Gyvenimas nesustoja: Vidas Mačiulis
Žurnalistas, legendinės laidos „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjas Vidas Mačiulis atskleidžia savo mintis apie karantino laikotarpį.
Kaip karantinas pakeitė jūsų kasdienybę?
Aš esu drąsus žmogus, tad manęs niekas nebaugina. Šiomis dienomis dirbu tiek pat valandų ir tokiu pačiu ritmu kaip prieš karantiną. Vis vien važiuoju į darbą, archyvuose ieškau medžiagos, kad galėčiau žmonėms parodyti, koks krepšinis buvo prieš 30 metų. Kai kurie krepšininkai jau išėję, kai kurie pasiekę aukštumas, tad noriu sugrįžti į praeitį. Kadangi turiu didžiulius archyvą, tai neturiu jokių kliūčių kiekvieną sekmadienį paruošti laidą. Skirtumas tik tas, kad dirbu nuotoliniu būdu, visus reikalus tvarkau per atstumą – nesusitinku nei su krepšininkais, nei su treneriais.
Kokios jūsų mintys apie karantiną?
Reikia saugotis tų, kurie buvo užsienyje ir grįžę lanko savo tėvus arba draugus. Jeigu grįžai, tai užsidaryk nors ir rūsyje, kad kitų neužkrėstum! Jeigu mes būtume tokie nuo pirmos dienos, tai Lietuvoje nebūtų buvę tokios didelės problemos.
Aš pats, žinoma, kažkiek saugausi, neprisileidžiu nieko per arti. Sakoma: ir Dievas padeda tam, kuris saugosi. Puiku ir tai, kad parduotuvėse galima užsidėti pirštines ir dezinfekuoti rankas. Tačiau, jei atvirai, nedarau iš to didelės tragedijos ir karantinas manęs neveikia niekaip – nei fiziškai, nei morališkai.
Ar kaip nors stiprinate savo imunitetą?
Judėjime gyvybė, ramybėje mirtis. Aš negaliu nusėdėti vienoje vietoje be darbo, toks mano receptas. O vitaminų ar kitų priemonių nevartoju. Kadangi pagal savo metus aš jaučiuosi puikiai, tai ir stiprintis nejaučiu poreikio. Na, nebent jau liga užpuls. Kita vertus, aš galvoju, kad mano kūnas yra turėjęs įvairių ligų ir iš visų išsikapanojau, tad ir dabar, jei jau kažkas nutiktų, tikiu, kad viskas būtų gerai.
Koks būtų jūsų patarimas šiuo laikotarpiu?
Nors dabar ir negalima visur vaikščioti, bet balkonus visi turime – išeikite į tyrą orą. Kai šviečia saulė, išeiti į balkoną ar trumpai pasivaikščioti, būtų naudinga kiekvienam senjorui. Svarbiausia, nereikia nusipirkti karsto ir laukti mirties.
Kalbino Iveta Leščinskaitė
