Kvepiančių namų magija: kada ir kokius kvėpinimo būdus rinktis? 

Kvapas – nebylus istorijų pasakotojas. Namus jis gaubia tarsi žmogų drabužis – jau nuo pat pirmų akimirkų užėję svečiai gali spėti pasidaryti išvadas apie tai, kas esame, kokie mūsų pomėgiai, įpročiai, net charakteris. Tačiau kvapas gali ne tik pasakoti, bet ir veikti tai, kaip mes patys namuose jaučiamės – kvapų įtaka savijautai žmonės tikėjo net senovės civilizacijose. Šiandien šis tikėjimas jau yra grįstas mokslu ir įvairiomis studijomis, o technologijos tik papildo magiško kvapų pasaulio arsenalą. Belieka leistis į šią kelionę, tyrinėti ir atrasti sau tinkamiausius kvapus ir priemones juos skleisti. 

Pirmieji bandymai kvėpinti orą siekia 3000 m. pr. Kr., kuomet senovės Egipto kunigai ritualams naudodavo kvapiąsias dervas. Žmonės tikėjo, kad kvapas subalansuoja kūną ir sielą, o deginami smilkalai padeda susijungti su dievais. Graikų mitologijoje esama mito, kuris aiškina šiandien pasaulyje plačiai naudojamos kvapiosios mėtos kilmę. Viena iš jo versijų pasakoja, kad požemių valdovo Hado žmona Persefonė pavertė gražuolę najadę Mintę (Minthe, angl. „mint“ – mėta) į sodo augalą, kurį praeiviai galėtų mindyti kojomis, kai ši pagavo ją bandant suvilioti jos vyrą. Hadas visiškai panaikinti žmonos kerų negalėjęs, tačiau padaręs taip, kad mindoma Mintė skleistų nepakartojamą aromatą. Iš tiesų, mėtų ir kitokių augalų šakelėmis žmonės barstydavo savo namų grindis ir taip priversdavo juos kvepėti.   

Šiandien galvą susukti gali ne tik kvapų, bet ir pačių kvėpinimo būdų įvairovė – parduotuvių lentynose aptinkame purškiamus kvapus, kvapus su lazdelėmis, elektrines garintuves, aromatines žvakes, kvapiuosius maišelius, smilkalus, vaškus, eterinius aliejus… Vis dėlto, nepasimesti šioje gausybėje nėra taip sunku, jei įvertiname sezoniškumą, patalpų dydį, zoną, savo poreikius ir efektą, kurio trokštame kvėpindami.  

Purškiami kvapai ir difuzoriai  

Purškiami kvapai naudojami, kai patalpą norima pakvėpinti greitai ir efektyviai. Kvapo intensyvumą galima lengvai reguliuoti papurškimų skaičiumi, tačiau, lyginant su lazdelėmis, kvapas greičiau išsisklaido, tad jie tinkamiausi, kai norima momentinio pakvėpinimo, pavyzdžiui, prieš ateinant svečiams arba siekiant iškart neutralizuoti nemalonius kvapus. Norint, kad purškiamas kvapas patalpoje išsilaikytų ilgiau, patariama juo purkšti baldus, kilimus, užuolaidas ir kitus audinius, tačiau prieš tai reiktų įsitikint, kad jo cheminė sudėtis negadins paviršių.  

Difuzoriai su lazdelėmis yra idealus variantas, jei kartą pasirūpinus kvapu, daugiau nenorima ilgesnį laiką sukti dėl jo galvos – mirkomos lazdelės kvapą skleis nuolat. Pakanka buteliuką pastatyti vietoje, kurioje oras lengvai cirkuliuoja (vietose, kuriose susidaro nestiprūs skersvėjai, ar pro kurias dažnai praeinama), nes taip judant orui kvapas geriau pasklinda aplinkoje. Reikėtų vengti šilumos šaltinių – radiatorių, saulės spindulių, nes nuo šilumos kvapas greičiau išgaruoja. Renkantis kvapo talpą, vertėtų atsižvelgti į patalpos dydį – kuo didesnė patalpa, tuo daugiau reikia mililitrų. Paprastai, vidutinio dydžio svetainei užtenka 250 ml talpos buteliuko. Kvapo intensyvumas lengvai reguliuojamas lazdelėmis – norint intensyvesnio kvapo, reikėtų jų pamerkti daugiau ir nepamiršti kas kelias savaites jas vartyti. Ir priešingai – norint, kad kvapas būtų jaučiamas subtiliau, reikėtų pamažinti lazdelių skaičių. Išvykstant į keliones ar namuose nebūnant ilgesnį laiką, kvapo buteliuką galima tiesiog užkimšti – taip kvapas neskleis aromato ir neišgaruos be reikalo.  

Elektriniai difuzoriai ypač tinkami kvėpinti didesnes erdves ir yra aktualūs aromaterapiniais tikslais naudojant eterinius aliejus. Ultragarso difuzinę technologiją naudojančios garintuvės vandens ir aliejaus mišinį paverčia dulksna ir intensyviai kvėpina patalpą, nepažeidžiant kvapo struktūros. Dažniausiai veikia itin tyliai, tad neturėtų trukdyti toje pačioje patalpoje mokytis ar dirbti. Kai kurios iš jų taip pat turi oro drėkinimo funkciją, kas gali būti aktualu šaltuoju metų laiku, išsausėjus patalpų orui. Na o šviečiančios, spalvą keičiančios garintuvės gali tapti stilinga bei jaukia namų dekoro detale.    

Aromatinės žvakės 

Ilgi, vėsūs ir tamsūs vakarai, ko gero, neįsivaizduojami be šildančios, jaukumą ir intymumą kuriančios žvakių liepsnos. Jomis puošiami stalai kuria šventinę nuotaiką, o deginamos vonios kambaryje mėgaujantis vandens procedūromis padeda atsipalaiduoti. Aromatinių žvakių kvapas patalpoje paprastai laikosi tol, kol žvakė yra deginama, tad vėlgi – puikiai tinka laikinam kvėpinimui.  

Kvapiosios žvakės būna sintetinės arba pagamintos iš natūralaus, dažniausiai, sojų, bičių arba kokosų vaško. Nors tarp mokslininkų nėra vieningos nuomonės ir vis dar trūksta platesnių tyrimų, kai kurios atliktos studijos parodė, kad žvakės, pagamintos iš parafino, degdamos išskiria medžiagas, kurios siejamos su astmos, alerginių, centrinės nervų sistemos ar vėžinių ligų rizika. Skirtingai nei parafino, natūralaus vaško žvakės, teigiama, neišskiria į aplinką nuodingų medžiagų, gražiau, tolygiau ir ilgiau dega, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar jos nėra papildytos dirbtiniais kvapais, dažikliais, iš ko padaryta dagtis. Labiausiai sveikatą tausojančios žvakės aromatizuojamos grynais eteriniais aliejais, dagtys gaminamos iš natūralių pluoštų.  

Kad deginant žvakę nesiformuotų vaško tunelis, svarbu leisti žvakei degti tiek, kad spėtų išsilydyti visas jos paviršius – ypač deginant žvakę pirmus kartus. Kad žvakė nerūktų ir liepsna nebūtų per didelė, dagtį reiktų reguliariai patrumpinti, gesinti specialiais gesikliais.  

Kokius kvapus pasirinkti skirtingoms namų erdvėms? 

Renkantis kvapus dažniausiai atsižvelgiame į tai, kas mums patinka. Yra manoma, kad švelnius gėlių aromatus renkasi romantiškos, svajingos asmenybės, gaivius – aktyvūs, energingi, na, o sodresnius medžio, odos ir tabako kvapus – drąsūs bei savimi pasitikintys žmonės. Tačiau savo pasirinkimą galima derinti ir prie to, kokį efektą siekiame suteikti užsiimant įvairia veikla skirtingose namų erdvėse.  

Virtuvėje geriausiai tiks įvairūs gurmaniški, prieskonių aromatai, kuriuose juntami gvazdikėliai, cinamonas, kardamonas, vanilė. Darbo aplinkoje susikaupti, išlikti žvaliems padės žolių, citrusų aromatai, miegamajame atpalaiduos levandos, o jausmingumą kurstys rožės, jazminai, vanilė, santalas, kvapioji kananga. Svetainėje puikiai tiks tiek žaismingi, bendravimui nuteikiantys vaisiniai aromatai, tiek teatrališkesni, charakteringesni kvapai. Vonioje – citrusiniai, jūros, pušų aromatai.  

Harmoniją padės kurti kvapai, derantys ir prie bendro namų interjero stiliaus, todėl sunkesni, ryškesni rytietiški kvapai, kuriuose juntama ambra, pačiulis, ąžuolas, tabakas geriausiai derės prie klasikinio, oda, mediena antikvaru dekoruoto interjero, o prie modernaus tiks šaltesni, gaivūs aromatai.  

Natūralūs namų kvėpinimo būdai 

Tausojant savo sveikatą, reikėtų stengtis rinktis kiek įmanoma kokybiškesnius ir natūralesnius kvapus, nes įvairūs sintetiniai priedai, lakiosios medžiagos gali dirginti kvėpavimo takus, silpninti imuninę sistemą, sukelti įvairias ligas.  

Norint namus kvėpinti natūraliais būdais, išties nesunku tai padaryti. Štai keletas veiksmingų patarimų: 

• spintos ar drabužinės kvėpinimui puikiai tiks pakabinamas drobinis maišelis, pripildytas džiovintomis levandomis – ne tik kvepės, bet ir saugos nuo kandžių. Spintų kvėpinimui tinka ir natūralaus muilo gabaliukai. 
• Plaunant grindis į vandenį galima įlašinti kelis lašus eterinio aliejaus. Jo taip pat galima užlašinti ant vatos ar kokio audeklo ir padėti norimoje vietoje ar ant radiatoriaus – šiluma paskatins kvapo skleidimąsi. 
• Į puodą vandens pamerkite keletą griežinėlių apelsinų, cinamono lazdelių, gvazdikėlių ir virinkite ant lėtos ugnies – aromatas netruks pasklisti po namus. Tą patį galima daryti naudojant gaivesnius derinius, pavyzdžiui, žaliąją citriną su mėta, rozmarinu bei vanilės ekstraktu. Eksperimentuokite ir ieškokite savo mėgstamo kvapų derinio. 
• Ne tik pakvėpins, bet ir elegancijos namams suteiks šviežiai pamerktų gėlių puokštė.
• Ant padėklo, dubenėlyje arba didesnėje taurėje ant kojelės paskleiskite džiovintų augalų aromatinį mišinį. Mišiniui tinka naudoti medžio žievę, gėlių žiedlapius, džiovintus apelsinus, kankorėžius, uogas, šakeles, cinamono lazdeles, anyžių žvaigždutes ir kitas augalines medžiagas, kurios džiūdamos nepraranda dailios išvaizdos. Tokį mišinį galima kvėpinti pasirinktais eteriniais aliejais.  

Nors natūralios medžiagos laikomos saugesnėmis, tačiau specialistai teigia, kad natūralūs aliejai taip pat gali sukelti alergines reakcijas, todėl svarbu jausti saiką, stebėti savo savijautą, o kad namų kvėpinimas netaptų apsėdimu – prisiminti, kad nieko nėra vertingiau už tyro ir gaivaus oro gurkšnį. Be to, bet kokie malonūs kvapai geriausiai atsiskleidžia ten, kur karaliauja švara.  

Liveta Burkšaitė