Ką pranašauja gamtos ženklai?

Kartais susidūrę su tam tikrais gamtos reiškiniais net nesusimąstome, kodėl jie vyksta ir ką pranašauja. Ženklai, kurių nesuprantame, gali atrodyti nereikšmingi, bet, įgijus tam tikrų žinių, jie gali padėti nuspėti oro pokyčius ir išvengti nemalonių situacijų, todėl apie juos pravartu žinoti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tad kokių dažnai gamtoje vykstančių reiškinių reikėtų nepražiopsoti?

Paukščių elgesys

Gyvūnai vadovaujasi instinktais ir dažnai jie jautriai reaguoja į oro sąlygų permainas. Apie

besikeičiantį orą žmones gali perspėti paukščiai. Kartais paukščiai skraido aukštai padangėse, o kartais nardo pažemiui. Kodėl taip yra? Mokslininkų teigimu, skirtingą paukščių elgesį nulemia slėgio pokyčiai. Slėgis keičiasi atslenkant audrai ar lietui ir atvirkščiai – artėjant giedrai. Prieš lietų slėgis krinta, o tai nemaloniai veikia jautrų paukščių organą – vidinę ausį; tada paukščiai ima skraidyti pažeme ar sutupia ant medžių, nes žemiau slėgis yra

panašesnis įprastam ir nekelia paukščiams diskomforto. Smarkus genio stuksenimas – taip pat artėjančio lietaus ženklas. Įnirtingai darbuotis genį ragina po medžių žieve ir plyšiuose skubantys nuo lietaus slėptis vabzdžiai.

Vabzdžių elgesys

Į orų permainas – drėgmę bei slėgį, jautriai reaguoja ir vabzdžiai, todėl pagal jų elgesį taip pat galima spręsti apie besikeičiančias oro sąlygas. Prieš lietų viršutiniuose atmosferos sluoksniuose darosi vis drėgniau, o vanduo kondensuojasi ant vabzdžių kūnelių. Tai sukelia jiems sunkumų, todėl jie leidžiasi žemiau – kur sausiau ir lengviau skraidyti. Be to, jie tampa įkyresni, piktesni, pavyzdžiui, mašalai ir uodai labiau puola, gelia. Bitės artėjant lietui anksčiau grįžtą į avilį. Jei kamanės lenda po samanomis – artėja audra. Saulėtą dieną į paviršių išneštus kokonus miško skruzdėlės per lietų suskumba paslėpti gilyn; artinantis liūčiai nurimsta eismas skruzdžių takuose, visos jos pasislepia skruzdėlynuose. Išsislapsto ir drugiai, vakare prityla žiogai.

Varliagyvių elgesys

Orus nuspėja ir varlės. Jei jos kurkia iš vakaro – rytas bus giedras. O jei būriais ropščiasi iš vandens telkinių į krantą, šokinėja ir įkyriai kvarksi – lauk lietaus.

Praneša sliekai ir dėlės

Sliekas, kaip ir dėlė bei kiti bestuburiai, irgi gana tiksliai gali nustatyti, koks bus artėjantis oras. Prieš lietų dirvos paviršiuje sliekų pasirodo gana daug. Pasak gamtininkų, jie taip elgiasi, nes jaučia deguonies pokyčius ore. Panašiai elgiasi ir dėlės – artėjant lietui, audrai, perkūnijai, jos kylą į vandens paviršių, pasidaro judresnės, bando įkvėpti oro.

Žaibas ir perkūnija

Iš žaibo blyksnio sunku nuspręsti žaibuoja arti mūsų ar ne, todėl reikėtų pasikliauti griaustinio garsu. Atsakyti ar audra toli padės elementarus skaičiavimas. Garso greitis apytiksliai lygus 330 metrams per sekundę, kai tuo tarpu šviesos greitis – milijonus kartų didesnis. Todėl, kad ir kur žaibas blykstelėtų, mes jį pamatome akimirksniu, o garsas iki mūsų atkeliauja stipriai pavėlavęs. Todėl pamačius žaibą reikėtų skaičiuoti iki kol išgirstate griaustinį. 3 sekundės iki griaustinio apytiksliai reikš 1 kilometrą, 6 sekundės – 2 kilometrus, 9 sekundės – 3 kilometrus ir t.t. Jei audra įsismarkavo šalia, reikėtų vengti būti atvirose vietose ar stovėti po aukštais medžiais.

Dangaus stebėjimas

Plunksniniai debesys, aptraukiantys dangų po pietų, o vakare vėl išnykstantys, rodo, kad išsilaikys geri orai. Jei dangaus pakraščiai raudoni – bus vėjas. Jeigu danguje matyti keliomis kryptimis judantys debesys, tai rodo didelę kritulių ar stipraus vėjo tikimybę. Kai sutemus danguje nematyti mažų žvaigždžių, bus dideli vėjai. O jei vakare dangus žvaigždėtas – kita diena bus giedra. Kai danguje matosi mažai žvaigždžių, reikia laukti blogo oro ir lietaus. Saulei leidžiantis vakaruose, dangus nusidažo auksinio gelsvumo spalva. Tai reiškia, kad galima tikėtis giedros.

Augalų elgesys

Trypdami žolę ar skindami žiedą retai susimąstome, kad augalai – gyvi organizmai, kurie reaguoja į aplinkos pokyčius. Nors neturi tokios nervų sistemos, kaip gyvūnai, augalai turi sistemą, skirtą siųsti elektros signalams ir netgi yra sukaupę tam tikras chemines medžiagas, kurias gyvūnų smegenys naudoja elektros impulsams perduoti. Nors mokslininkai dar nėra išsamiai ištyrę, kaip „jaučia“ augalai, yra žinoma, kaip jie reaguoja į tam tikrus aplinkos veiksnius – galite pastebėti, kad artėjant lietui arba pradėjus temti, augalai suskleidžia žiedus, taip jie saugo žiedadulkes bitėms. Artėjant liūčiai, po lapais savo žiedus slepia našlaitės, nežymiai susisuka papartis. Kai kurie augalai, pajutę besikaupiantį lietų, pasidengia mažais vandens lašeliais. Taip „pravirksta“ žemuogių lapai, kadagio spygliai. Kartais augalų reakcija pasireiškia kvapais (kai kurie žydintys augalai labiau kvepia artėjant lietui).

Taigi, kai kitą kartą būsite lauke, atkreipkite dėmesį į gyvosios gamtos ženklus – paukščiai, vabzdžiai ir augalai artėjančius oro pokyčius nusakys kur kas tiksliau nei kompiuterių sudarytos prognozės, o ir stebėti juos gali tapti įdomiu užsiėmimu.

Aplinkos ministerijos inf.

Taip pat skaitykite: