Pagaminkite žaislus anūkams patys!

Rankdarbių nauda akivaizdi, tai ne tik malonus laisvalaikio užsiėmimas, kuris veikia terapiškai – ramina, mažina stresą, atpalaiduoja ir skatina kūrybingumą, bet ir puikus būdas pagaminti dovanas vaikams, anūkams ar proanūkiams. Juk kruopščiai savomis rankomis kurti žaislai gali būti perduodami iš rankų į rankas, o parduotuvėje įsigytas žaislas niekada nebus toks vertingas, kaip su meile gamintas močiutės ar senelio.

Lietuvoje darbščių ir kūrybingų žmonių netrūksta, tad pakalbinome kelis, pasidalinusius atrasta meile rankdarbiams ir jų gaminimo procesu, kuris galbūt įkvėps ir jus.

DANGUOLĖ (73 m.) įvairiais rankdarbiais užsiima jau 15 metų. Be to, kad gamina seges, pakabukus, paveiksliukus iš odos ar gintaro, piešia paveikslus, pastaruoju metu dar ir siuva žaisliukus savo vienintelei proanūkei Emai (1 m.). „Dar mokykloje mėgau piešti, siūti. Jau pirmoje klasėje mamos prašiau man padovanoti siuvimo mašiną ir nuo tada apsiūdavau visas lėles. Paskui jau ir sau ar pusseserėms sukneles siuvau, dar vėliau – anūkei. O kai atsirado proanūkė, pradėjau vis kažką pagaminti ir jai – tai lėlytę, tai kokį žaisliuką iš lino. Ji mūsų visų princesė, vis norisi kažkaip palepinti“, – šypsosi senjorė.

Šešis anūkus ir vieną proanūkę turinti Danguolė sako, kad laiko rankdarbiams užtenka. „Kaip senjorei, laiko man sočiai, o dar ir neįgalumą turiu dėl kelio protezo, vaikščioti jau nelengva, todėl nuolat būdama namuose vis nenustygstu vietoje be darbo“, – pasakoja moteris.

Kur randanti idėjų originaliems darbeliams iš lino? Gelbėja internetas – Youtube, Pinterest, o dažnai ir anūkai padeda, vis paprašo ką nors pagaminti. Pasiūti žaisliuką iš lino visai nesunku – pirmiausia Danguolė nusipiešia eskizą, pasidaro iškarpas, o vėliau jas susiuva ir užpildo sintepono kamšalu: „Viskas tikrai labai paprasta, o anūkė nepaleidžia iš rankų ir labai myli šiuos žaisliukus.“

INGRIDA (57 m.) neria žaislus iš medvilninių siūlų pagal amigurumi japonišką nėrimo sistemą. Vilnietė sako, kad šiais laikais išmokti kažko naujo paprasta, nes internetas yra visagalis. „Viskas prasidėjo nuo vieno žaislo. Kadangi aš, kaip ir dauguma lietuvių moterų, nemoku sėdėti rankų sudėjusi, vis turiu pasikrapštyti prie įvairių veiklų, tai nusprendžiau iš siūlų likučių numegzti lėlę anūkei. Panaršiusi internete pagaminau tokią šleivą kreivą lėlytę, bet pats procesas man labai patiko. Taip ilgainiui ir įsitraukiau į žaislų gamybą“, – pasakoja moteris.

Nors Ingrida dirba vaikų darželyje, sako, kad visada randa laiko ir rankdarbiams. „Nemoku ramiai sėdėti prie televizoriaus, todėl man toks papildomas užsiėmimas labai patinka. Kai pradėjo vis geriau ir geriau sektis, susikūriau puslapį Facebook’e „Nerti žaislai“, kur savo darbelius ir parduodu. Tikrai neuždirbu daug, bet bent jau siūlai atsiperka ir turiu širdžiai malonią veiklą. O ir mamytės patenkintos, nes vaikai labai myli šiuos žaisliukus“, – pasakoja Ingrida. Moteris priduria, kad mezga su didele meile – apgalvoja, kaip derės spalvos, koks bus žaisliuko veidas, o iš gerų siūlų numegztas žaisliukas visada gaunasi kokybiškas ir švelnus. Moteris juokiasi, kad nebegalinti ramiai praeiti pro siūlų parduotuves, nes tai tapo savotiška aistra, o ir laikai išmokti kažką naujo itin patogūs – atsiradus internetui galima tiesiog žiūrėti ir mokytis megzti nekeliant kojos iš namų. Pasak Ingridos, jos megztiems žaisliukams ypač neabejinga anūkė. „Kai atvažiuoja, tenka slėpti mezginius, nes ji viską išsivežtų. Sakau, kad jau nemažai turinti, bet visada atsako, kad dar šito žaisliuko neturi“, – juokiasi moteris.

Teisininkas JONAS UDRIS (43 m.) savo hobį atrado nusipirkęs namą. „Reikėjo įvairiausių smulkmenų, baldų, tad aš nusprendžiau daug ką pasigaminti pats. Iš pradžių nebeužteko paprasto atsuktuvo, prireikė elektrinio, o paskui, žiūrėk, ir kažką nupjauti, prisukti ar pritvirtinti reikia. Po truputį pradėjau viską gaminti, kol tai išaugo iki to, kad garažas, kuriame telpa dvi mašinos, tapo mano dirbtuvėmis“, – pasakoja vyras.

Ilgainiui Jonas pradėjo gaminti ir medinius žaislus savo vaikams. Pagaminęs žaidimų aikštelę su įvairiomis laipynėmis, iš likusių medžiagų kūrė smulkesnius žaislus. „Juk paėmus apvalią beržo šaką ir ją lyg dešrą supjausčius į riekeles, galima pasigaminti ratukus. Tuomet tik reikia pritvirtinti prie iš medžio drožlių plokštės išpjauto mašinėlės profilio ir turime originalų žaislą“, – patirtimi dalijasi Jonas. Pasak jo, ne vienas žaislas įsikūrė ir jo draugų vaikų namuose, tačiau nors hobiui skiria daug laiko, verslo iš to daryti neketina.

Anot Jono, pasigaminti galima bet ką – stalo žaidimus, kaladėles, lėlių ar net žiurkėno namelį – reikia tik fantazijos ir įrankių. O štai naujausias jo projektas – modernus rašomasis stalas, kuriame integruotas elektrinis pianinas, skirtas penktokei dukrai. „Stengiuosi vaikams parodyti, kad viską galima pasidaryti pačiam. Ir tai jau duoda šiokių tokių vaisių – jei kažkas namie sulūžta, mes neskubame pirkti naujo daikto, o einame į garažą ir bandome pataisyti, suklijuoti“, – pasakoja vyras bei priduria, kad mediniai gaminiai yra daug ilgaamžiškesni. „Sakykime, vaikiška virtuvėlė ar lėlių namelis, kurie pagaminti iš plastiko, netrunka išblukti, greičiau sulūžta, o pataisyti tokių nėra kaip, tenka išmesti. Tuo tarpu medinį daiktą visada galima atnaujinti ir jis vėl bus kaip naujas, tereikia nušveisti švitriniu popieriumi, nulakuoti, nudažyti naujais dažais ir galima vėl naudoti ar perdovanoti.

Paklaustas, ar sunku išmokti tokio amato, Jonas atsako, kad viskas įmanoma, tik reikia išdrįsti. „Nėra dalykų, kuriems būtum per jaunas ar per senas. Ypač vyresni žmonės turi daugiau kantrybės, mažiau skuba. Šiandien išmokti naudoti įrankį lengva, nes technikos visose parduotuvėse gausybė, o be to, labai daug gaminių galima pagaminti su paprastesniais įrankiais, nereikia sudėtingų staklių. Rankinis siaurapjūklis, fanera, degintuvai, medžio klijai, pora spaustuvų ir vienas elektrinis šlifuoklis – su šiais įrankiais galima labai daug visko pasigaminti“, – sako jis.

Nuo ko pradėti? Pasak Jono, darbas susideda iš pagrindinio klausimo – kaip pagaminti dėžę, o jei tiksliau, kaip sujungti lentas, kad gautųsi dėžė. „Svarbiausia išmokti šį principą. Pasitreniruokite keletą technikų, bandykite suklijuoti ar susukti. Jeigu jau peržengsite per save ir tai išmoksite, tuomet galite pagaminti bet ką. O svarbiausia – nebijokite, niekada nėra per vėlu, kiekvienas gali pradėti nuo pačių paprasčiausių dalykų“, – pataria vyras.