Smilkalai – kasdienis ritualas kūnui ir sielai

Žmonės jau tūkstančius metų žino, kaip išgauti aromatus iš kvapių dervų, medienos gabalėlių, žolių, šaknų, žievės, sėklų ar žiedų. Anksčiau prabangių smilkalų kvapai jusles virpindavo šventyklose, religinių ceremonijų ar ritualų metu, o dabar tai kiekvienam pasiekiama, bene efektyviausia aromaterapinė priemonė, kuri turi teigiamą poveikį žmogaus kūnui ir sielai.

„Buityje smilkalai naudojami norint sureguliuoti fizinius ir emocinius sutrikimus bei tiesiog norint pajusti pasitenkinimą uodžiant malonų aromatą“, – sako lietuviškų smilkalų gamyba užsiimančios, puslapio „Tarp samanų“ įkūrėjos Vilma Norvilytė ir Emilija Kvieskaitė. Merginos, įkvėptos senovinių lietuvių tradicijų, žoliauja ir gamina rankų darbo smilkalus, kurių gamyba, pasak jų, visada buvo sakralus ritualas su dainomis ir jaukiais moterų pašnekesiais.

Tarp samanų

Lietuviškų smilkalų gamyba „Tarp samanų“ merginos užsiima jau 10 metų. „Apie žolelių gydomąsias savybes močiutė pasakodavo nuo mažens, kartu su ja rinkdavome augalus, o vėliau juos smilkydavome – dainuodamos liaudies dainas, darydavome žolelių rutuliukus, kuriuos vėliau palikdavome ant krosnies, kad smilktų. Prieš dešimt metų vėl pradėjau rinkti ir džiovinti augalus, juos smilkyti ir ieškoti derančių kvapų. Dviese su drauge, atlikdamos daug įvairių bandymų, atradome kertinius gamybos perliukus“, – pasakoja Vilma Norvilytė.

Meilę augalams apjuosusios su žiniomis, merginos sukūrė savo feisbuko puslapį „Tarp samanų“ ir pradėjo veiklą mugėse, įvairiose dirbtuvėse, kur dalijasi žiniomis apie gydančias augalų savybes ir lietuviškų smilkalų gamybą. „Smilkalus galima gaminti iš daug žolelių ir gėlių, bet mes pasilikome prie bazinių lietuviškų kvapų – mūsų smilkaluose dominuoja kadagio bazė susimaišiusi su gintaro dulkėmis ir pelynu ar jonažolėmis“, – sako lietuviškų smilkalų meistrė.

Smilkalai – vienas seniausių ritualų

Per šimtmečius iki šių dienų žmonės visame pasaulyje smilkalus naudojo dėl įvairių priežasčių – medicininiais, estetiniais tikslais, kaip įrankį neutralizuojant nemalonius kvapus, kaip įvairių religinių praktikų komponentą arba net kaip būdą atstumti demonus ir piktąsias dvasias.

Dabar smilkalų galima pamatyti įvairių formų ir pavidalų (lazdelės, kūgeliai, padengti aromatizuotais milteliais). Tačiau dažnai juose vietoj natūralių kvapiųjų medžiagų naudojami sintetiniai kvapai (gaminami iš naftos pramonės medžiagų), dėl to nukenčia jų kokybė, o kartais tokių smilkalų smilkymas gali net pakenkti žmogui. Tuo tarpu žolelių smilkalai yra visiškai natūralūs.

Natūralūs smilkalai

Žolelių, žiedų, dervų, lapų, spyglių smilkalų dūmai ne tik skleidžia malonų aromatą, smilkymas yra vienas seniausių žmonijos ritualų. Jis padeda sukurti darną ir harmoniją, pagerina savijautą.

Lietuvoje smilkalai nuo seno gaminti iš vaistažolių, norint apsaugoti nuo ligų – gripo epidemijos metu, nuo peršalimo, diegiant pilvą ar streso atveju. Lietuviškuose smilkaluose dažniausiai naudoti gintarai, kadagiai, pelynai, jonažolės, ajerai, o žaliava smilkalams renkama vasaros mėnesiais. Surinkta žaliava tinkama naudoti 2–3 metus.

Kaip deginti smilkalus?

● Norėdami pajusti smilkalų aromatą, pirmiausia juos uždekite. Norėdami sudeginti smilkalų lazdelę, naudokite žiebtuvėlį ar degtuką, kad uždegtumėte galiuką. Kai smilkalai užsidega, liepsną švelniai užgesinkite, paprastai ją užpūsdami. Tada smilkalai ima švytėti ir skleisti malonaus kvapo dūmus.
● Smilkalų degimo laikas skiriasi pagal formą. Pavyzdžiui, smilkalų lazdelė gali smilkti nuo 50 iki 90 minučių. Baigus degti, smilkalai užgęsta patys.
● Galima smilkyti ir patį augalą. Susmulkinkite jį ir sudėkite ant žalvarinės lėkštutės. Dar galite susmulkinti kavamale, sušlapinti karštame vandenyje su ištirpintu šaukštu medaus, sulipinant kūgelį. Kūnui apsmilkyti pakanka 2–4 minučių.

Smilkalai natūraliai kelia gaisro pavojų, todėl turėtumėte laikytis saugumo reikalavimų:

● Degindami smilkalus naudokite smilkalų degiklį ar stovą. Tai padės sulaikyti deginančius smilkalus ir jų pelenus.
● Padėkite smilkalų laikiklius ant ugniai atsparaus paviršiaus.
● Niekada nepalikite degančių smilkalų be priežiūros.

Faktai apie smilkalus

● Smilkalai paprastai yra sudaryti iš aromatinės medžiagos, sukuriančios kvapą, ir degios rišamosios medžiagos, laikančios ją kartu tam tikra forma.

● Aromatinės medžiagos, naudojamos smilkalams gaminti, paprastai yra augalų pagrindu ir jose gali būti įvairių dervų, žievių, sėklų, šaknų ir gėlių.

● Konkrečios smilkalų dalys gali skirtis, priklausomai nuo regiono ir gamintojo. Keletas specifinių aromatinių ingredientų, kuriuos galite atpažinti skirtinguose regionuose: cinamonas, muskusas, miramedis, pačiulis, santalas.

● Smilkaluose esanti degioji rišamoji medžiaga užsidega, todėl susidaro dūmai. Naudojamos medžiagos skiriasi, tai gali būti, pavyzdžiui, anglis ar medžio milteliai.

● Smilkalai gali būti įvairių formų – ritės, kūgiai, milteliai, lazdelės.

● Smilkalai nuo senų senovės buvo naudojami religiniuose ritualuose šventyklose senovės Egipte, Babilone ir Graikijoje. Taip pat įvairių meditacijų, ceremonijų metu, o kai kurie neatsiejami nuo laidojimo ritualų ir medicininės praktikos įvairiose kultūrose.

● Kadagys džiūsta ilgiausiai – iki pusės metų, o kvapas išsilaiko iki 12 val., tuo tarpu pelyno kvapas laikosi iki 36 val.

● Gintaro smilkymas praktikuotas dar senovės Egipte, senovės Graikijoje, Romos imperijoje. Smilkdamas gintaras išskiria aitrų eterinį aliejų, o tokiems smilkalams gaminti gali būti naudojami gintaro milteliai, susidarantys apdorojant gintarą. Tačiau prieš įsigydami gintaro dulkių iš apdirbimo meistrų, nepamirškite, kad atliekų dulkės gali būti ne grynos, o su šlifavimo veltinio dulkėmis, kurios degant turi itin nemalonų kvapą. Šias dulkes pradžioje reikia išsijoti.

● Kadagių uogos priskiriamos prie tradicinių smilkalų. Apskritai, tai – seniausiai smilkomi augalai. Jie naudojami daugelyje įvairių kultūrų. Nuo seno yra tikima, kad kadagių smilkalai iš aplinkos išvaro blogą energiją ir apsupa žvalinančia apsaugine galia. Baltų žyniai naudodavo jas apeigų metu.

● Pelynas puikiai tinka norint sustiprinti ir tonizuoti nusilpusį organizmą.

● Rožių žiedlapiai yra idealūs smilkalai, skleidžiantys meilės kerus, įkvepiantys drąsos bei pasitikėjimo savimi.

Iveta Leščinskaitė