Sukūrė saugių namų pavyzdį senjorams

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje daugėja senyvo amžiaus žmonių. Mūsų šalyje kas ketvirtas žmogus yra 60-ies ar vyresnio amžiaus. Gerontologai kalba apie poreikį pritaikyti namus senstantiems žmonėms, kad jie kuo ilgiau galėtų gyventi savarankiškai, visavertiškai ir saugiai.

Kokybišką gyvenimą lemia ir aplinkos pritaikymas

Nors senėjimo procesas yra itin individualus, o jo eigą lemia įvairūs veiksniai, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos gerontologų ir geriatrų draugijos pirmininkas, gydytojas geriatras Vidmantas Alekna įvardija tris pagrindinius aspektus, lemiančius sėkmingą senėjimą.

Pasak jo, sėkmingu laikomas toks senėjimas, kuomet žmogus gerai jaučiasi fiziškai, psichologiškai ir yra socialiai aktyvus.

„Labai svarbu, kaip senstantis žmogus jaučiasi pats ir koks aplinkinių požiūris į jį, kiek valstybės politika yra palanki senyvo amžiaus žmonėms. Ne mažesnę svarbą turi ir socialinis aspektas – kaip ir kiek žmogus bendrauja su savo artimaisiais, kiek jis aktyvus bendruomenėje ar visuomenėje.

Na ir, žinoma, kokybiškam gyvenimui senatvėje didelę įtaką daro dėl amžiaus vykstantys organizmo fiziniai pokyčiai, kurie, nors ir neišvengiami, yra normalaus senėjimo išraiška. Ligos, ypač lėtinės, gali pabloginti senstančio žmogaus sveikatą, savijautą ir gebėjimą savarankiškai apsitarnauti. Todėl aplinkos pritaikymas senyvo amžiaus žmogui gali palengvinti ir prailginti jo savarankišką gyvenimą namuose“, – sako prof. V.Alekna.

Žmogus geriausiai jaučiasi savo namuose

Anot dr. V.Aleknos, senstančiam žmogui geriausia gyventi įprastoje aplinkoje, savo namuose. Tai suteikia psichologinio pasitenkinimo ir ramybės. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei namai yra tinkamai pritaikyti, ergonomiški. Profesorius išskiria esminius akcentus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, pritaikant namus senyvo amžiaus žmogui.

Grindų paviršius.

Dėl amžiaus nulemtų organizmo pokyčių arba lėtinių ligų ilgainiui keičiasi judrumas ir eisena. Seno žmogaus eisena yra šliuožianti, šiek tiek primena čiuožimą. Dėl šios ypatybės didėja rizika pargriūti užkliuvus. Todėl seno žmogaus namuose grindų paviršius turėtų būti lygus, bet ne slidus. Namuose neturėtų būti slenksčių, besipainiojančių laidų, grindų danga turėtų būti tvarkinga. Vertėtų vengti slidinėjančių, užsiraičiusiais kraštais kilimų. Jei kiliminė danga pageidaujama, geriau, kad ji dengtų visą grindų paviršių.

Baldai.

Svarbiausia, kad namų aplinka nebūtų perkrauta baldais ir daiktais, o esantys – funkcionaliai išdėstyti. Baldus geriau rinktis aukštesnius, kad būtų patogu atsisėsti ir atsistoti. Lova taip pat turėtų būti aukštesnė, o čiužinys – vidutinio kietumo. Kėdes derėtų rinktis su porankiais ir atlošu, o krėslus – tokius, kurie palaiko vertikalią sėdėjimo padėtį. Mat iš sėdėjimo atsilošus padėties sunkiau atsistoti.

Vonios kambarys.

Neretai vonioje senyvo amžiaus žmonės patiria traumų, todėl itin svarbu, kad čia plytelės nebūtų slidžios, o praustuvo kraštai būtų užapvalinti.

Namų apyvokos daiktai.

Gydytojas geriatras atkreipia dėmesį, kad namų apyvokos daiktai ar aksesuarai senyvo amžiaus žmogaus namuose nebūtų smulkūs, sunkiai sugriebiami. Pavyzdžiui, stalčių ir spintelių rankenos, stiklinės, puodeliai ar vazos turėtų būti pakankamai platūs ir patogūs suimti ar nešti.

Tvarka.

Ne taip retai, su amžiumi keičiasi atminties ypatybės – ilgalaikė atmintis išlieka, o trumpalaikė gali suprastėti. Prie šių pokyčių pritaikyti reikėtų ir namus, kad juose būtų psichologiškai komfortiška.

Pasak dr. V.Aleknos, visi daiktai turėtų turėti aiškiai jiems skirtas vietas, kad juos būtų lengva rasti. Erdves namuose derėtų zonuoti pagal joms priskirtas veiklas. Darbų, pirkinių sąrašai taip pat gali būti sudaromi raštu ir laikomi vienoje vietoje, pavyzdžiui, ant lentos ar tam skirtoje dėžutėje. Visa tai leis džiaugtis savarankišku ir visavertišku gyvenimu.

Sukūrė saugių namų pavyzdį

„Kartais visiems mums reikia daugiau patogumo ir šiek tiek pagalbos. Todėl mes sumodeliavome saugaus kambario pavyzdį, apstatytą specialių poreikių turinčiam žmogui pritaikytais baldais. Baldai ir aksesuarai sukurti bendradarbiaujant su ergonomikos specialistais ir išbandyti ypatingų poreikių turinčių žmonių.

Pavyzdžiui, fotelis ir kėdės turi porankius, kad sunkiau judančiam žmogui būtų lengva ne tik atsisėsti, bet ir atsistoti. Ant fotelio porankių taip pat yra kišenės nedideliems daiktams laikyti, kad jie nepasimestų.

Valgomojo stalas yra be rėmo, kad būtų daugiau vietos ir juo patogiai galėtų naudotis net neįgaliojo vežimėlyje sėdintys asmenys. Stalų paviršius matinis, tad neatspindi šviesos ir nedirgina akių, juos lengva prižiūrėti, o vazas ir stiklines, dėl specialiai pritaikytos jų formos, paprasta pakelti, plauti ir nešti“, – vardija IKEA interjero dizainerių vadovė Eglė Čyvė.

Anot jos, kambario interjere ne veltui vyrauja ramios spalvos vos su keliais ryškesniais akcentais, padedančiais sukurti jaukumo. Tokia spalvų gama veikia raminamai, o kai jų vos kelios ir derančios tarpusavyje – sukuriamas tvarkos įspūdis, lengviau rasti daiktus.