Knygos, pasiilgusiems skaitymo: nuo autobiografijų iki religijos

Žiemos laikotarpis yra itin tinkamas metas skaitymui. Ilgi, lėti vakarai, kvepiantys jaukumu, kviečia neskubėti ir atsipalaiduoti. Skaitant tai padaryti nesunku – kartu su knyga galite keliauti neiškėlę kojos iš namų, susipažinti su Jungtinių Amerikos valstijų prezidentu… Atraskite sau tinkamiausią naujieną.

S. H. Amigorena „Vidinis getas“

„Vidinis getas“ – tikra autoriaus senelio gyvenimo istorija, pasakojanti apie tai, kaip motinos laiškai sūnui, keliavę iš Varšuvos geto į naująjį jo gyvenimą Buenos Airėse, paskandino jauną vyrą kaltėje, bejėgiškume ir tyloje.

„Prieš dvidešimt penkerius metus pradėjau rašyti šią knygą norėdamas išsivaduoti iš tylos, kuri mane slėgė nuo pat gimimo.“

Net nežinau, ar iš tiesų įmanoma šnekėtis apie holokaustą. Mano senelis nepajėgė. Žodžių , kuriais galėčiau pasakyti visa tai, ką jis užrakino beribėje tyloje, ieškojau ne tik norėdamas numalšinti jo skausmą, ir ne dėl to, kad norėčiau sau ir kitiems apie jį priminti. Atvirkščiai, suteikdamas šiam skausmui žodžius norėjau pagaliau nustumti jį į užmarštį.

Išsigelbėjimas nuo holokausto gali tapti sunkesne bausme nei mirtis – tai liudija autoriaus senelio gyvenimas. Trečiajame dešimtmetyje Lenkijos žydas Visentė Rozenbergas neatsigręždamas paliko tėvus, seserį ir brolį, kad pradėtų naują gyvenimą Buenos Airėse. Ten jis vedė nuostabią merginą, susilaukė vaikų ir tvarkėsi savo baldų parduotuvėje, stengdamasis kuo labiau atsiriboti nuo Lenkijoje likusios šeimos. Tik motina nenustojo rašiusi jam apie kasdienį badą, šaltį ir baimę, kurie galiausiai baigėsi masinėmis žudynėmis visoje Europoje. Kai Visentė pagaliau susivokė, kas iš ties dedasi jo gimtinėje, buvo per vėlu – motinos laiškų daugiau nebegavo.

Mozė Mitkevičius „Nesuskambėjęs pragaras”

Kodėl Dievas tyli? Kas yra žmogus, kokia jo gyvenimo prasmė? Ar Senojo Testamento tekstai iš tiesų žiaurūs? Kaip atpažinti ne artimo, bet savo nuodėmę? Kaip pradėti melstis? Ir kaip nenustoti?

Nuo psalmių subtilybių prie Gerosios Naujienos, o nuo jos – prie gyvenimo „Nesuskambėjusio pragaro“ autorius paprastai ir nuosekliai dėsto Dievo meilės kursą. Tai kartu per kylančius klausimus einanti, įsigalėjusius mitus išsklaidanti, padrąsinanti, guodžianti ir stiprinanti knyga. Pasitikėjimą Dievu ir ištikimybę auginantis vadovas tiek žmogui, tariančiam pirmuosius žodžius Jo kalba, kurios besimokant gal atsivers ir knygos pavadinimo užduoto galvosūkio logika, tiek pažengusiam Biblijos skaitytojui.

Apie autorių:
Nuo mano gimimo iki šios knygos gimimo dienos prabėgo kiek daugiau nei keturiasdešimt metų. Kas iš manęs bus, nežinojo nei mano tėvai, nei mokytojai, nei aš pats. Išėjo kunigas. Ir tikrai ne dėl to, kad 1980-ųjų birželio 14-ąją buvau pakrikštytas Aušros vartuose. Tačiau, matyt, nuo tada kažin kokiu būdu Dievo Apvaizda lydi visur, kur beeičiau. Tarp daugybės kelių labiausiai Dievui dėkoju už taką į Bernardinus. 1996-aisiais. Ten mane ir patraukė Dievo žodis. Ne tiek skelbiamas iš Biblijos puslapių, kiek sklindantis iš Dievo pagautų žmonių gyvenimo. Ten supratau, jog Dievo tekstai skaitomi ir tarp eilučių, ir ne tik šventuose puslapiuose.

2012-ųjų balandžio 28-ąją Vilniaus arkikatedroje buvau įšventintas kunigu. Koks iš manęs bus kunigas, nežinojo nei seminarijos rektorius, nei klebonai, nei aš pats. Taip jau susidėliojo, kad atsidūriau Romoje ir pradėjau studijuoti Šventąjį Raštą. Matyt, ir vėl ne be Dievo piršto. Kas bus toliau – matysim, tačiau šiandien tetrokštu vis labiau pažinti Dievo žodį ir tuo dalintis su kitais.

Vieną 2018-ųjų pavasario rytą, tyčia ar atsitiktinai, sulaukiau skambučio iš leidyklos „Alma littera“. Koks iš manęs bus rašytojas, nežinojo nei skaitytojai, nei leidykla, nei aš pats. Išėjo „Nesuskambėjęs pragaras“…

L. Lavaste „Kunigas Ričardas“

TIKRA IR NEPAGRAŽINTA
„Aš nelinkęs pasakoti asmeninės istorijos. Tebūnie tai Dievo kelionė per Jo žmogaus gyvenimą.“

LAIMĖ
Mano „laimė“ kainavo labai brangiai: vaikystėje teko gyventi materialiai itin kukliuose namuose, patirti pažeminimo, pavydo, pykčio ir kitokių dalykų. Už meilę Bažnyčiai, kunigystei ir žmonėms, už buvimą matomam, neapsiribojant zakristijos kunigystės modeliu, teko išgirsti pašaipių replikų „reklamščikas“, „išrinktųjų kunigas“, „saldžiarūgštis pamokslautojas“, „karjeristas“. Tačiau kokia laimė gyventi dėl svajonės.

PAŠAUKIMAS
Kunigu esu tapęs tik iš malonės. Kaip kunigą save toliau lipdau. Mane lydėjo meilė ir žmonių pasitikėjimas, kuris nepakito man kintant šiame gyvenime. Juk galima gyventi dėl pašaukimo ir tarnauti nesavanaudiškai dalijant save. Visas gyvenimas tik iš malonės.

KLAIDOS
Esu padaręs daug klaidų, visi jų padaro. Klaidos tapo didžiausiu iššūkiu gyventi savo kunigiškos svajonės istorijoje. Sutinku klystančių žmonių. Daugelį tai gniuždytų. Dievo gailestingumas gydo ir moko – kodėl turėčiau save nubausti dar kartą, nusivilti arba nutolti nuo savo svajonės?

GYVENIMO PASIRINKIMAI
Nė karto nesuabejojau dėl savo pasirinkimo. Tai ir yra mano gyvenimo variklis. Taip, tame kelyje buvo permąstymų, nevisavertiškumo jausmo, dvejonių…

GYVENIMO KELIAS
Kartais pasijunti tarsi skuduras, į kurį nusivalė kojas ir numetė. Maišaisi. Netinki. Užgoži. Tai degina. Man skauda. Jei ne malda ir tikėjimas, seniai būčiau atsitraukęs. Ir jei ne supratimas, kad tai yra mano kelias, kuriuo turiu eiti. Tada apsisprendi. Gali būti kaip skuduras. Arba sudegti lyg žvakė.
Ričardas Doveika

S. Dirsytė „Fata Morgana“

„Fata morgana“ – tikrais faktais paremta neįtikėtina istorija, prieš šimtmetį nutikusi vidurio Lietuvoje. Tai debiutinis Sonatos Dirsytės istorinis romanas. Kėdainiuose gimusi ir augusi autorė, ryšių su visuomene specialistė, dabar gyvenanti Vilniuje, užrašė iš prosenelės bei močiutės girdėtas tikras, kartais mistiškas, net makabriškas istorijas apie tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo paliestus Kėdainius.

Tarpukariu ir karo metais abipus Nevėžio krantų vyko ne tik išgyvenimo dramos, bet ir siaubo filmų scenarijus primenantys įvykiai. Pasakojimo centre – anksti tėvų netekusios jaunos merginos Elenos istorija, per kurią skirtingais laikmečiais supažindinama su neįtikėtinais aplink Kėdainius gyvenusių dvarininkų ir paprastų žmonių, taip pat čia klestėjusių žydų likimais. Romane pasakojama ir liūdnai pagarsėjusios, net ir po mirties kunigams ramybės nedavusios Šventybrasčio Barboros istorija.

FATA MORGANA – ir išgyvenimo istorija, pasakojanti apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais žmonės bandė prisitaikyti ir išlikti tarp draugų ir priešų, kurie galėjo ir išgelbėti, ir pasmerkti pražūčiai.

FATA MORGANA – tai optinė apgaulė, kai vandenyje esantys objektai gali atrodyti tarsi sklandantys ore. Šis reiškinys tarpukario geografų buvo pastebėtas Nevėžyje ties Kėdainiais ir aprašytas. Fata morgana kūrinyje tapo ne tik ramybės pranašu, bet ir neįmenamų paslapčių simboliu.

B. Obama „Pažadėtoji žemė“

Jaudinančiame ir labai lauktame pirmame prezidento memuarų tome „Pažadėtoji žemė“ Barackas Obama prisimena neįtikėtiną gyvenimo odisėją, kurią pradėjo kaip savo tapatybės ieškantis jaunuolis, o baigė būdamas laisvojo pasaulio lyderis, ir negailėdamas įspūdingų, asmeniškų detalių aprašo išeitus praktinės politikos mokslus ir labiausiai įsimintinas savo pirmosios istorinės prezidento kadencijos, sutapusios su dramatiškų pokyčių ir sumaišties laikotarpiu, akimirkas.

Obama kviečia skaitytojus į kvapą gniaužiančią kelionę, pradedant jo ankstyvaisiais politiniais siekiais ir baigiant esmine pergale pirminiuose rinkimuose Ajovoje, atskleidusia tikrąją paprastų piliečių aktyvumo įtaką lemtingam 2008 m. lapkričio 4 d. vakarui, kai jis buvo išrinktas 44-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu ir tapo pirmuoju afroamerikiečiu, užėmusiu šį aukščiausią šalies politinį postą.

Prisimindamas savo prezidentavimo laikotarpį, autorius išsamiai ir giliai apmąsto stulbinamai plačias prezidento galias bei jų ribas ir pateikia unikalių įžvalgų, susijusių su JAV partinės politikos ir tarptautinės diplomatijos dinamika. Obama vedasi skaitytojus į Ovalinį kabinetą ir Baltųjų rūmų Situacijų kambarį, kviečia kartu keliauti į Maskvą, Kairą, Pekiną ir kitas vietoves visame pasaulyje. Jis atskleidžia, ką mąstė formuodamas vyriausybę, kovodamas su pasauline finansų krize, ėmęsis priemonių dėl Vladimiro Putino, siekdamas (nors vilčių buvo mažai), kad būtų priimtas Pacientų apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo įstatymas, diskutuodamas su generolais apie JAV strategiją Afganistane, rengdamas Volstrito reformą, reaguodamas į sunkias pasekmes sukėlusį sprogimą „Deepwater Horizon“ naftos gavybos platformoje ir įsakydamas pradėti operaciją „Neptūno ietis“, per kurią pavyko nužudyti Osamą bin Ladeną.

„Pažadėtoji žemė“ – labai asmeniška ir savirefleksijų kupina knyga, pasakojanti apie žmogaus lažybas su istorija, apie bendruomenės organizatoriaus tikėjimui tekusį išbandymą pasaulio politikos arenoje. Obama neslepia, kad jam, afroamerikiečiui, nebuvo lengva siekti JAV prezidento posto, pateisinti lūkesčius amerikiečių kartos, kuri užaugo semdamasi įkvėpimo iš kalbų apie „viltį ir permainas””, ir spręsti moralines dilemas, iškildavusias priimant itin svarbius nutarimus. Autorius atvirai pasakoja apie priešiškas jėgas, su kuriomis susidūrė savo šalyje ir užsienyje, apie tai, kaip gyvenimas Baltuosiuose rūmuose paveikė jo žmoną, dukteris, ir nebijo atskleisti savo dvejonių bei nusivylimų. Jis tvirtai tiki, kad didžiajame, dar nesibaigusiame amerikiečių eksperimente visada yra vietos pažangai.
Šioje puikiai parašytoje ir įtaigioje knygoje atskleidžiamas Baracko Obamos įsitikinimas, kad demokratija – ne Dievo dovana, o tai, ką kasdien visi kartu statome ant užuojautos ir savitarpio supratimo pamatų.

Barackas Obama 2008 m. lapkričio mėnesį buvo išrinktas 44-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu ir šiame poste išbuvo dvi kadencijas. Jis yra dviejų jau išleistų ir „New York Times”” bestseleriais tapusių knygų – „Mano tėvo svajonės”” ir „Vilties įžūlumas”” – autorius, taip pat 2009 m. Nobelio Taikos premijos laureatas. Barackas Obama su žmona Michelle gyvena Vašingtone. Jie turi dvi dukteris Malia’ą ir Sasha’ą.