Kada ir kaip tręšti augalus?

Profesionalai juokauja, kad norint iš augalo paimti derlių, jam reikia duoti ir pakankamai maistinių medžiagų, nes niekas iš niekur neatsiranda. Kalbant paprasčiau – būtina tręšti.

Tačiau taip pat negalima persistengti ir supainioti laikotarpių, nes, pavyzdžiui, rudenį didelis azotinių trąšų, kurios skatina augimą, kiekis vaismedžiui ar kitam daugiamečiui augalui gali būti pražūtingas.

„Kai po žiemos atsinaujina augalo vegetacija, jam reikia didelio kiekio fosforo, kuris būtinas, kad geriau vystytųsi šaknų sistema, augtų šakniaplaukiai ir augalas greičiau įsitvirtintų, nes geriau įsisavina maisto medžiagas ir vandenį. Ši taisyklė liečia sodą – vaiskrūmius, vaismedžius ir kitus daugiamečius augalus. Netgi veją“, – sodininkavimo subtilumus pranešime spaudai aiškina Andrius Lukoševičius, AB „Linas Agro“ mikroelementų produktų vadovas.

Kada pradėti tręšti

Tikslios datos kada berti pirmąsias trąšas kalendoriuje nerasite – tai priklauso nuo šilumos lauke. Augalui draugiška temperatūra kai dienomis ji siekia 8-10 laipsnių, naktį baigiasi dažnos šalnos. Vidutinė paros temperatūra teigiama. Tada augalai prabunda ir pradeda vegetaciją.

Pasak specialisto, būtent tada rekomenduojama berti NPK trąšas – azotą, fosforą, kalį. Tačiau pradžiai svarbiausias fosforas, būtinas šaknų sistemos atnaujinimui. Galvoti apie augimo skatinimą dar anksti.

„Tręšiant svarbu rinktis produktus be chloro, nes šios medžiagos daugelis augalų nemėgsta. Kitas aspektas – būtina atkreipti dėmesį į tirpumą. Jei tai vaismedis, tai beriame ne vienoje vietoje, o maždaug metro spinduliu. Sprendžiant „iš akies“ tokiu plotu, kokį užima vainikas, nes paprastai tokį pat plotą užima ir pagrindinės šaknys. Išbėrus trąšas rekomenduojama palieti, kad jos iš karto ištirptų ir augalas gautų pakankamai maistinių medžiagų. Kitas būdas, trąšas ištirpinti vandenyje ir palieti augalus jau paruoštu tirpalu“, – pataria A. Lukoševičius.

Ankstyvam tręšimui patartina rinktis Wilis NPK 10-53-10 + mikro trąšas, kurios pilnai ištirpsta vandenyje, ten ypač didelis kiekis fosforo ir praturtintos augalams svarbiausiais mikroelementais. Šiose trąšose nėra chloro, jas lengva ištirpinti vandenyje ir galima laistyti visus sodyboje augančius augalus: vaismedžius, vaiskrūmius, veją, sodinamus šiltnamio augalus ar įrengiamus gėlynus. Į trąšų tirpalą galima įmaišyti ir huminių ar amino rūgščių, kad pagerinti augalams natūralias augimo sąlygas.

Nuo azotinių trąšų pradėti negalima

Azotinės trąšos skirtos intensyviam augimui užtikrinti. Anksti pavasarį pirmiausia reikia fosforo, kad augalas suformuotų šaknis, pradėtų normalią vegetaciją. Šis periodas priklausomai nuo metų ir augalo užtrunka apie 2-3 savaites. Po to ženkliai išauga sodinukų poreikis azoto trąšoms. Tuomet ir reikėtų tręšti azotu. Tik nereikia piktnaudžiauti, nes balansas turi išlikti ir vien tik šia trąša negalima apsiriboti. Kuo sparčiau medelis auga, tuo daugiau reikia azoto it kitų elementų.

„Rekomenduočiau rinktis Bratan Foliar NPK 18-18-18 + mikro trąšas, kurių sudėtyje būtų po 18 proc. azoto, fosforo, kalio. Šiose trąšose ypač gausu mikroelementų, kurie reikalingi, kad augalai būtų sveiki, intensyviai augtų, aktyviai vyktų fotosintezė, nuo ko ir priklauso būsimas augalų derlius. Su šiomis trąšomis augalai gaus visų jiems reikalingų elementų. Šiomis trąšomis tręšiame iki susiformuoja augalo vaisiai. Tręšimą azotu arba daug azoto turinčiomis NPK trąšomis pradedame, kai pasirodo augalų žiediniai pumpurai ir tęsiame kol intensyviai auga lapai, žiedai, vaisiai. Skubėti nereikia“, – pataria profesionalas.

Sekantis etapas kai augalai intensyviai augina derlių. Tada jiems reikia kalio ir reikia rinktis Yelia NPK 9-10-40 + mikro trąšas, kuriose yra daug šios medžiagos ir kartu augalams svarbūs mikroelementai. Tręšimo laikas labai priklauso ne tik nuo atskirų augalų rūšių, bet ir tos pačios rūšies augalų skirtingų veislių. Ankstyvų veislių obelys gali subrandinti obuolius liepos pabaigoje, o vėlyvų veislių tik rudenį. Bet tręšimo metodika išlieka ta pati, kaip ir su fosforu, tačiau efektyviausia trąšas ištirpinti ir tiesiog palaistyti augalus – tada naudingos medžiagos iš karto pateks vaismedžiui.

Artėjant rudeniui

Rudeniop mums vėl patartina imtis fosforo bei kalio, kad būtų sukaupta daugiau sausų medžiagų ir medelis geriau pasiruoštų žiemojimui. Nuėmus derlių rekomenduojama patręšti Yelia NPK trąšomis 9-10-40 + mikro. Tai ypač tinkama trąša, nes azoto augalams reikia mažo kiekio.

„Tręšimas azotu skatintų augalo vegetaciją ir jautresni medeliai nespėja pasiruošti žiemai ir gali net iššalti. Didelė klaida didesnį šių trąšų kiekį naudoti ypač anksti pavasarį, kai medeliai dar sparčiai neauga, bet ir vėliau, po derliaus nuėmimo, kai jo augimo skatinti nebereikia. Jokia pridėtinė vertė nesukuriama, tik padaroma žala“, – apie pavojus aiškina specialistas.

Jei rudenį naudosime kalį, tai bus naudinga, nes skatina sausų medžiagų pernešimą iš lapų į šaknis ir kamieną. Medelis tampa atsparesniu šalčiui.

„Kalbant apie trąšų kiekį, reikia spręsti pagal tai, kiek derliaus brandina augalas. Jei truks maistinių medžiagų, užmegztus vaisius tiesiog numes. Jei matome, kad pribirę daug užmegztų vaisių, tai reiškia, jog trūksta trąšų. Be to, tai svarbu ir derliaus kokybei. Pavyzdžiui, obuoliai, kuriems augimo ir brendimo metu netrūko kalio, yra saldesni ir juos lengviau išlaikyti iki pavasario“, – aiškina „Linas Agro“ specialistas.

Tai, jog maistinių medžiagų trūksta, augalas parodo ir pats – lapai būna susitraukę, įgavę gelsvą spalvą, tarsi lapams truktų sodrumo, vadinasi reikia azoto. Jei ruduoja lapų kraštai, trūksta kalio. Jei išryškėja lapų gyslos, trūksta magnio. Jei sodinukas blogai auga, pirmiausia jį reikia gerai patręšti, tik po to galvoti, kad galbūt užpuolė ligos.

Šiltnamio augalai ir braškės

„Kalbant apie šiltnamį, jame augančių augalų tręšimas savo logika panašus kaip ir sodo, tačiau čia verta dirvą praturtinti maistinėmis medžiagomis dar prieš sodinant augalus. Pavyzdžiui, paberti fosforo ir palaistyti vandens tirpalu su huminėmis ar amino rūgštimis, o po to sodinti, kad daigas iš karto gautų pakankamai maistinių medžiagų“, – specifiką aiškina A. Lukoševičius.

Tai ir yra esminis skirtumas nuo sodo, kad tręšimas pradedamas ne nuo vegetacijos pradžios, bet nuo pasodinimo. Tai galioja visiems augalams – pomidorams, agurkams, paprikoms, braškėms ir kt. augalams.

Jei braškės daugiametės ir pasodintos ne pirmus metus, tręšiamos kaip vaismedžiai – nuo tada, kai prasideda vegetacija ir pradedame ne nuo azoto, o nuo fosforo. Itin anksti patręšus azoto trąšomis, kai augalai auga lėtai, turėsim didesnius azoto nuostolius dėl išplovimo, o pertręšus vos prasidėjus augalų vegetacijai augalai užaugina labai didelę lapų masę, bet dėl to sumažėja braškių derlius. Po to seka tręšimai subalansuotomis NPK trąšomis, ne tik azotu. Pabaigoje skatinamas skonis ir derliaus kokybė, kam būtinas kalis. A. Lukoševičius pataria braškes, kurios augs ir kitais metais, vėlyvą rudenį patręšti daug kalio turinčioms trąšoms, kad augalai sustiprėtų, suformuotu tvirtesnes būsimų žiedynų užuomazgas ir pavasarį vegetaciją pradėtų lengviau ir greičiau.

Jei augalas nukenčia nuo šalnų, sausros, kenkėjų, rekomenduojama jį palaistyti amino rūgštimis, kad jam būtų sumažintas stresas. Microfert ypač didelės koncentracijos amino rūgščių produktas, kuris labai suaktyvina augalų augimą, išsaugo jo biologinę energiją, padeda užsigydyti žaizdas, didina vaisių užmezgimą, jų dydį, kokybę ir net gerina skonio savybes. Galima naudoti bet kuriuo augalo augimo periodu. Dažniausi kritiniai augimo periodai, kuomet naudingiausia naudoti amino rūgštis yra vegetacijos pradžia, prieš žydėjimą ir vaisių brendimo metu.

Ką naudoti persodinant

Persodinant patartina naudoti humines rūgštis Iperen Humic 12-3, kurios yra natūralus maistas augalui ir skatina šakniaplaukių vystymąsi ir lengvesnį augalų prigijimą. Taip pat šis preparatas padeda užgydyti sodinant pažeistas šaknis. Efektyviausias panaudojimo būdas ištirpinti vandenyje ir palaistyti augalus.

Huminėmis rūgštimis taip pat galima patręšti ir daugiamečius augalus, atsinaujinant jų vegetacijai ar vėliau, siekiant pagerinti jų augimo sąlygas. „Šiuolaikiniuose soduose dirvožemis neturtėja maistinėmis medžiagomis, nes netgi žolė nupjaunama ir išnešama. Augalas negali nueiti į kitą vietą ir pasiimti medžiagų, kurių jam trūksta. Jas turime duoti mes patys“, – paprastą tiesą įvardina profesionalas.

Taip pat skaitykite: