Virtualūs apsilankymai pas gydytojus – kliūtis ar išeitis?

Prasidėjusi pandemija ne tik pažėrė iššūkių, sujaukdama nusistovėjusią tvarką, bet ir privertė ieškoti naujų būdų ir galimybių toliau dirbti, mokytis, teikti bei gauti paslaugas. Nuotolinių paslaugų modelis tapo bene labiausiai paplitusia praktika, siekiant kiek įmanoma labiau išsaugoti įvairių veiklų tęstinumą. Ja iki šiol naudojasi ir sveikatos apsaugos sistema. Vis dėlto, esama įvairių nuomonių ir vertinimų dėl jos efektyvumo.

Ministrų kabinetui pritarus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui birželio 17 d. atšaukti šalyje karantiną, kai kurie apribojimai gydymo įstaigų darbui vis tiek išliks, rašoma birželio 11 d. SAM išplatintame pranešime. Gydymo įstaigos ir toliau turės reguliuoti pacientų bei lankytojų srautus, taip pat, gydymo įstaigoms bus leidžiama savarankiškai spręsti, kokiu – nuotoliniu ar įprastu – būdu aptarnauti pacientus.

Poliklinikos ir ligoninės pamažu atnaujina veiklą, prioritetas – nuotolinės konsultacijos

Remiantis naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, apie 80 proc. šalies poliklinikų, ligoninių ir odontologijos kabinetų jau atnaujino savo veiklą. Visgi, iki šiol prioritetu vis dar laikomos nuotolinės konsultacijos, ir gyventojams gana sunku gyvai susitikti su gydytojais specialistais. Norint fizinės apžiūros, pirmiausia reikia gauti šeimos gydytojo elektroninį siuntimą, tuomet pacientas gali pats spręsti, į kurią gydymo įstaigą kreiptis. Pacientui suteikiama dar viena nuotolinė konsultacija ir, jei specialistas nusprendžia, kad jam reikia išsamesnio sveikatos būklės įvertinimo ar tyrimo, tik tada galima atvykti pas gydytoją. Tiesa, šeimos gydytojas gali pats pasikonsultuoti su specialistu ir, reikalui esant, pagal jo rekomendacijas koreguoti gydymą. Tokiu būdu SAM tikisi, kad pacientai reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gaus „lengviau, greičiau ir patogiau“.

Vis dėlto, gydytojai pastebi, kad tokiu būdu neproporcingai paskirstomi darbo krūviai, be to, specialistams tą patį darbą tenka daryti du kartus – vieną – nuotolinės konsultacijos, kitą – jau gyvo susitikimo metu. Gyventojai, savo ruožtu, nuogąstauja, ar gydytojai gebės nuotoliniu būdu tinkamai įvertinti jų būklę. Be to, net ir paskyrus fizinę apžiūrą, ligoniams dėl susidariusių eilių vis dar tenka ilgai laukti vizito, nes, atnaujinus poliklinikų ir ligoninių veiklą, pirmiausia paslaugos teikiamos tiems, kurie buvo užsiregistravę dar iki karantino.

Technologijų užduotis – atlaikyti keliamus iššūkius

Šalies gyventojams nemažai prieštaringų emocijų sukėlė tai, jog „atlaisvinus“ karantiną – atnaujinus prekybos centrų bei grožio salonų veiklą, sveikatos priežiūros paslaugos liko sunkiai arba išvis neprieinamos. Ligoniai skundžiasi „užleistomis“ ligomis, laiku negavus konsultacijos ar gydymo, stipriai suprastėjusia sveikata. Vyrauja nuomonė, jog būtent gydymo centrai turėjo pirmieji atnaujinti savo veiklą, be to, net ir pradėjus leisti veikti, nemažai jų nesuskubo atsidaryti, nes kai kurios vis dar nepateikė planų, kaip būtų užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas. Visa tai prisidėjo prie to, kad iki šiol nusidriekus eilėms patekimo pas gydytojus tenka laukti ištisus mėnesius, baiminamasi, kad ilgai negavus tinkamos priežiūros bei gydymo, galima sulaukti didesnių neigiamų padarinių, nei dėl COVID-19 infekcijos.

Pasaulio šalių vyriausybėms džiaugiantis tuo, kad technologinių priemonių pagalba pavyko ir toliau teikti bent dalį sveikatos paslaugų, ir sistema visiškai nesustojo, dalis gyventojų dėl aukščiau minėtų priežasčių linkę skeptiškai vertinti tokias paslaugas, jaučiamas nerimas ir nepasitikėjimas, mūsų šalies portaluose aprašyta atvejų, kuomet pacientai negalėdavo telefonu susisiekti su įstaigomis, net ir bandant tai daryti visą dieną. Kyla abejonių, ar tokia nuotolinė praktika gali pasiteisinti ateityje, ir ar verta ją toliau bandyti taikyti pasibaigus pandemijai.

Kada nuotolinės gydytojų paslaugos praverčia?

Mindaugas Gudelis

Mindaugas Gudelis

Ispanijoje gyvenantis Dr. Mindaugas Gudelis, Šeimos medicinos ir sporto traumatologijos specialistas bei „Barcelona“ krepšinio komandos gydytojas, COVID-19 infekcijos protrūkio metu dirbęs Leridos ligoninės priėmimo skyriuje, teigia, kad nors nuotolinės konsultacijos yra puikus būdas suteikti ligoniui reikalingą informaciją, ką skubiais atvejais daryti čia ir dabar, skubūs diagnostiniai tyrimai turėtų būti taip pat lengvai ir greitai prieinami. Pasak jo,
tam tikrų organų, pavyzdžiui, odos būklę nesunku įvertinti ir per atstumą, svarbiausia – geros kokybės nuotraukos ir anamnezė, o akių atveju būtų reikalinga išsami anamnezė, siekiant išsiaiškinti, ar tai ūmus atvejis, ar lėtinės ligos paūmėjimas. Tokiu būdu galima nustatyti, ar ligoniui reikalinga skubi pagalba, ar gydymas. Nuotolinės konsultacijos gali taip pat praversti komentuojant jau atliktus tyrimus – svarbiausia, kad pacientui visada būtų suteikta reikiama pagalba. Daktaras neabejoja tokių konsultacijų efektyvumu, leidžiančiu greitai nukreipti pacientą pas tinkamą specialistą, todėl, pasak jo, tokios nuotolinės konsultacijos galėtų išlikti nuolatine praktika net ir pasibaigus karantinui, ir priduria, kad daugelyje šalių tai jau vyksta.

Dr. M. Gudelis sako, kad šiuo metu Ispanijoje jau atnaujinta ligoninių ir sveikatos centrų veikla, vykdomos įprastos sergančių žmonių ambulatorinės konsultacijos, planinės operacijos ir diagnostiniai tyrimai, tačiau sveikatos apsaugos sistema jau dabar ruošiasi antrajai susirgimų bangai, medicinos personalui rekomenduojama pasiimti atostogas iki spalio. Vis dėlto, net ir sulaukus naujos bangos, gydytojas tikisi, kad tokio griežto karantino nebereikės, nes ligoninės ir visa infrastruktūra bus geriau pasiruošusi, žmonės įpras ir psichologiškai lengviau dėvės kaukes. Gydytojo teigimu, epideminė situacija tęsis tol, kol 70 proc. žmonių populiacijos natūraliu būdu arba pasiskiepijus neįgis šiam virusui imuniteto.

Į pagalbą – mobiliosios programėlės ir internetinės platformos

Panašu, kad dabar vertinti nuotolinių gydytojų konsultacijų efektyvumą, kol sklandus paslaugų suteikimas visose grandyse nėra visiškai užtikrintas, dar yra keblu. Vis dėlto, pasaulinės krizės akivaizdoje tai yra iššūkiai, neišsprendžiami per vieną dieną. Sveikatos apsaugos sistemos bando prisitaikyti, testuoja įvairius būdus, programėles, kad pacientų srautai būtų tinkamai paskirstomi, būtų išvengta nereikalingų vizitų, rizikos užsikrėsti, ir pagalba pirmiausia būtų suteikta tiems, kam jos labiausiai ir skubiausiai reikia. Medikas ir vienas iš Ispanijoje populiarios mobiliosios online konsultacijų programėlės „mediQuo“ kūrėjų Guillem Serra teigia, kad nuo pat krizės pradžios nuotolinių konsultacijų naudojimasis šalyje šia priemone išaugo 153 proc., ir, nors telemedicinos populiarėjimas buvo jaučiamas dar iki pandemijos, COVID-19 krizė pasitarnavo atskleidžiant jos potencialą ir bendrą internetinių sveikatos priežiūros galimybių naudą.

Štai nuotolinių konsultacijų idėja lietuviškos www.negaluoju.lt platformos įkūrėjams gimė taip pat prieš krizę, siekiant spręsti medicininių paslaugų prieinamumo problemą. Iškilus menkiausiam poreikiui pasikonsultuoti su gydytoju specialistu, šios platformos specialistai įsipareigoja į klausimus atsakyti per 2 valandas, be to, konsultavimas vyksta ir savaitgaliais, tad pirminės sveikatos apžiūros, reikalingos atsiradus negalavimui, nereikia laukti eilėse. Įkūrėjai tikisi, kad tokiu būdu sunerimęs žmogus atsakymus gaus kuo greičiau, be to, platforma taps ypač aktuali rajonų gyventojams, nuo kurių gydymo įstaigos nutolusios.

Reikia tikėtis, kad rudenį galimai užėjus dar vienai susirgimų bangai, nuotolinės konsultacijos, kaip ir ligoninės, bus spėjusios tinkamai integruotis ir veiks išvien su gyvomis konsultacijomis.

Liveta Burkšaitė

Taip pat skaitykite: