Diskriminacija dėl amžiaus ar ne?
Kasdien pastebime vyresnio amžiaus žmonių nepasitenkinimo apraiškų, nusiskundimų dėl jų būklės karantino metu, dėl rekomendacijų nesilankyti viešose vietose, dėl įžeidžiančio, jų nuomone, ,,rizikos grupės atstovo” pavadinimo. Kaip rasti ,,taikų viduriuką” tarp žmogaus saugumo ir teisių nepažeidimo? Pakomentuoti, ar tai nėra žmogaus diskriminacija dėl amžiaus, sutiko Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima VENGALĖ-DITS.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – Tarnyba) aprašyta problema yra puikiai žinoma, tačiau, visų pirma, norėtume supažindinti su Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija.
Norėtume paaiškinti, kad lygių galimybių kontrolieriui pavesta kontroliuoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu draudžiama diskriminacija išimtinai lyties pagrindu, o Lygių galimybių įstatymu draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos pagrindu. Lygių galimybių įstatyme įtvirtintas baigtinis draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąrašas.
Atkreipiame dėmesį, kad abiem pirmiau nurodytais nediskriminavimo įstatymais reguliuojami apibrėžti visuomeniniai santykiai ir įstatymai netaikomi tiems visuomeniniams santykiams, kurie nėra nurodyti šiuose įstatymuose. Lygių galimybių įstatymas ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taikomas nustatytų subjektų veiklai bei atitinkamiems visuomeniniams santykiams, t. y.:
– valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 4 str. bei Lygių galimybių įstatymo 5 str.);
– švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. bei Lygių galimybių įstatymo 6 str.);
– visų nuosavybės formų darbdaviams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. bei Lygių galimybių įstatymo 7 str.);
– prekių bei paslaugų teikėjams, reklamos gamintojams bei platintojams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 str.);
– darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrą profesiją (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 str. bei Lygių galimybių įstatymo 9 str.);
– draudžiama diskriminuoti asmenis dėl lyties nustatant ir taikant socialinės apsaugos nuostatas, įskaitant sistemose, pakeičiančiose arba papildančiose valstybinio socialinio draudimo sistemą (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 9 str.).
Norėtume paaiškinti, kad, atliekant tyrimą dėl galimos diskriminacijos ir siekiant išsiaiškinti, ar skunde (prašyme) aprašyti veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami dėl galimo prieštaravimo Lygių galimybių įstatymui bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, būtina nustatyti, ar požymis, pagrindas (dėl kurio žmogus galimai patyrė arba patiria mažiau palankų vertinimą) patenka į Lygių galimybių įstatyme bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintą draudžiamo diskriminavimo pagrindų sąrašą bei ar galimai diskriminacinis elgesys priskirtinas Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reguliuojamų santykių sričiai. Akivaizdu, kad Jūsų aprašytu atveju kalbama apie galimą diskriminavimą amžiaus pagrindu vartotojų teisių apsaugos srityje, taip pat užimtumo srityje.
Iš Jūsų aprašytos situacijos bei viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos nuolat girdime, kad paskelbtos pandemijos metu siūloma labiau saugotis vyresnio amžiaus asmenims, nes jie esą yra labiau pažeidžiami, jie susiduria su didesne rizika apsikrėtus virusu pagyti, jiems patariama dėvėti kaukes, saugotis viruso, mažiau bendrauti su aplinkiniais. Todėl Tarnyba, reaguodama į konkrečius žmonių pranešimus bei skundus, aiškinasi, ar apribojimai dėl amžiaus naudotis paslaugomis, dirbti yra pagrįsti, teisėti, kokias konkrečiai neigiamos teisinės pasekmės buvo sukeltos ar galėtų būti sukeltos vyresnio amžiaus asmenims tokių apribojimų taikymu. Kiekvienas konkretus teisių suvaržymo atvejis yra tiriamas Tarnyboje, aiškinantis, ar tie apribojimai dėl amžiaus buvo privalomojo, ar rekomendacinio pobūdžio bei kokias teisines pasekmes sukėlė ar galėjo sukelti žmogui.
Kartu norime pastebėti, kad Tarnyba parengė ir išplatino informacinį pranešimą visuomenei, kuriuo pasisakoma (žiūrėti: https://www.lygybe.lt/lt/vyresnio-amziaus-karantinas-diskriminacija ), kad žmogus negali būti diskriminuojamas dėl savo amžiaus karantino metu. Mūsų nuomone, ne žmogaus amžius lemia jo pažeidžiamumą pandemijos metu, bet žmogaus sveikatos būklė, jo susirgimai, savijauta, nes šie požymiai yra galimi rizikos faktoriai apsikrėsti Covid 19. Tarnybos darbuotojai visuomenės informavimo priemonėse atkreipia visuomenės, atsakingų institucijų dėmesį apie skelbiamų ribojimų dėl amžiaus galimą prieštaravimą Lygių galimybių įstatymui. Tarnyba bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir tariasi dėl ribojimų dėl amžiaus teisėtumo ir pagrįstumo, ir šiuo metu, mūsų žiniomis, yra atliekamos teisės aktų pataisos, eliminuojant ribojimus dėl amžiaus asmenims dalyvauti lygiomis galimybėmis visuomeninėje veikloje.
Tarnybos nuomone, vyresnio amžiaus žmonės neturėtų būti eliminuojami iš visuomeninio gyvenimo karantino metu ir pasibaigus jam, vyresnių žmonių teisės neturėtų būti apribojamos vien tik dėl amžiaus, su jais pačiais nesitariant, jiems nedalyvaujant, neišklausant jų nuomonės. Kiekvienas žmogus puikiai žino savo savijautą, sveikatos būklę ir, mūsų nuomone, turėtų pats savarankiškai įvertinti visus rizikos faktorius ir priimti sąmoningus sprendimus. Išties, vyresnių žmonių priverstinis izoliavimas pandemijos metu, o taip pat sušvelninus karantino sąlygas, gali formuoti šių žmonių ilgalaikę socialinę atskirtį ir formuoti visuomenės stereotipines nuostatas apie vyresnių žmonių ligotumą, pažeidžiamumą bei netinkamumą dalyvauti socialiniame gyvenime.
60+ redakcija
