,

Terapinė medžių galia

medžių energetika

Tikriausiai ne kartą būdami gamtoje pajutote ramybę, saugumą, o atgaiva dideliu energijos pliūpsniu pripildė širdies gilumą. Nenuostabu – žalia yra gamtos spalva, ji siejasi su harmonija, augimu, atgimimu, pozityvumu, viltimi. Įdomu tai, kad skirtingose kultūrose ši spalva turi vis kitokią reikšmę, pavyzdžiui, Azijoje žalia siejasi su amžinybe, vaisingumu ir kartais net su neištikimybe – manoma, kad vyras, Kinijos gatvėje dėvintis žalia skrybėlę, buvo išduotas žmonos. Islamo kultūroje žalia turi itin svarbią pagarbos reikšmę, o štai Pietų Amerikoje, nepaisant įspūdingų miškų, žalia simbolizuoja mirtį. Ačiū Dievui, mūsų kultūroje žalia tapusi teigiamu simboliu ir čia, tarp vešliai žaliuojančių medžių, mes randame ramybę, atkuriame vidinį balansą ir semiamės įkvėpimo. Tačiau juk ne viskas slypi žalioje spalvoje, tiesa?

Senovėje žmonės pasikliaudavo intuicija, kad skirtingos medžių rūšys teikia vis kitokią naudą – ne veltui senovės baltų kultūroje medžiai, giraitės buvo kulto objektai. Baltams ir daugeliui kitų pasaulio tautų šaknys simbolizavo požemių karalystę, kamienas – žmonių erdvę, o lapai – dangaus karalystę. Medžių religinė reikšmė nyko itin lėtai, išliko maginė, kuri buvo tarsi nesuvokiama tikrovė, tačiau dar 1547 m. M. Mažvydas „Katekizme“ rašė: „Daugelis dar ir dabar visų akivaizdoje atlieka stabmeldiškas apeigas <…> medžius, upes <…> garbina, šlovindami kaip dievus.“ Po to įvairiuose šaltiniuose garbinimo atvejai minimi dar iki XVII a., taigi nuo pirmųjų rašytinių žinių apie miškų garbinimą – XI amžiaus, kai A. Brėmenietis rašė, kad pas prūsus „neleidžiama lankyti miškų ir šaltinių, kuriuos, jų manymu, krikščionių lankymas užteršia“, – iki beveik visiško atsiribojimo nuo ritualo praėjo nemažai laiko.

Šiandien psichologai neabejoja energija, skleidžiama ilgaamžių medžių. Ir tai, kas anuomet tautoms atrodė magiška, specialistai, pasitelkę specialius prietaisus bei taikydami įvairius metodus įrodo, kad medžiai tikrai turi magnetinę, gravitacinę, elektros energiją. Pavyzdžiui, mūsų pasididžiavimas ĄŽUOLAS turi itin stiprią bioenergetinę galią, todėl jis gali akimirksniu sustiprinti, suteikti gyvybingumą. Tai – karių ir kovotojų medžiai, normalizuojantys kraujo spaudimą, gerinantys širdies ir nervų sistemos darbą. Visgi, dėl itin stiprios energetikos sergantiems nerekomenduojama ilgai prie jų būti, pakanka kelių minučių.

60+ archyvo nuotr.Jei kontakto su ąžuolu stipriai sergantieji turėtų vengti, tai BERŽAS, kaip tik, yra puikus pasirinkimas. Manoma, kad švelni beržo energetika palengvina skausmus, padeda pasveikti, suteikia jėgų nusilpusiems. Tai – gyvenimo medis.

Jaučiantiems daug nerimo DREBULĖS energetika padės atsikratyti įkyrių minčių, nepagrįstų baimių. Drebulė senovėje vadinta magišku medžiu, kuris sugeria visą neigiamą energiją ir nuridena akmenį nuo širdies.

LAZDYNAS taip pat lengvina psichologinę naštą – tai jautrus neteisybei medis, kuris gali nuraminti sieloje vyraujantį chaosą ir sudėlioti į vietas mintis, kurios padės priimti tinkamus sprendimus.

Prie KLEVO turėtų glaustis žmonės, kurie yra praradę pasitikėjimą savimi, kurių dvasinė pusiausvyra išbalansuota, jaučiasi neramiai. Klevas idealiai tinka skubantiems, darbuose paskendusiems žmonėms.

KĖNIS taip pat puikus pasirinkimas daug dirbantiems – jis pasižymi atpalaiduojančiomis savybėmis, padeda išvengti nereikšmingo smulkmeniškumo, pesimizmo bei neramios būsenos.

Fizinius skausmus malšinantis medis – KAŠTONAS. Tikriausiai ne kartą girdėjote rekomendaciją kišenėje ar miegamajame turėti kaštono vaisius. Augalo energetika saugo nuo kvėpavimo takų ligų – bronchito, plaučių uždegimo, peršalimo, taip pat stiprina kraujagysles, malšina reumato skausmus.

60+ archyvo nuotr.

ŠERMUKŠNIO biolaukas teikia gyvybingumą, gerina apetitą bei virškinimą. Šis medis gali suteikti valios, kovojant su žalingais įpročiais.

Štai OBELIS simbolizuoja moters jėgą. Prie jos turėtų glaustis uždaros, itin drovios ir savimi nepasitikinčios moterys.

Apdainuotoji AKACIJA – gyvybės medis. Buvo manoma, kad akacijos energetika padidina vaisingumą, žadina ir vyrų, ir moterų aistrą. Liesdamas jos kamieną, žmogus tampa žvalesnis, linksmesnis.

LIEPOS energija itin švelni, jos primena mažus vaikus, kurie visuomet moka švelniai priglusti. Pabuvę prie gražiųjų liepų, pajusite ramybę, džiaugsmą ir jaukumą.

Jei jaučiate šeimoje įtampą, ALKSNIS turėtų suteikti jums jėgų spręsti problemas, priimti teisingus sprendimus ir stiprinti giminystės ryšį. Tai medis, globojantis šeimas.

Nors šiandien pagoniškų ritualų neatliekame, pagarba medžiui vis tiek išliko – tai rodo įvairios gamtininkų draugijos, valstybės saugomi gamtos paminklai, pastangos išsaugant daug karų, negandų išgyvenusius, taip pat ir džiaugsmą sugėrusius medžius, kurie mums mena apie tai, kas turėtų būti gyva ir jautru kiekvieno širdyje. Galime didžiuotis, nes Lietuvoje auga įspūdingo grožio, amžiaus ir galybės senoliai, kuriuos kiekvienas turime galimybę išvysti ir kartu pajusti šių legendomis apipintų medžių dvasią.

Stelmužės ąžuolas

Net 958 cm* apimties, jau apie 1500 metų gyvenantis galiūnas auga Zarasų rajone. Senovėje pagonys po šiuo ąžuolu kūrendavo šventą ugnį, ant aukuro Perkūnui aukas aukodavo. Ąžuolas mena laikus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, kurie užklysdavo bemedžiodami. Galiūno ąžuolo drevėse rasti Napoleono armijos kareivio griaučiai ir šautuvas.

Bielinio ąžuolas

Biržų rajone, Purviškių kaime galite išvysti ąžuolą, pavadintą knygnešio Jurgio Bielinio garbei. Šiame kaime gyvenęs knygnešys Vidurio Lietuvoje ir Latvijoje platino iš Prūsijos gautą uždraustą lietuvišką spaudą, rašė straipsnius „Aušrai“ ir „Varpui“, leido neperiodinį leidinį „Baltasis erelis“. Jurgio sūnus pasakojęs, kaip jiedu su tėvu po ąžuolu kasė slėptuvę ir slėpė joje draudžiamą spaudą. Storakamienis (334 cm*) ąžuolas yra išgelbėjęs paties knygnešio gyvybę – atrėmęs žandarų, persekiojusių draudžiama veikla užsiimantį knygnešį, kulkas, kurių žymės medžio kamiene išlikusios iki šiol.

Tverečiaus ąžuolas

685 cm* apimties ąžuolas auga Ignalinos raj., Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčios teritorijoje, toje vietoje, kur kadaise buvo kūrenama šventa ugnis. Senoliai pasakoja, kad 1387 m., po aukštaičių krikšto, Tverečiuje gyvenęs vaidila. Atėjus krikščionybei į Lietuvos žemę jis užgesinęs pagonių ugnį ir kumščiu į žemę įkalęs ąžuolinę lazdą… Iš tos lazdos ir išaugęs galingas, 27 m aukščio ąžuolas.

Lampėdžių liepa gražuolė

Kaune, Lampėdžiuose, auganti 720 cm* apimties liepa – lietaus pranašė. Prieš lietų jos šakos, lyg vargo nukamuotos, nusvyra iki žemės, o kai sausa – atsitiesia ir vėl stiebiasi į dangų. Ši unikali liepa turi penkias viršūnes. Pasakojama, kad čia buvo pasodintos penkios liepaitės, kurios suaugo į vieną kamieną, tačiau viršūnės penkios ir likusios.

Liepa motinėlė

Kauno rajone, Braziūkuose, net 840 cm* apimties storakamienė liepa yra neatsiejama kaimo dalis. Gyventojas J. Pupijus pasakodavęs, kaip jis vaikystėje įlįsdavęs į liepos vidų ir, kiauryme pakilęs aukštyn, pro skylę kamiene dairydavęsis po kaimo apylinkes. Liepos kiaurymėje galėdavę pasislėpti net septyni žmonės. Tiesa, dabar ši kiaurymė užcementuota.

Veisiejų uosis

Milžiniškas 31 metro, 523 cm* apimties uosis, sodintas XVIII a. antroje pusėje, auga Lazdijų rajone, Veisiejų parke. Pavasarį, kai sužaliuoja kiti medžiai, šis uosis dar stovi plikomis šakomis. Kaip pasakojama sakmėje, visi medžiai turi akis ir mato, o uosis – aklas. Todėl apie 500 metų gyvenantis medis, nematydamas bundančios gamtos, paskutinis ir išsprogdina pumpurus…

Storiausia Lietuvos eglė

Jau nudžiūvusią, 335 cm* apimties, 43 m aukščio eglę rasite Šakiuose, pasukę Gelgaudiškio pažintiniu taku. Legenda pasakoja, kad dvarininkai medžioklių metu šioje vietoje pietaudavo. Jie, norėdami ir pietus valgydami matyti žvėris, įsakė iškirsti proskynas. Žmonės prisimena, kad anksčiau čia augę šimtamečiai ąžuolai. Ąžuolus pokario metais iškirto, o jų vietoje pasodino eglaites, iš kurių viena išaugino storiausią Lietuvoje kamieną.

Raganų eglė

Raganų eglė. 60+ archyvo nuotr.

Raganų eglė

Ši eglė, esanti Šilutės raj., Rambyno regioniniame parke – vienas įspūdingiausių medžių Lietuvoje. Eglė įgavo tokį pavadinimą dėl savo neįprastos formos, mat maždaug 1 m aukštyje eglė šakojasi į 18 didesnių ar mažesnių kamienų. Apie eglės atsiradimą pasakojama keletas legendų, perpintų istoriniais faktais. Kalbama, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo.

*Kamieno apimtis 1,30 metro aukštyje.

(Šaltinis apie augančius medžius Lietuvoje: Medžiai senoliai Lietuvoje 2005 m., Romas Pakalnis, Daiva Letukaitė.)

Otilija Burkšaitė

Taip pat skaitykite: