Kai maistas – ir vaistas…
Virškinimo, tuštinimosi problemos sukelia diskomfortą ir vargina ne trumpą laiką įvairaus amžiaus žmones, tačiau tai paūmėja vyresniame amžiuje. Kaip kasdienė mityba, laisvalaikis gali palengvinti šiuos nusiskundimus, kalbamės su Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologe EGLE KLIUKAITE-SIDOROVA.
Kada vyresnio amžiaus žmonėms galima diagnozuoti vidurių užkietėjimą?
Reikėtų sunerimti, jei tuštinimosi procesas vyksta rečiau nei 3 kartus per savaitę. Vyresnio amžiaus žmonės maždaug 5 kartus dažniau susiduria su šia nemalonia problema. Be abejo, tai skatina su amžiumi susijusios ypatybės, tačiau yra visai paprastų dalykų, kurie gali padėti palengvinti situaciją. Žinoma, nemalonus ir pats pilvo pūtimas, skausmai ar spazmai, neretai lydintys komplikuotą tuštinimąsi.
Kas skatina vidurių užkietėjimą?
Vyresniame amžiuje sumažėja skrandžio, žarnyno sekrecija, o kartu sulėtėja ir viso virškinamojo trakto veikla, keičiasi medžiagų apykaita – maistinių medžiagų poreikis ir įsisavinimas yra kitoks nei jaunesnių žmonių.
Be to, senyvi žmonės vartoja daug vaistų, kurie gali iš esmės paskatinti vidurių užkietėjimą. Tai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (malšinantys uždegimą), geležies preparatai, nuskausminamieji medikamentai (analgetikai), virškinimo sistemą veikiantys vaistai (pvz., mažinantys skrandžio rūgštingumą), kai kurie antidepresantai, vaistai nuo Parkinsono ligos, epilepsijai gydyti ir kt. Kaip žinia, ypač dažnai senjorai vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus, o jie taip pat gali kietinti vidurius. Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų nebevartoti svarbių paskirtų medikamentų – vidurių būklės gerinimui galima rinktis mitybos, judėjimo korekcijas.
Štai platus sąrašas ligų, kuriomis sergant gali varginti vidurių užkietėjimas: endokrininės medžiagų apykaitos ligos (pvz., cukrinis diabetas), virškinamojo trakto susirgimai (skrandžio, dvylikapirštės žarnos opaligės, disbakteriozė, dirgliosios žarnos sindromas, divertikuliozė, įvairūs storosios žarnos dariniai (navikai), neurologinės ligos (depresija, insultas, Parkinsono liga). Jei ilgą laiką žmogų vargina disbakteriozė, kai žarnyne blogųjų bakterijų kiekis didesnis nei gerųjų, taip pat gali varginti tuštinimosi procesas. Būtent žarnyno mikroflora atsakinga už sveiko žarnyno palaikymą, tinkamą vidurių būklę.
Prie priežasčių dar priskirčiau psichologinį žmogaus požiūrį, kai jis perdėtai būna susirūpinęs dėl vidurių užkietėjimo arba, atvirkščiai, visiškai nekreipia dėmesio, ką valgo, neįvairina mitybos. Jei žmogus vienišas, taupantis ar neturintis iš ko tinkamai maitintis, tai gali turėti įtakos maisto pasirinkimui, kas su laiku priverčia vis daugiau laiko praleisti tualete.
Kokios kasdieniškos priemonės gelbėja?
Pirmiausia ir svarbiausia yra mityba, kuri turėtų būti visavertė, įvairialypė. Be abejo, daug įtakos turi skysčių vartojimas bei fizinis aktyvumas.
Ką išskirtumėte kaip svarbiausią?
Labiausiai pagelbėtų padidinto skaidulinių medžiagų kiekio dieta. Pats jos pavadinimas sufleruoja, kad privalu per dieną suvartoti pakankamai skaidulų. Šios dietos tikslas – pagerinti žarnyno judesius (peristaltiką), renkantis vaisius, daržoves, grūdus ir jų produktus. Laikantis šios dietos ir siekiant pagerinti žarnyno veiklą, jo mikroflorą, normalizuojant gerųjų bakterijų kiekį, per dieną reikėtų suvartoti maždaug 30–40 g maistinių skaidulų. Jų kiekį atskiruose produktuose galite sužinoti specialistų paruoštose lentelėse.
Noriu įspėti, kad prie šio kiekio organizmą reikėtų pratinti palaipsniui, ne staiga, nes didelis skaidulų kiekis gali išprovokuoti pilvo pūtimą.
Taip pat labai svarbu valgyti ne mažiau kaip keturis (rekomenduojama netgi penkis) kartus per dieną – retesnis pagrindinio patiekalo vartojimas tikrai nebus viduriams į naudą.
Noriu atkreipti dėmesį, kad kenčia būtent tų žmonių viduriai, kurių lėkštėje itin dažnai vyrauja mėsa, bulvės, kruopos, vos viena kita daržovė, tačiau meniu trūksta įvairovės.
Gydytoja, paaiškinkite paprasčiau, kaip atrodo tokia kasdienė mityba, ką rinktis?
Kaip maistinių skaidulų šaltinis įvardijami nesmulkinti grūdai, pilno grūdo duona ir pilno grūdo makaronai, avižos, sėlenos (kviečių, rugių, avižų), linų sėmenys. Tai gali būti kasdienių patiekalų sudedamoji dalis. Pavyzdžiui, kviečių sėlenų 100 g yra net 45 g skaidulų, o tai jau yra dienos norma.
Į mitybą įtraukti patarčiau ankštinius: lęšius, pupeles, avinžirnius, sojų pupeles.
Be abejo, naudingi vaisiai ir uogos. Obuolį patarčiau, jei būdingas nedažnas vidurių pūtimas, valgyti su odele. Kuo dažniau reikėtų rinktis daržoves: pomidorus, agurkus, morkas, brokolius, salotas, baklažanus, cukinijas, pastarnokus, špinatus, žiedinius ar briuselinius kopūstus ir kt. Daržovių kiekis turėtų būti bent 500 g per dieną. Taip pat galima rinktis vandenyje išbrinkintus, džiovintus (tačiau necukruotus, nemirkytus sirupe, o natūraliai džiovintus) vaisius, virti iš jų kompotą ar kisielių. Puikiausias skaidulų šaltinis – namie džiovinti obuoliai, o jei jų kramsnoti neleidžia dantų būklė, valgyti išmirkius vandenyje.
Kaip gausus skaidulomis maistas galėtų pasitarnauti riešutai.
Patiekalai turėtų būti virti, troškinti, garinti, ruošti orkaitėje, tačiau ne riebaluose.
Skysčiai, nors kiekvieno žmogaus poreikį reikėtų vertinti individualiai, įprastai skaičiuojami paprastai – 1 ml yra 1 kcal. Pavyzdžiui, jeigu mitybos energinė vertė yra 1800 kcal, tai per parą rekomenduojama išgerti 1,8 litro vandens.
Žinoma, geriausia kiekvieną atvejį išnagrinėtų ir jam skirtą mitybos planą sudarytų gydytojas dietologas, nes būtina atsižvelgti ir į gretutines ligas.
Tai, ką išvardinote, yra naudinga, o ko reikėtų vengti?
Daugelis specialistų jau seniai kartoja, kad žmonės kuo mažiau vartotų perdirbto bei greitojo maisto. Kartais ir per dažnas mėsos vartojimas gali skatinti vidurių užkietėjimą. Įvairius užkandžius vertinu kaip riebalų ir cukraus šaltinį, todėl jų taip pat nereikėtų rinktis, jei kamuoja minimos problemos.
Per didelis kiekis kofeino irgi gali turėti įtakos vidurių būklei bei mažinti skysčių kiekį organizme, tačiau vienas ar du puodeliai kavos per dieną pakenkti neturėtų.
Turbūt ne vienam rūpi sužinoti, kada mėsa, anot Jūsų, vartojama per dažnai?
Raudoną mėsą rekomenduojama vartoti kartą ar du per savaitę. Ir tai neturėtų būti perdirbtų dešrų ar dešrelių pavidalu, o troškinta ar virta natūrali mėsa. Vieno valgymo metu raudonos mėsos neturėtų būti daugiau kaip 100–120 g.
Jūs, kaip daugelis gydytojų specialistų, išskiriate judėjimo svarbą. Kiek fizinė veikla gali pasitarnauti žarnynui?
Taip, reguliari kasdienė mankšta, judėjimas pasirinkta forma, individualiai atsižvelgiant į sveikatos galimybes, yra ypač svarbu. Aš, kaip ir kardiologai, rekomenduoju vaikščiojimą iki 10 tūkst. žingsnių per dieną, tačiau reikėtų tai derinti su organizmo pajėgumais. Štai pilvo preso raumenis stiprina važiavimas dviračiu, kas taip pat yra itin naudinga žarnyno judesiams, veiklai.
Kokios laukia pasekmės, jei žmogus nieko nedaro dėl užkietėjusių vidurių?
Jeigu per paskutinius pusę metų tai trunka ilgiau kaip tris mėnesius, kai vargina sunkus tuštinimasis ar išmatos su krauju, jei jaučiamas nevisiško išsituštinimo pojūtis, reikalinga gydytojo gastroenterologo konsultacija. Visa tai gali būti ir rimtos ligos požymiai, todėl delsti nevertėtų.
Ligita Šoliūnienė
