„Katarakta vystosi dėl medžiagų apykaitos ypatumų – nutukusiems, sergantiems diabetu – dėl angliavandenių apykaitos pokyčių, kurie skatina lęšiuko drumstėjimą. Taip pat įtakos gali turėti įpročiai – dėl padidėjusio laisvųjų radikalų poveikio katarakta dažniau vystosi rūkantiems bei gausiai vartojantiems alkoholį, taip pat ilgą laiką būnantiems aplinkoje su padidintu ultravioletinių spindulių poveikiu be apsauginių akinių, dėl radiacinio spinduliavimo.

Kataraktos vystymosi rizika didėja ir ilgą laiką vartojant kortikosteroidus bendriniam gydymui arba kortikosteroidų lašus akims bei inhaliuojamus kortikosteroidus, kuriuos dažnai naudoja bronchine astma sergantys  pacientai“, – aiškino akių klinikoje „Lirema“ dirbanti akių ligų gydytoja-mikrochirurgė.

Pasak medikės, ši liga gali vystytis ir dėl akies sumušimų ar kiaurinių sužeidimų, dėl nudegimų šarmais. O kartais lęšiuko drumstėjimą vėlyvesniame amžiuje gali pagreitinti ir patirta akies trauma.

Kaip teigia dr. L. Kuzmienė, dažniausiai pacientai pastebi palaipsniui blogėjantį regėjimą. Dažnai žmonės apibūdina, kad vaizdus mato lyg pro rūką. Ima akinti šviesos šaltiniai, pablogėja matymas prieblandoje, kartais žiūrint viena arba abiem akimis vaizdai dvejinasi. Tačiau tiksliai ligą nustatyti gali tik medikai po apžiūros.

„Ne vienas pacientas teigia pastebėjęs, kad staiga, be jokios priežasties, pablogėja matymas iš arti arba nebetinka seni akiniai ir juos tenka dažnai keisti. Pačiam pacientui nustatyti, dėl ko pablogėjo matymas, yra sunku. Todėl rekomenduojama kreiptis į akių gydytoją, kad būtų išsiaiškinta tiksli priežastis.

Kartais pacientai ilgą laiką nepastebi palaipsniui pablogėjusio matymo viena akimi, ypač, jei kita akimi mato gerai. Užmerkus vieną akį, netikėtai pastebima, kad kita akimi nebematoma.

Pacientai teigia, kad matymas pablogėjo staiga, tačiau gydytojas, apžiūrėdamas pacientą, pastebi jau pilnai susidrumstusį lęšiuką. Taigi šis procesas yra palaipsniui progresuojantis ir nesukelia staigaus matymo pablogėjimo“, – tikino akių ligų gydytoja.

Nors nemaža dalis pacientų į medikus kreipiasi ligai jau įsigalėjus, medikės teigimu, – bet kuris akių ligų gydytojas diagnozuotų problemą įprastais ir neskausmingais tyrimais. Tereikia tik nelaukti paskutinės minutės ir, vos pajutus pokyčius, užsiregistruoti vizitui.

„Katarakta nustatoma tiriant regėjimo aštrumą. Išplėtus vyzdį, specialiu prietaisu apžiūrima  priekinė akies dalis ir įvertinama, ar lęšiukas skaidrus, ar jau drumstėjantis. Paprastai apžiūros metu įvertinamas ir akies dugnas – regos nervo diskas, geltonoji dėmė, tinklainės periferija. Šie tyrimai yra įprasti ir visiškai neskausmingi. Jei visgi nustatoma katarakta, nereikia baimintis, nes ji yra sėkmingai gydoma chirurginiu būdu“, – paaiškino dr. L. Kuzmienė.

Pasak gydytojos, nesudėtingos operacijos metu, per mažą pjūvį ragenoje, ultragarso pagalba drumstas lęšiukas susmulkinamas ir pašalinamas iš akies, paliekant lęšiuko kapsules. O į vadinamąjį kapsulės maišelį implantuojamas dirbtinis lęšis.

Regėjimas po kataraktos pašalinimo atkuriamas keletu būdų. Įprastinė procedūra – kai implantuojamas taip vadinamas vieno židinio intraokulinis lęšis, atkuriantis regėjimą pasirinktu atstumu. Dažniausiai po tokios operacijos pacientai gerai mato į tolį, o užtikrinti geram regėjimui artimu nuotoliu yra reikalingi akiniai. Tokie lęšiai gali būti implantuojami nemokamai, nes juos kompensuoja Valstybinės ligonių kasos. Šie lęšiai yra pagaminti iš pigesnės medžiagos. Kiek geresnėmis savybėmis pasižymi intraokuliniai lęšiai, pagaminti iš hidrofobinės medžiagos, kuri akyje yra stabilesnė, rečiau siejasi su antrinės kataraktos – užpakalinės lęšiuko kapsulės drumstėjimu pooperaciniu laikotarpiu. Tačiau tokie lęšiai ligonių kasų nekompensuojami.

Pasitaiko ir sudėtingesnės formos katarakta. Žurnalo „60+“ kalbintos medikės teigimu, jei gydytojai nustato sudėtingesnę spindulių laužimo ragenoje ydą, pavyzdžiui, astigmatizmą, tuomet reikalinga korekcija cilindru. Pacientui pageidaujant, astigmatizmo korekcijai galima implantuoti šią ydą ištaisantį lęšį. Taip pat dažniausiai pacientai pageidauja gerai matyti be akinių įvairiu atstumu. Tokiais atvejais galima implantuoti daugiažidinį intraokulinį lęšį, kuris atkuria gerą matymą į tolį, artimu ir vidutiniu nuotoliu – tai labai svarbu dirbant kompiuteriu. Tačiau šie lęšiai implantuojami, jei pacientas juos įsigyja savo lėšomis.

Turbūt daugeliui kyla klausimas, ar įmanoma ligos išvengti? Gydytojos teigimu, vargu ar tai pavyks, mat medikamentų, apsaugančių nuo lęšiuko drumstėjimo, tiesiog nėra. Vis dėlto, profilaktinės priemonės – sveika gyvensena (rūkymo atsisakymas, sveika mityba, antsvorio nebuvimas), apsauga nuo saulės ar radiacinių spindulių – gali pagelbėti.