Fotografė Laima Geležė: „Palieku viską likimui“

„Lietuva yra mano šalis, neįsivaizduoju, kaip galėčiau išvažiuoti iš jos visam laikui“, – sako tarp Lietuvos ir Australijos gyvenanti žinoma fotografė Laima Geležiūtė-Geležė. Įamžinusi ne vieną žinomą veidą, moteris sako, jog bohemiškas gyvenimas jau praeityje ir dabar mėgaujasi anūkų draugija bei svajoja apie laukinę gamtą.

Šitos moters negalima pamiršti

„Šitos moters negalima pamiršti“, – taip sakydavo žmonės, pamatę Laimą. Nieko keisto, moteris ryški ir išskirtinė – ugninga raudonplaukė, meniškos išvaizdos ir emocinga. „Tiek mano, tiek sesers ir dukterų temperamentai tiesiog beprotiški – vis lekiam, vis kažką sudaužome. Turbūt čia genetikoje užkoduota, mes kitaip nemokam“, – juokiasi moteris. Nors sakosi niekada nenorėjusi išsiskirti iš kitų, juk fotografavo žvaigždes, tad dėmesio centre buvo jos, žmonės vis vien ją įsimindavo. „Mėgstu gyventi ryškiai, bendraudama su žmonėmis nejaučiu jokios baimės, be to esu cholerikė, greitai „užsideganti“. Mano ženklas žuvys, o tai daug ką pasako. Pirmiausia vadovaujuosi emocijomis, tad dažnai gerai neapgalvojusi priimu klaidingus sprendimus. Vis dėlto daug nesąmoningų ir gerų dalykų padarydavau per tą drąsą, ko kiti sau neleisdavo. Mano temperamentas duoda man energijos ir atrodo, kad aš viską galiu“, – pasakoja Laima.

Fotografija – tai santykiai su žmogumi

Paklausta, kaip nutiko, jog tapo fotografe, moteris atsako, kad apie tai neturėjo jokių minčių, nes svajojo būti aktore. Nors prie aktorystės prisiliesti teko, tačiau netikėtai likimas susiklostė kita linkme. „Buvau kiek padykusi mergaitė, todėl mama įdarbino mane fotografijų salone. Ten, stebėdama kitų darbą, greit pramokau ir pati, o maestro Povilas Karpavičius pastebėjo, kad turiu gerą akį fotografuojant“, – prisiminimais dalijasi moteris. Pajutusi, kad tai jos kelias, Laima įgijo visus įmanomus sertifikatus, o vėliau įstojo į Maskvos menų universiteto kino-foto fakultetą. „Mano kursinis darbas buvo aktas, tad ir vėliau fotografuodavau juos, bet kokie ten buvo aktai… Prisimenu, atidengdavome kiek daugiau peties ir tai jau buvo tikra erotika. Kitokie standartai – nuogo kūno nebuvo galima rodyti“, – pasakoja Laima.

Moteris sako nesigailinti, kad nepasisekė tapti aktore, nes džiaugiasi turinti darbą, kuris jai atstoja ir hobį. „Be to, darbas su žmonėmis, fotografija – irgi aktorystė. Juk sutinki visokių žmonių, būna, nesutampa energijos, kažkas erzina. O ką turi daryti? Vaidinti, stengtis apžaisti. Juk fotografija – santykiai su modeliu, su žmogumi. Jeigu nebus gero santykio, tai ir fotografija bus niekinė – neturės nei energijos, nei dvasios“, – pasakoja žinoma moteris.

Įtraukianti bohema

Žinomos fotografės objektyve pabuvojo ne viena tuometinė žvaigždutė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, į Laimos fotostudiją atvykdavo žinomos dainininkės ir grupės, nes moteris jas įamžindavo kasečių bei kompaktinių diskų viršeliams. Šou biznyje kaunietė sukosi bene 15 metų, tačiau sako, jog bohemiško gyvenimo ragavo ne tiek ir daug, nes namuose augo dvi dukrytės. „Buvo daugybė renginių, kurie užsitęsdavo iki išnaktų. Tuo metu aš dar šokau Algirdo Stravinskio grupėje, sukausi tų laikų populiariausiuose naktiniuose klubuose tarp žinomų žmonių, tuometinių žvaigždučių, todėl ir užsakymų fotografuoti netrūko. O dar 13 metų fotografavau tarptautinių šlagerių festivalyje, kur dainavo visi mano kartos šlagerių dainininkai ir legendos – V. Kernagis, S. Donskovas, Giulija, K. Kerbedis, R. Cicinas… Prisiliečiau prie to laikmečio, bendravau su neeiliniais žmonėmis. Juk menininkai lengvai paplaukę ir tai labai įdomu. Nuostabus jausmas, bet turbūt jau visko persisotinau, išsisėmiau“, – prisiminimais dalijasi žinoma fotografė.

Režisūrinė fotografija ir skandalingi kadrai

Dabar Laima sako vengianti šurmulio ir viešų renginių, o ir fotografuojanti tik tai, ką pati nori. Nors asmeninės fotostudijos nebeturi, tačiau įrangą vis dar naudoja, seka naujoves. „Man pasisekė, kad persiorientavau į skaitmeninį fotografavimą, išbandžiau abu būdus, nes pradėjau nuo lempinio apšvietimo, didelių kasečių – visą senąją techniką dar tebelaikau namie kaip relikviją. Kai mes fotografuodavome juosta, tai kiekvieną momentą režisuodavome, taupydavome kadrus, o dabar galima nors ir 100 nuotraukų padaryti neskaičiuojant ir po to atsirinkti patinkančias. Viskas dabar kitaip, nors naujovių nesibaidau, bet patinka man ne viskas“, – šypsosi moteris.

Laima viena pirmųjų pradėjo laužyti stereotipus, užsiimdama režisūrine fotografija buvo kūrybinga ir drąsi, todėl darbo netrūko – praeityje moteris buvo viena iš žinomiausių 10 fotografų Lietuvoje. „Visi vieni kitus žinojome, o dabar itin daug fotografuojančio jaunimo. Pamenu, 10 metų neturėjau atostogų, tiek to darbo buvo, kad net sveikata šlubavo“, – pasakoja žinoma fotografė.

Paklausta, ar prisimena kokių skandalų, moteris didžiuojasi, jog žinomi žmonės ją pamini geru žodžiu, todėl, kad ji niekada neviešina visų istorijų, nors visokių kuriozų buvo. „Vienam žinomam dainininkui net ir kelnės buvo nukritusios vos paspaudus fotoaparato mygtuką. Taip ir tebeturiu tą kadrą, bet niekas jo niekada nepamatys. Net ir šviesaus atminimo Stasys Povilaitis sakydavo, kad esu vienintelė fotografė, kuri visada atsižvelgs į visus norus, įsiklausys“, – atskleidė Laima.

Tarp Lietuvos ir Australijos

Jau 5-eri metai, kaip Laima važinėja tarp Lietuvos ir Australijos. Pirmą kartą įspūdingo grožio žemyne ji atsidūrė gimus pirmajam anūkui. Nuvykusi ten ne tik užsibuvo, bet ir susižadėjo, pasikeitė pavardę, o vėliau ir saitus nutraukė su sužadėtiniu australu. „Dabar aš turiu draugų, bičiulių, o antros pusės… Sakau, kad mano gyvenime jau to užtenka, bet kaip sakoma – niekada nesakyk niekada. Palieku viską likimui“, – atvirauja kaunietė.

Kengūrų kraštas moterį sužavėjo gamta, vandenynu, tačiau minties ten likti ji atsisakė – Lietuvoje gyvena jos kita dukra, mama ir draugai. Paklausta apie australus, moteris pasakoja, kad australai labai nuoširdūs žmonės. „Amerikiečiai šypsosi visada, o australai, jei jau pagiria ar nusišypso, tai žinai, kad nevaidina. Be to, Australijoje nėra tokio beprotiško jaunystės kulto. Vyresnių žmonių išvysi įvairiose darbo vietose, net ir stiuardesės čia įvairaus amžiaus“, – pasakoja Laima.

Crazy močiutė

Laima sako, jog anūkai nėra labai atitolę nuo lietuvybės, kartą čia lankėsi ir labai džiaugėsi sniegu. „Kai vaikai pradėjo kalbėti, tai vadindavo mane mamuku, labai gaila, bet dabar jau lietuviškai nebekalba, nors kažkiek dar supranta. Vyresnysis anūkas vis galvoja, kad pykstamės, kai su dukra kalbame lietuviškai, o mes tiesiog labai energingos, daug gestikuliuojame“, – juokiasi moteris. Anūkai sako, Laima crazy močiutė, nes žaisdama su jais būna jų amžiaus – ir ropoja, ir šuniuką vaidina, ir kartu krepšinį žaidžia. „Jei anūkai augtų čia, Lietuvoje, tai gal ir nebūčiau radusi tiek laiko jiems. Kai pagalvoju, juk anksčiau 50 metų moteris būtų laikoma senute, o dabar močiutės šiuolaikiškos, dėvi džinsus ir yra laisvos. Skiriasi kaip diena ir naktis“, – sako moteris.

Laima džiaugiasi, kad dabar turi daugiau laiko draugams, knygų skaitymui ir neslepia, jog būtent bendravimas su žmonėmis jai teikia daugiausiai laimės ir motyvuoja. „Esu bendraujantis žmogus, man reikia draugų, kompanijos. Su draugėmis mėgstame daryti psichologinius išsipasakojimo vakarėlius. Jaučiu palaimą, kad dar galiu tai daryti“, – džiaugiasi moteris.

Didžiausiu laimėjimu moteris laiko 35-erius metus mėgstamo darbo ir ateityje planuoja savo kūrybinės veiklos retrospektyvos parodą, taip pat svajoja kada nors fotografuoti laukinius gyvūnus – tigrus, panteras. „Galbūt tai ir liks svajonės, o gal išsipildys, juk svajoti reikia. Džiaugiuosi gyvenimu, kurį dabar gyvenu – nebešvaistau savęs. Reikia mokėti save mylėti, palepinti, o aš dar mokausi“, – sako žinoma fotografė.

Iveta Leščinskaitė

Nuotraukos iš asmeninio archyvo.