Rugpjūčio 24-ąją išlydime gandrus
Rugpjūčio 24-ąją dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus. Šie paukščiai po žiemos parskraidina pavasarį, o gandrų išlydėjimas primena, jog artėja ruduo. Nuo šiol dienos pradeda trumpėti, naktys šaltos ir rūku aptrauktos. Nuo seno tikėta, jog gandrai atneša laimę, saugo nuo žaibo, gaisro, krušos. Todėl ir dėmesys šiems paukščiams išskirtinis.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, gandrų palydėtuvės sutapatintos su Baltramiejaus varduvėmis. Šv. Baltramiejus laikomas kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį savo paties odą.
Iki rugsėjo vidurio paliks mus ir šaltėjančią Lietuvą visi sveiki gandrai. O negaluojančius ar sužeistus sparnuočius reikia priglausti peržiemojimui.
Ornitologai teigia, jog šie metai mūsų gandrams buvo palankūs. Apie tai gamtininkai sprendžia pagal gandriukų skaičių. Tikslius duomenis, kiek šalyje perėjo baltųjų gandrų porų ir kiek buvo išauginta jauniklių, Lietuvos ornitologų draugija paskelbs rudenį. Paprastai lizduose vidutiniškai užauga po du jauniklius. Ypač palankiais metais neretame lizde būna trys ar keturi gandriukai, kai kuriuose – net penki.
Sėkmingai per vasarą išauginę vaikus gandrai išsiruošia kelionėn. Jie jau porą savaičių būriavosi pievose ir arimuose, rengėsi ilgai kelionei net į Pietų Afriką, Indiją. Tolimiausias atstumas, kurį tenka įveikti mūsų gandrams – net apie 10 tūkst. kilometrų.
Senoliai sakydavo „Jei Baltramiejus sausas, sausas bus ir ruduo“. Šilta ir saulėta rugpjūčio 24-oji nuteikia, kad nors „bobų vasara“ nemaudys lietumi.
60+ redakcija
