Bėgančio laiko pėdsakai veide

Bėgantys metai palieka žymių mūsų veide: gilėja raukšlės, veidas praranda kontūrą, žemyn nuslenka skruostai. Dauguma su tuo susiduria maždaug penkiasdešimties, tačiau staigus sulieknėjimas minėtus požymius gali paaštrinti. Tai liudija ir vienos moters istorija: numetus svorio, kaklas susiraukšlėjo į klostes. Keturiasdešimtmetį perkopusi moteris atrodė vyresnė, nei yra, ir stengėsi nuolat slėpti kaklą. Ekspertų teigimu, ne tik moterys dėl to smarkiai kompleksuoja – štai vyrai veido kontūro pakitimus ar kaklo raukšles maskuoja augindami barzdas. Vis tik yra ir kitų, efektyvesnių, būdų tam spręsti.

Trūkumą slėpė nuo aplinkinių

„Mano veidas atrodė gana jaunatviškai, tačiau po smakru kabojo pagurklis, kaklas buvo raukšlėtas. Atrodžiau ir jaučiausi blogai, todėl viešumoje visą laiką stengdavausi galvą laikyti pakėlusi į viršų, kad kaklas įsitemptų ir atrodytų lygesnis. Aplinkiniai nelabai ir žinojo, kokią problemą turiu, nes ją slėpiau“, – pasakoja 43-ejų Milda, kuriai neseniai buvo atliktas veido patempimas.

Vis tik tokią povyzą išlaikyti pavykdavo ne visada, tad raukšlėtas pagurklis atsipalaidavus išryškėdavo. Tas pats būdavo, jei moteris nepastebėdavo esanti fotografuojama – į tokias nuotraukas žiūrėti buvo sunku.

Paprasti sprendimai nepadėjo

Ši problema atsirado, kai moteris numetė svorio – kaklo zonoje susiformavo gilios odos klostės. To negalėjo sutvarkyti nei sportas, nei masažai, nei kosmetika. Moteris išbandė įvairiausių su raukšlėmis kovojančių kremų, kaip ir odos patempimo siūlais procedūrą. „Tris savaites net galvos normaliai pasukti negalėjau, turėjau labai stebėti savo judesius, kad tik tie siūlai neatsilaisvintų. Deja, net ir kakle iš siūlų suformavus tinklą, oda kabėjo kaip kabėjusi“, – pasakoja Milda.

Prieš tris savaites moteriai buvo atliktas veido patempimas. Nors laiko praėjo nedaug, Milda jau mato akivaizdų skirtumą: „Pirmas kelias dienas buvau patinusi, o paskui pradėjau kasdien atrodyti vis gražiau. Norint patempti kaklo odą, reikėjo patempti visą apatinę veido dalį, tad ir mano skruostai pakilo. Esu labai patenkinta rezultatu, nes veidas atrodo gyvesnis, jaunesnis – operacija nuo manęs nubraukė dešimtmetį“.

Veido būklę lemia du faktoriai

Šią operaciją atlikęs plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Gediminas Samulėnas teigia, kad Mildos atvejis nebuvo išskirtinis – visi žmonės bėgant metams susiduria su veido ar kaklo pakritimu. „Įprastai tai nutinka sulaukus maždaug 50-ies, tačiau pasitaiko ir jaunesniems. Tai, kaip bėgant metams atrodo mūsų veidas ir kiek turime raukšlių, labiausiai priklauso nuo genetikos. Taip pat – ir nuo gyvenimo būdo bei svorio pokyčių. Numetus šiek tiek svorio, kūnas pagražėja, tačiau veidas gali atrodyti „nuvytęs“, pagilėja raukšlės, atsiranda perteklinės odos, kuri nebeišnyksta – taip nutiko ir Mildai“, – paaiškina „Nordclinic“ gydytojas.

Jo teigimu, kardinalių skirtumų tarp vyrų bei moterų veido senėjimo nėra. Tiesa, vyrams tie pokyčiai gali būti labiau išreikšti – vyriški veidai masyvesni, formuojasi gilesnės raukšlės, labiau pakrenta kaklo oda. „Dėl šios priežasties apatinę veido dalį vyrai dažniausiai maskuoja augindami barzdą. Tad tai, kad daug vyresnio amžiaus vyrų turi barzdą, nėra atsitiktinumas“, – sako G. Samulėnas.

Psichologinė problema

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas teigia pastebintis, kad minėti veido pokyčiai sukelia žmonėms įvairių kompleksų ir tai trukdo jų gyvenimo kokybei bei psichologinei savijautai. „Žmogus elgiasi taip, kaip jis save mato. Todėl ne kartą teko įsitikinti, kaip, pašalinus kompleksus, pasikeičia žmogaus mąstymas. Turėjau ne vieną pacientę, kuri atvyko konsultacijai iš nedidelio užsienio miestelio, buvo kukli ir dvejojo, ar operacija galėtų jai padėti jaustis geriau. Ir kai tokia moteris atvyksta praėjus keturiems mėnesiams po operacijos, sunku ją atpažinti. Dingus kompleksams, staiga pasikeičia moters stilius, atsiranda poreikis keliauti, gražiau atrodyti. Būtent šie teigiami pacientų gyvensenos pokyčiai sukelia didžiausią pasitenkinimą atliktu darbu“, – pasakoja G. Samulėnas.

Požymiai, kad problema neišsispręs

„Nordclinic“ gydytojo teigimu, tokia operacija, kokia buvo atlikta Mildai, gali būti atliekama tik tuomet, kai yra tam tikrų indikacijų: „Atlaisvėjus veide giliau esantiems raiščiams, žemyn nuslenka skruostai, pagilėja nazolabialinės raukšlės, išnyksta apatinio žandikaulio kontūro aštrumas. Taip pat gali atsirasti perteklinės kaklo odos ir prasiskirti kaklo raumenys. Visi šie požymiai ar didesnė jų dalis leidžia spręsti, kad reikalingas veido patempimas, nes pats žmogus šių problemų jau neišspręs.“

G. Samulėnas priduria, kad 35–45 m. amžiaus moterims bei vyrams panašias problemas puikiai išsprendžia užpildai. Vis tik, kai požymiai tampa ryškesni, užpildai nebepadeda ir netgi gali sukurti nenatūralų vaizdą. „Tuomet veidas gali atrodyti keistai, tarsi perpildytas. Ir tokių pavyzdžių matome ne vieną. O štai po veido patempimo atrodo, kad žmogus tiesiog atjaunėjo, jo bruožai nepakinta“, – paaiškina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Rezultatas išryškėja greitai

Veido operacijos gali būti taikomos kombinacijomis: veido patempimas, antakių pakėlimas, viršutinių bei apatinių vokų plastika, kaklo patempimas. Veido patempimas dar vadinamas veido pakėlimu, nes tai tiksliau atspindi operacijos esmę. Randai yra nepastebimi, nes pjūvis daromas palei plaukų liniją, už ausies kramslio bei pagal ausies kontūrus, o pati veido oda neliečiama. Pokyčiai pamatomi jau per pirmąją savaitę, o galutinis rezultatas – po 4–6 mėnesių. Randelių gijimas vyksta greitai, nes veido ir galvos kraujotaka yra labai aktyvi, todėl itin retai pasitaiko komplikacijų.

„Veido patempimą vadiname jaunystės operacija, nes nei vienas žmogus, kuris operuojasi veidą, nenori būti kitoks – tik siekia atrodyti taip, kaip atrodė prieš 10 ar 15 metų. Tai yra specifinė, subtili operacija, kuri reikalauja kruopštaus atlikimo ir modernios chirurginės technikos išmanymo. Mes pasitelkiame mikrochirurginę optiką, dirbame ne su oda, o patempiame gilesnį sluoksnį. Tai lemia, kad rezultatas atrodo natūraliai“, – teigia G. Samulėnas.

Taip pat skaitykite: