Gyvenimas nesustoja: LAIMA GELEŽĖ
Garsi kaunietė fotomenininkė LAIMA GELEŽĖ dalinasi karantino išgyvenimais bei rutina.
Kaip jus paveikė karantino laikotarpis?
Mane tai iš tiesų labai paveikė. Ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai, nes esu labai bendraujantis ir veiklus žmogus. Man ypač sunku užsidaryti namuose. Nėra smagu, bet dabar visiems reikia prisitaikyti. Džiaugiuosi, kad yra kompiuteris ir telefonas, tad bent taip palaikau ryšius. Yra knygos, yra nuotraukų archyvai, kuriuos tvarkau, tačiau tikrai liūdna užsidaryti tarp sienų.
Kokios jūsų mintys apie karantiną?
Laima Geležė
Jeigu nežiūri televizijos, tai jautiesi gana ramiai, bet šiaip panika jaučiasi. Tiek dukra, gyvenanti Australijoje, tiek aš, nesuprantame kas per unikumas – kodėl nei Lietuvoje, nei Australijoje nenusipirksi tualetinio popieriaus, kodėl būtent jo trūksta? Lietuvoje situacija jau stabilizuojasi, o Australijoje panika tik prasideda. Tačiau tai dar ne pasaulio pabaiga ir aš tikiu, kad tiek Australija, tiek Lietuva susitvarkys su šita situacija. Aš manau, kad didelis pliusas, jog iš užsienio parvykstančius piliečius izoliuos vienoje patalpoje ir jie negalės nešioti užkrato. Aišku nemalonu, ypač jei tai tavo šeimos narys, bet pripažinkime – yra daug jaunimo, kuriems į taisyklių nusispjaut.
Nors vakar, vėlyvą vakarą, išėjusi pasivaikščioti sutikau tik vieną žmogų, ir tas pats, mane pamatęs, perėjo į kitą gatvės pusę. Reiškia, yra daug žmonių, kurie tikrai saugosi ir į situaciją žiūri atsakingai. Visgi, prieš savaitę, kai lankiausi parduotuvėje, sutikau apie 20 žmonių ir, deja, aš vienintelė buvau su kauke. Dabar ta situacija jau pasikeitusi. Aš manau, kad tos priemonės, kurios yra skelbiamos, labai reikalingos. Reikia saugotis tiek patiems, tiek saugoti kitus.
Ar pati atsakingai saugotės?
Jūs nepatikėsite, kaip aš saugausi. Su kaimyne gėrėm kavą, tai pas ją į namus atėjau su kauke, pirštinėmis, savo puodeliu ir bendravome per 2,5 metrų atstumą. Tiek įeinant, tiek išeinant nuvaliau rankenas. Mes tikrai labai saugomės. Jeigu visi tiek atsakingai žiūrėtų kiek aš, mano artimieji ir pažįstami, tai situacija būtų labai greit suvaldyta. Mano mama 86-erių metų amžiaus, tad būtų labai pavojinga, jei elgčiausi kitaip.
Ko palinkėtumėte kitiems šiuo laikotarpiu?
Nepasiduokite tai psichozei ir panikai, sveikai galvokite, kad ir kaip sunku. Raskite veiklos – tvarkykitės, skaitykite. Aš ir vėl pradėjau piešti ant stiklo, tapyti, tvarkyti savo archyvą. Man išties pasisekė, kad turiu ką veikti. Manau, labai svarbu šiuo metu išlikti ramiems, protingai galvoti, saugoti save ir nepanikuoti.
Kalbino Iveta Leščinskaitė
