Žvilgsnis į norvegišką gyvenimo būdą

Pastaraisiais metais Norvegija net kelis kartus iš eilės buvo išrinkta tarp „top geriausių šalių gyventi“, atsižvelgiant į vidutinius išsilavinimo ir atlyginimo vidurkius, pilietines teises ir kultūrinę laisvę. Ši šalis taip pat turi vieną geriausių pasaulyje socialinės apsaugos sistemų, o piliečių gyvenimo trukmė siekia net 82 metus (šioje statistikoje pasauliniu mastu juos lenkia nebent Japonija).

Nepaisant demografinių rodiklių, didžioji dalis skandinavų palaiko sveiką balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, renkasi mažiau save apkrauti bereikalingu nerimu ir stresu. Vietoje to, daugiau dėmesio skiriama mylimiems užsiėmimams, tarpusavio santykių puoselėjimui, šeimai. Norvegai itin vertina savo tradicijas ir pasižymi gyvenimo būdu, kuris išskirtinai glaudžiai susijęs su judesio svarba ir aktyviu laiko leidimu gryname ore. Brandžiame gyvenimo laikotarpyje žmonės neapsiriboja sėslumu: nemažai keliauja, tyrinėja kultūras, lanko gamtos objektus bei ieško galimybių socializuotis, įsitraukiant į bendruomeninę veiklą. Ir nors laimingo pilnaverčio gyvenimo receptas visiems skirtingas, yra keletas norvegiškos kasdienybės elementų, galinčių praturtinti kiekvieno gyvenseną:

1. Grynas oras.

Norvegija

Nuotrauka iš 60+ archyvo.

Šiuo atveju, turima omenyje ne tik pasivaikščiojimų lauke svarbą. Ypatingas dėmesys skiriamas patalpų vėdinimui nakties metu. Įdomu tai, jog kuriuose Norvegijos darželiuose vaikai pietų miegui paguldomi į vežimėlius lauko pavėsinėse. Įrodyta, jog vėsaus oro cirkuliacija padeda kūnui greičiau atsipalaiduoti ir pagerina miego kokybę bei padeda palaikyti natūralų rėžimą. Sutinkame, jog laikyti pravirus langus nakties metu, galbūt, ne visiems tinkamas sprendimas. Tačiau pakankamai išvėdintos patalpos prieš gulantis, gali pasitarnauti saldesniam miegui ir geresnei bendrai savijautai.

2. Tolerancijos puoselėjimas.

Nepaisant to, jog norvegai dažnai laikomi gana plačių pažiūrų, savo kasdienybėje renkasi kalbėti temomis, kurios apjungia bendrus interesus, užuot aptarinėjant skirtumus. Paprastas šmaikštus pavyzdys – oras, vaikai ir anūkai. Vengiama veltis į diskusijas apie religiją, politiką, draugus ar kaimynus, nes tai skatina tarpusavio nesutarimus ir bereikalingą pyktį. Kad ir kaip paprastai skambėtų, emocinio intelekto srityje tai vadinama „trečiojo balso ieškojimu“, kuris laikomas sklandžios komunikacijos pagrindu. Ir tai jokiu būdu nereiškia, jog pokalbio turinys turi tapti primityviu. Tiesiog rinkitės sąmoningai ieškoti jus ir pašnekovą vienijančių temų.

3. Rūpestis savimi.

Visuomenėje itin skatinama aktyviai savarankiškai domėtis sveiku gyvenimo būdu bei asmenine sveikata. Taip siekiama iš anksto užkirsti kelią įvairiems negalavimams. Tai padeda išvengti sėdėjimo eilėse prie medicinos įstaigų durų bei leidžia ilgiau išlikti nepriklausomiems nuo vaikų ir valstybės priežiūros. Tik mes patys esame stipriausi savo sėkmės ir gyvenimo kokybės kūrėjai, tad kiekvieną dieną bent mažais žingsneliais rinkimės investuoti į asmeninę gerovę, kuri leistų aktyviai mėgautis gyvenimu.

4. Buvimas gamtoje.

Norvegija

Nuotrauka iš 60+ archyvo.

Tai, be abejo, vienas reikšmingiausių norvegiškos kultūros elementų, turintis savą filosofinį apibūdinimą – friluftslif, arba gyvenimas gryname ore. Šis terminas atskleidžia gyvybiškai svarbų ryšį tarp žmogaus ir gamtos, kuris stiprina savęs, kaip visumos pajautimą. Šiuolaikinei visuomenei tai ypatingai aktualu, nes daugelis gyvena mieste ir neretai jaučia atsiskyrimą bei vienatvę. Faktas, jog buvimas gamtoje ne tik pagerina psichologinę savijautą, išlaisvina nuo nerimo, bet ir padeda sustiprinti imunitetą. Taigi rekomenduojama praleisti kiek įmanoma daugiau laiko lauke, atsižvelgiant į savo fizines galimybes bei renkantis tam pritaikytą aprangą. Nepaisant to, jog šį patarimą tenka girdėti dažnai, tai galioja visoms amžiaus grupėms ir neabejotinai yra viena iš norvegų ilgaamžiškumo ir geros savijautos priežasčių. Pasivaikščiojimai ir kitos aktyvios veiklos gamtoje yra neatskiriama šios tautos kasdienybės dalis. Verta paminėti, jog mokslas su laiku taip pat įrodo vis daugiau privalumų, iš to netgi atsiranda tokios sritys kaip miško terapija.

5. Šypsena.

Jau nuo mažų dienų norvegai mokomi nuoširdžiai nusišypsoti kiekvienam sutiktam. Tai ypatingai dažnai regima išėjus pasivaikščioti kalnų trasomis, kurios bet kokiu oru ar paros metu būna kupinos bešypsančių, pozityviai nusiteikusių praeivių. Be to, mokslininkai teigia, jog kaskart nusišypsojus į mūsų kraują išsiskiria dopaminas, seratoninas ir endorfinai, kurie ne mažina kraujospūdį. Endorfinai taip pat vadinami natūraliais nuskausminamaisiais, kuriuos mūsų kūnas išskiria pats, be jokių papildomų medikamentų. Taigi dažniau šypsotis tikra verta!

Iš pirmo žvilgsnio, aprašyti aspektai skamba gan paprastai. Tačiau dažniausiai būtent šie maži sąmoningi kasdieniai pasirinkimai ir nuoširdūs gestai, yra tai, kas padeda užmegzti gilesnį ryšį su kitais žmonėmis, supančia aplinka, savo kūnu ar net vidiniu pasauliu. Tai tarsi kelios užuominos, galinčios padėti įminti, kodėl Skandinavijos šalių piliečiai laikomi vienais laimingiausių ir ilgaamžiškiausių pasaulyje.

Paulina DAUGIRDAITĖ

Taip pat skaitykite: