,

Kraujo spaudimas – žmogaus sveikatos atspindys 

Visiems įprasta, kad susirgus peršalimo ligomis pirmiausia griebiamės termometro. Pakilusi temperatūra dažnai perspėja apie ligos buvimą ir žmogus nedelsiant bando išsikapstyti iš jos gniaužtų. O ar kada susimąstėte, kad kraujospūdis taip pat gali signalizuoti apie esamą ligą ir net diagnozuoti jos pobūdį?  

Susirgus kokia nors liga, organizmą alinant stresams, nuovargiui, vartojant alkoholį ar rūkant, spaudimas gali staigiai kilti, o tai jau ženklas, kad susidūrėte su problema. Tam, kad problemą išspręstumėte laiku, spaudimą reikia stebėti – matuoti reguliariai, tuo pačiu laiku, siektina namuose. Kodėl namuose? Nes išorės veiksniai gali daryti didelę įtaką kraujo spaudimo rodmenims. Net ir elementarus perėjimas per gatvę ar laukimas eilėje prie gydytojo kabineto gali sukelti žmogui stresą ir iškreipti rezultatą, taigi matuojant reikėtų vengti judėjimo ir išorės keliamo streso.  

Aukšto ir žemo kraujo spaudimo simptomai tokie patys 

Nors normaliu kraujo spaudimu laikomas 120 ir 80 mmHgkiekvieno žmogaus spaudimas yra individualus. Jei jūsų diastolinis (neretai vadinamas viršutinis) spaudimas ramybės būsenoje (pasėdėjus 5 min. prieš matavimą) yra apie 150 ir daugiau, staigiai kritus 40 vienetų, apima silpnumas, gali atsirasti galvos skausmas. Lygiai taip pat jausis žmogus, turintis normalų ar pažemėjusį kraujo spaudimą 100–120, staigiai jam pakilus. Taip yra todėl, kad organizmas prisitaiko prie pastovaus spaudimo ir kitimai į vieną ar į kitą pusę sukelia nemalonius pojūčius. Būtent todėl spaudimo reguliavimas yra kruopštus ir ilgas procesas, reikalaujantis paciento disciplinos. 

Savigyda gali stipriai pakenkti 

Itin svarbu diagnozuoti ligą kuo anksčiau. Nenustačius laiku 1 lygio hipertenzijos, yra didelė tikimybė, kad liga ūmės. Vėliau medikai taiko gydymo metodikas, kurių pagalba kovoja dėl kiekvienos gyvsidabrio stulpelio padalos. Vaistų vartojimas principu geriu tada, kai blogai jaučiuosi labai apsunkina gydymo procesą, netgi gali jam pakenkti. Todėl itin svarbu ne tik bendrauti su gydytoju ir vartoti vaistus pagal nustatytą dienotvarkę, bet ir reguliariai matuotsavo spaudimą. Kraujo spaudimo matavimas yra puiki profilaktika, kuri gali padėti apsisaugoti nuo rimtų sveikatos sutrikimų, tokių kaip insultas ar infarktas. 

Matuokliai: riešinis ar žastinis? 

Dauguma senjorų turi ne po vieną kraujo spaudimo matuoklį. Vienas – sode, kitas kelionėje, trečias stovi stacionariai namuose – dažnai girdime tokius apibūdinimus. Gera žinia takad jau yra sukurti matuokliai, galintys visur keliauti su jumis. „Omron“ kraujo spaudimo matuoklių gamintojas sukūrė riešinį kraujospūdžio matuoklį RS4, kuris aptinka širdies lygį. Svarbiausia matavimą atlikti teisingai – matuojant aparatas turi būti širdies lygyje. Šis matuoklis gali puikiai pasitarnauti kelionėje  jis itin kompaktiškas, o matavimai tikslūs. 

Judu, vadinasi, gyvenu 

Žmogus, kaip ir kiti gyvi organizmai, pritaikytas judėti. Judėdami sąnariai susitepa ir taip mažiau dėvisi. Taip pat veikia ir širdies kraujagyslių sistema. Senjorui vienas geriausių būdų sportuoti yra ėjimas  10 minučių vaikščiojimas padidintu ritmu yra atgaiva kūnui, o įpratus tą daryti kasdien, ėjimas taps puikiu įpročiu, reguliuojančiu jūsų spaudimą. Plaukimas, važinėjimas dviračiu… tinka bet kas, reikia tik atrasti mėgstamą bei jums efektyviausią judėjimo būdą, o rezultatą pajusite neilgtrukus. 

Aukštą kraujo spaudimą (arterinę hipertenziją) gali išduoti šie simptomai: 

  • galvos skausmas, maudimas (ypač pakaušio srityje); 
  • skausmas krūtinėje arba širdies plote;
  • pasikartojantis kraujavimas iš nosies;
  • koordinacijos sutrikimai;
  • dusulys fizinio aktyvumo metu;
  • dažnas šlapinimasis. 

Žemą kraujo spaudimą (hipotenziją) išduoda šie simptomai: 

  • mieguistumas, bendras nuovargis; 
  • vangumas, darbingumo sumažėjimas; 
  • galvos svaigimas, silpnumas; 
  • mirgėjimas akyse, alpimas;
  • išbalęs veidas, šąlančios galūnės. 

Taip pat skaitykite: