,

Nuotraukų konkursas „Man neliūdna per karantiną”

Pavasaris visai pažaliavo, nuo klevų žalsvumo net dangus švyti. Pasakoja, kad Aldonos sode žydi slyvos, kad daug kur baltuojančių medžių, kad skleidžiasi ir magnolijos. Gražu, su mumis ir be mūsų. O Žalgirių miške praėjusi audra begėdiškai prirovė begalę alksnių, aplamdė karklus, bet bjauriausiai pasielgė su beržais – juos tiesiog perlaužė per pusę ir nutrenkė į šalį, net ant kitų medžių. Tikras KORONĖ tas vėjas, o gal ir jis turi pagavęs virusą, ko kitaip tiek siautėtų.

Mažai turiu žinių iš literatūros būrelio gyventojų: Zina intensyviai skaito ir kartoja seniau išmoktus tekstus – nepralenksim jos. Bronelė remontuoja vieną kambarį, kol kas, kai įsivažiuos, turbūt nesustos, kibs ir į kitus. Veronika stebi, kaip kasdien žalsvėja beržai, o Vida kas vakarą palydi saulėlydžius. Birutė skaito, rašo ir fotografuoja. Rašo ir Irena, jos eilėraščiai darosi vis labiau filosofiniai, giliai išjausti ir paveikūs. Apie Nijolę žinių neturiu, Albina irgi kartais būna nepasiekiama. Alma leidžia popietes Šyšos pakrantėje ir medituoja stebėdama vandens ir laiko tėkmę. Ką praleidau. Save. Aš kaip paprastai – auklėju katinus, kuičiuosi po trobą ir nesuprantu, kur prapuola diena.

O Aloyzas šiandien pasodino ąžuoliuką. Birutė nepabijojo nei ankstyvo ryto, nei šaltoko vėjo ir nufotografavo. Prisimenat, tas ąžuoliukas skirtas vaikų rašinių konkurso apie Ąžuolą užbaigimui. Rašiniai parašyti, vietos paskirstytos, o atšvęsim visi kartu po karantino. Ąžuoliukas augs prie Žibų (o ir mūsų) mokyklos pastato, žiūrint į fasadą, kairėje pusėje. Labai graži šviesi vieta. Tas medelis nepaprastas – išaugintas iš Stelmužės ąžuolo gilės. Aloyzas jį pargabeno iš Kėdainių, kur jis paūgėjo iki sodinamo. Ir dar jis bus įregistruotas į sąrašą pasodintų ąžuolų Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui ir jos Nepriklausomybės atkūrimo 30–mečiui. Aloyzas šįryt buvo labai laimingas, jis tesėjo ne tik pažadą, bet ir įvykdė įsipareigojimą – saugoti Lietuvos simbolį – tvirtybės medį. Deja, dabar sumaterialėjusi visuomenė kartais tą šventą pareigą dėl skatiko kito pamiršta.

Ąžuoliukas, kaip mūsų būrelio veiklos dalis, yra kiekvieno mūsų indėlis į Lietuvos gyvybės ir jėgos puoselėjimą. Per tą raganą koronę negalėjom kartu sodinti, užtat kartu auginsim. Šaunuolis mūsų Aloyzas. Truputį baiminuos, kad nebūtų sušalęs. Pažiūrėkit į Birutės nuotrauką, koks jis šiandien pavasariškas.

Šilutės TAU literatų būrelio vadovė Irena

DAUGIAU APIE KONKURSĄ „MAN NELIŪDNA PER KARANTINĄ“: https://www.60plius.lt/2020/04/07/nuotrauku-konkursas-man-neliudna-per-karantina/

Taip pat skaitykite: