei save realizuoti, ir nors ši piramidė turi trūkumų ir dėl jos yra ginčijamasi, suprasti šių poreikių svarbą asmenybės augimui ir gerovei yra naudinga. Socialinė vyresnio amžiaus žmonių atskirtis turi neigiamos įtakos bendrai gyvenimo kokybei – žmonės užsisklendžia, praranda motyvaciją, apleidžia savo hobius – o tiek gražių, prasmingų darbų dar galėtų būti nuveikta! Specialistai ragina senjorus nebijoti įsitraukti į įvairių bendruomenių veiklas, nes jose gimsta naujos pažintys, atsikratoma liūdesio, didėja asmeninis pasitenkinimas, tokios bendruomenės padeda jaustis reikalingam. Vis labiau Lietuvoje populiarėjantys Trečiojo amžiaus universitetai atliepia senjorų mokymosi visą gyvenimą poreikius. Lankydami universitetus senjorai ne tik plečia akiratį, mokosi prisitaikyti prie technologinių pokyčių, bet ir užmezga naujus ryšius, geriau integruojasi į visuomenę.

Senjorų klubai: kas juose veikiama?

Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacija

Nenorintys lankyti universitetų, tačiau svajojantys turiningai leisti laiką su savo bendraamžiais, senjorai gali jungtis į specialiai jiems skirtus klubus. Šiose bendruomenėse sudaromos galimybės dalintis patirtimi, prisiminti senus pomėgius, atskleisti naujus talentus. Užsiėmimus pravesti į klubus neretai kviečiami ir kvalifikuoti specialistai, kurie padeda senjorams lavintis, tobulėti ir išmokti kažko naujo. Tokie susitikimai labai paįvairina įprastus pasibuvimus, kuriuose senjorai tiesiog šiltai bendrauja vieni su kitais prie puodelio kavos ar arbatos. Drauge lankomi muziejai ir parodos, nariai keliauja, rengia vakarones, kartu mini valstybines ir asmenines šventes – visa tai leidžia prasiblaškyti ir nesisukti nuobodžioje rutinoje. Ryšiai palaikomi bei puoselėjami ir su kitų miestų klubais, pavyzdžiui, Tauragės „Subuvimas“ rengia susitikimus, bendrauja su Klaipėdos pagyvenusių žmonių kolektyvu „Rūta“.

Kėdainių klubas RUDENĖLIS

Daugelis klubų taip pat turi ir savo ansamblius, kuriuose senjorai dainomis, šokiais ir muzika aktyviai vykdo koncertinę veiklą. Kauno klubo „Berželis“ pirmininkė Antanina Birutė Liutvinskienė pasakoja, kad jų klube kapela „Šaltinis“ jau gyvuoja penkerius metus – jame groja profesionalių muzikantų orkestras, dainuoja penki vokalai. Savo koncertais kolektyvas džiugina kauniečius ir miesto svečius, yra kviečiamas pasirodyti įvairiose šventėse.

Joninės 2020. Kauno klubas BERŽELIS

Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacija jungia net 12 meno ansamblių, kurie yra aktyvūs Lietuvos ir užsienio festivalių, miesto švenčių dalyviai. Šią didelę bendruomenę sudaro 225 mėgėjai saviveiklininkai ir dar iki 350 gerbėjų, palaikančių ir epizodiškai prisidedančių prie klubų veiklų. „Mes esame kaip viena šeima“, – teigia asociacijos prezidentė Kristina Buslajeva. „Aš visada siūlau: ateikit į koncertus, pasižiūrėkit, kuris kolektyvas jums patiks, ir prašykitės į jį. Vadovas, aišku, patikrina. Jeigu neturėsi klausos, nesugebėsi šokti, klube vis tiek galėsi dalyvauti kaip svečias, atvykti į vakarones“, – sako K. Buslajeva.

„Durys atviros visiems senjorams – pas mus visi lygūs“, – sako aštuoniasdešimt narių turinčio Kėdainių klubo „Rudenėlis“ vadovė Kristina Župerkienė. Jos klube žmonės ne tik drauge vyksta ilsėtis, bet ir aktyviai šviečiasi – vadovė džiaugiasi senjorų motyvacija semtis naujų žinių. „Labai daug mūsų senjorų lanko Trečiojo amžiaus universitetus, studijuoja, mokosi, dalyvauja europiniuose projektuose“, – teigia Kristina.

Dalis klubų – miestų bibliotekose

2019 Velykos. Kauno klubas BERŽELIS

Nemažai senjorams skirtų klubų įsikūrę šalies viešosiose bibliotekose. Štai Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikia senjorų rankdarbių klubas, kurio tikslas – skatinti vyresnio amžiaus žmonių turiningą bendravimą, dalyvavimą bibliotekos, miesto ir šalies gyvenime, įtraukti senjorus į kūrybinės saviraiškos, kultūros ir meno pažinimo procesus, formuoti pozityvų požiūrį į amžiaus pokyčių keliamus iššūkius. Klubo veikla apima ne tik rankdarbius, bet ir dalyvavimą pilietinėse ir gerumo akcijose, edukacinius bei terapinius užsiėmimus, čia taip pat organizuojami susitikimai su įdomiais žmonėmis.

Panevėžio Parko bibliotekos senjorų klube „Pabūkime kartu“ veikla organizuojama pagal žmonių norus ir poreikius. Į susitikimus diskusijoms apie gyvenimo būdą ir įpročius kviečiami gydytojai, psichologai, sveikos mitybos specialistai, rengiamos literatūros, meno, rankdarbių, klubo lankytojų parodos. Jonavos viešojoje bibliotekoje esančiame klube „Polėkis“ senjorai buriasi į fotografuojančių, mezgančiųjų, politikuojančių ir kitokias grupes. Vilniaus centrinė miesto biblioteka taip pat turi net tris senjorams skirtus klubus, tad užtenka tik pasidomėti. O jei nėra klubų, bibliotekos erdvės vis tiek atviros visiems, jose dažnai organizuojami ir specialiai senjorams skirti renginiai.

Be to, šalies bibliotekose vyksta projekto „Prisijungusi Lietuva“ nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai, kuriais siekiama gyventojams padėti efektyviai ir atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis. Jų metu įgyjami praktiniai įgūdžiai, pradedantiesiems leidžiantys išmokti savarankiškai naudotis elektroninėmis paslaugomis, saugiai naršyti ir bendrauti internetu. Pažengusiems siūlomi kito lygio mokymai, kurie apima vaizdo įrašų, tinklaraščio ar interneto svetainės kūrimą, veiksmingą laiko planavimą, į pagalbą pasitelkiant interneto kalendorius, nuotraukų redagavimo galimybes, saugų dokumentų dalijimąsi ir daug kitų naudingų žinių. Skaitmeninio raštingumo klasėse užmegztos pažintys neretai tęsiamos ir pasibaigus mokymams.