3 pagalbos priemonės jūsų viduriams

Neseniai teko išgyventi tam tikrą nelengvą periodą – karantiną, kuris buvo nemenkas išbandymas sveikatai. Nuolatinis buvimas mažose patalpose, nejudrus gyvenimo būdas, netinkama mityba, prislėgta nuotaika ir liūdesys pasireiškia įvairiausiais organizmo negalavimo signalais. Vienas jų – vidurių užkietėjimas, priverčiantis ne tik karantino, bet ir įprastu metu vis ilgiau ir ilgiau praleisti laiko tualete. Kaip galime pagelbėti sau?

1. MITYBA

Karantino metu dažnas maitinosi sukauptomis atsargomis, nes buvo apribotas išėjimas į parduotuvę. Tačiau ir įprastu gyvenimo režimu neretai siekiame sutaupyti laiko, todėl tenka valgyti apdorotą maistą ar pusgaminius. Ir tai yra ne tik užsiėmusių, veiklių, skubančių žmonių kasdienybė – senjorai taip pat nevengia maitintis tuo, kas greičiau, kas po ranka. Tuo labiau, kad gyvenantys vienumoje vyresni žmonės gaminasi retai ir tai valgo ilgą laiką. Pandemija užklupo pačiu nedėkingiausiu metų laiku – po žiemos menkai gavome vitaminų iš vaisių, daržovių.

Jei trokštate išvengti bėdų, susijusių su tuštinimusi, apie 60 % jūsų suvartojamo maisto turėtų sudaryti ląsteliena, 15 % angliavandeniai, 10 % – baltymai ir 15 % – riebalai. Pakankamas skaidulinių medžiagų kiekis formuoja išmatų turinį ir užtikrina normalų tuštinimąsi. Maistinių skaidulų gausu daržovėse, vaisiuose, grūdų produktuose. Jei vargina užkietėję viduriai, valgykite bent 4 kartus per dieną, dažniau gaminkite virtus ar troškintus, o ne keptus patiekalus. Į meniu įtraukite kviečių, grikių, perlinių kruopų ir avižinių dribsnių košes, jas gardinkite šaukšteliu augalinio aliejaus. Užkandžiaukite džiovintais vaisiais, bananais, nerūgščiais obuoliais, datulėmis, slyvomis. Patariama vengti miltinių gaminių, riebios, rūkytos mėsos, konservų, aštrių patiekalų, saldumynų, ryžių, stiprios kavos ir arbatos, ankštinių daržovių, kopūstų, rūgštynių, špinatų.

Net jei sureguliuosite mitybą, tačiau negersite pakankamai skysčių, vidurių problemų, tikėtina, nepavyks išspręsti. Būtent dėl skysčių trūkumo maisto tyrė per ilgai užsibūna storojoje žarnoje. Bendras skysčių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 litro per dieną. Rekomenduojama dažnai gerti kefyrą, jogurtą, pasukas, išrūgas, daržovių ir vaisių sultis (išskyrus obuolių, vynuogių, nes pučia vidurius) ir, žinoma, kuo dažniau rinktis gryną vandenį (ir vengti šviežio pieno). Gerkite pakankamai vandens, ypač jei daug prakaituojate, taip pat karštos vasaros metu, jei vartojate skysčius varančius vaistus. Būtent dehidratacija yra viena iš vidurių užkietėjimo priežasčių.

Dar viena problema, dažniausiai susijusi su vyresniais žmonėmis – dėl nesveikų dantų prastai sukramtytas maistas. Taigi, jei manote, kad neverta rūpintis dantų būkle, žinokite, jog taip kenkiate ne tik visai virškinimo sistemai, bet ir dėl to ilgiau užtrunkate tualete.

2. FIZINĖ VEIKLA

Nejudrumas – dažna vyresniojo amžiaus žmonių problema ne tik karantino metu. Kartais jų fizinė veikla apribota dėl ligų, neįgalumo, tačiau neretai jie vengia judėti dėl menkiausio negalavimo, manydami, kad taip sau dar labiau pakenks. Deja, tuomet patenkama į užburtą ratą ir lėtinės ligos dar labiau paūmėja bei atsiranda naujų negalavimų. Neretai vidurių užkietėjimas kamuoja sergančius lėtinėmis ligomis vien dėl to, kad jie ilgą laiką guli lovoje ir itin mažai juda. Dėl nepakankamo fizinio aktyvumo sumažėja žarnyno raumenų tonusas ir jie nustoja susitraukinėti, todėl vietoj malonios veiklos vis ilgiau tenka užtrukti tualete.

Todėl stenkitės kasdien bent pusvalandį mankštintis, eiti pasivaikščioti, užsiimti mėgstama veikla sode ar darže, tvarkytis namuose, žaisti su anūkais. Tokia fizinė veikla naudinga visam kūnui ir psichologinei savijautai.

3. EMOCINĖ BŪSENA

Sergantiems nervų ar psichikos ligomis, depresija, gydytojai dažnai diagnozuoja neurozinį vidurių užkietėjimą. Tačiau netikėtai užklupęs COVID-19 virusas privertė sunerimti visą pasaulį, ne tik iki tol negalavusius žmones. Nežinomybė dėl ateities, prislėgta nuotaika, atskirtis nuo giminaičių ir mylimų žmonių dažną lydės dar ilgą laiką. Ypač senjorų gyvenime karantinas paskatino neigiamą emocinę būseną, depresinę nuotaiką, liūdesį ir nemigą. Būtent tai gali būti viena iš vidurių užkietėjimo priežasčių. Todėl kiekvienas turime stengtis derinti ne tik mitybą, bet ir rinktis teigiamus, pozityvius, optimistinius dalykus, veiklą, žmones. Kiekviena stresinė situacija neigiamai veikia ir ilgainiui tai prasiskleidžia itin sunkių ir rimtų ligų puokšte.

Beje, žarnų motoriką lėtina ir dauguma nervų sistemą veikiančių medikamentų. Todėl pagelbėkite sau ir savo viduriams vaistažolių arbatomis, komedijomis, užkrečiančiu juoku ir optimistiškai nuteikiančiu bendravimu, širdžiai miela veikla.

KODĖL YPAČ SVARBI PAGALBA VIDURIAMS?

Ilgalaikis (lėtinis) vidurių užkietėjimas yra tiesiausias kelias link storosios žarnos vėžio. Per ilgai užsistovėjusiame žarnyno turinyje pradeda daugintis puvimą bei rūgimą sukeliančios bakterijos, o į kraują patekę jų veiklos produktai nuodija organizmą. Tuomet pasireiškia nuovargis, nervingumas, sumažėja gyvybingumas, pakinta odos išvaizda, plečiasi kojų venos, formuojasi tulžies akmenys ir kt.

Ar nors vienas bus laimingas, to sulaukęs? Vienareikšmiškai NE! Vadinasi, būtina nedelsti ir laiku skatinti normalią žarnyno veiklą. Jei nepavyksta normalizuoti tuštinimosi jau išvardintų priemonių pagalba, pasitelkite laisvinamuosius preparatus, tačiau tuos, prie kurių net vartojant ilgą laiką nepriprantama (pvz.: Duphalac).

Ligita Šoliūnienė