Vyrų vedlys D. Kantakevičius: „Vyrai, nemeluokite sau ir kitiems“
D. Kantakevičius
Žiniasklaidoje apstu straipsnių apie menamą vyriškumą: „Kaip tapti tikru vyru“, „Kaip elgiasi tikri vyrai“ ir daugelis kitų, mokančių išlaisvinti savo vidinį vyriškumą ir tapti tikru mačo. O kur dar skambusis posakis: „Tikri vyrai neverkia“… Tačiau kaip nepasiklysti tarp stereotipų, atsirinkti tai, kas tikra, rasti pusiausvyrą?
Donatas Kantakevičius, save pristatantis vyrų vedliu, jau ne vienerius metus padeda vyrams surasti tikslus bei motyvaciją gyvenime, įgyti drąsos ir pasitikėjimo. Jo organizuojamos vyrų stovyklos ne vienam berniukui, tėvui ar seneliui pakeitė gyvenimą, padėjo atrasti savo vyriškumą. Tad jūsų dėmesiui – interviu su charizmatiškuoju vyrų vedliu bei motyvacijos treneriu Donatu Kantakevičiumi.
Kas yra tas tikrasis, brandus vyriškumas?
Tikras brandus vyras, tai kūrėjas, kuris iki paskutinės minutės atiduos save kūrybai. Kol kuriame, tol gyvename visavertį gyvenimą. To palinkėčiau visiems brandaus amžiaus vyrams. Puoselėkite save, skaitykite knygas, rašykite savo gyvenimo istorijas, keliaukite ir būkite laimingi.
Kaip palaikyti vyriškumą net senatvėje?
Mes gyvename tol, kol turime energijos. Energija yra mūsų kūrybos šaltinis. Kol esame reikalingi, tol norime dalintis. Palinkėčiau prižiūrėti savo kūną ir dvasią. Sutinku šio amžiaus vyrus, kurie sportuoja, keliauja, prižiūri savo mitybą, užsiima savišvieta ir mokosi universitetuose. Tad kol mūsų protas yra užimtas, tol jis yra veiksnus. Tam padeda fiziniai pratimai, judėjimas, grynas oras, mityba bei meditacija.
Dažnai vyrai, ypač vyresnės kartos, nemėgsta pasakoti apie savo jausmus, užgniaužia juos savyje. Bet ar tikrai tikri vyrai neverkia?
Palietėte pačia sunkiausią dalį. Prisimenu tikrą istoriją. Vyras po stovyklos nuvyko pasikalbėti su savo tėvu, kuris sirgo vėžiu. Po mėnesio tėvelis paliko šį pasaulį, bet sūnus išlydėjo jį laimingą, nes abu pirmą kartą gyvenime pasakė, ką jaučia vienas kitam iš tiesų, taip jie vėl atrado ryšį. Nors vyras labai liūdėjo ir gailėjosi, kad ankščiau to nesugebėjo padaryti, tačiau aš jam sakiau, kad geriau anksčiau nei niekada.
Mūsų tėvai nepratę pasakoti tikrų istorijų vaikams – dažnai skausmą su savimi nešiojasi visą gyvenimą. Suaugę vyrai verkia, tai faktas. Po stovyklų jie važiuoja pasikalbėti su savo tėvais. Tos istorijos yra labai įvairios, bet sūnus ir tėvas tikrai verkia, jie pirmą kartą gyvenime būna atviri ir tikri… Mieli tėvai ir seneliai, daugiau bendraukite su savo vaikais ir anūkais, pasakokite tikras savo istorijas, nustokite jas gražinti ir nelaikykite pykčio, nes tai naikina jus iš vidaus. Tikros istorijos, išgyvenimai įkvėps jūsų vaikus, o fantazijos nuves tik į dar gilesnę duobę.
Kodėl šiuolaikinius vyrus kritikuoja, kad jie per daug švelnūs? Koks tas vyriškumo aukso vidurys?
Viskas priklauso nuo to, kas juos auklėjo – ar mama, ar tėvas. Mamos, norėdamos gero savo vaikui, saugo ir neleidžia įsivelti į jokius pavojus. Taip berniukas užauga geru vyru, o kai susiranda žmoną, ji jam atstoja mamą, todėl tokiose šeimose sprendimus priima moterys. Kai berniukas auginamas agresyvaus tėvo, patiria smurtą, mato, kaip jis mušą mamą, užaugęs pats tampa agresyviu. Jei pasižiūrėtume į aukso vidurį, tai abu tėvai atsakingi už teisingai subalansuotą vaikų auklėjimą.
Mes puikiai žinome, kad seneliai ir tėvai po karo patyrė daug sunkių išgyvenimų, tremtį ir t.t. Kaip jie „suprogramavo“ mus, tokie ir užaugome. Rasti aukso vidurį sunkoka, nes puikiai suprantame, kad žmonės yra ne robotai, jie negali elgtis vienodai. Mokyklose mums rašo panašius pažymius, bet realybėje esame visi skirtingi.
Jautrumas priklauso ir nuo išgyvenimų, iššūkių, išbandymų gyvenimo kelyje. Manau, kad vyrai privalo patirti išbandymus, nes kitaip užauga pernelyg dideli jautruoliai. Bijo šalto vandens, miško, tamsos, aukščio ir t.t. Visas baimes galima įveikti tik su jomis susidūrus, kito kelio tiesiog nėra.
Ar šiuolaikiniams vyrams trūksta vyriškumo?
Apie visus vyrus kalbėti negaliu, bet manau, kad taip, tai liečia ne tik mūsų šalį, bet ir pasaulį. Šiuolaikiniam vyrui nebereikia kovoti dėl maisto, jam žymiai lengviau išgyventi. Maistą ir rūbus gali užsisakyti. Vyras praranda savo vyriškumą tuomet, kai užsisėdi namie, komforto zonoje ir išstumia moteris už juos kovoti. Vyras nori gero sekso, bet pamiršta, kad moteris renkasi stipriausius partnerius. Todėl daug yra kaltinimų poroje, nes vyrai nesugeba susitvarkyti su savo pareigomis. Kai vyras praranda autoritetą šeimoje ir tampa pasiuntinuku, jis pamiršta save – lieka tik gražus, švelnus, nekonfliktiškas. Jei konkrečiau – kokį padėsi, tokį ten ir rasi.
Ar tiesa, kad vyrauja daugybė klaidingų stereotipų, kokie turi būti vyrai?
Manau, kad taip. Vienas iš jų – vyras turi būti švelnus, mylintis, geras, rūpestingas, tvarkingas, visų galų meistras ir supermenas. Gal sutikote tokį? Atsiųskite į mano vyrų stovyklą. Mes puikiai žinome, kad vyrai yra visokie.
Kai skaitau žurnalus, ten daug yra „geros“ informacijos apie vyrus. Juos norima standartizuoti, bet realybėje to padaryti neįmanoma. Vyrai dažnai bando save pritempti prie gero vyro ar kito stereotipo. Kuo tai baigiasi? Skyrybomis. Kodėl? Abu partneriai vaidina savo pritemtus prie gero įvaizdžio personažus, kurių visai nepažįsta. Kai po metų ar kelerių jie nustoja vaidinti, šeimoje sprogsta atominė bomba.
Pastaruoju metu akcentuojama, kad moterys ir vyrai yra nutolę nuo savo šaknų, perima kitus vaidmenis. Ar sutinkate su tuo?
Tai yra tiesa. Šią temą mes gvildename ir stovyklose. Vyrai nutolo nuo savo tėvų, senelių ir vaikų. Kodėl? Nuoskaudos, kurios velkasi nuo vaikystės ir paauglystės. Vyrui trisdešimt metų, o jau dešimt metų nelanko vieno iš tėvų. Klausiu jų: „Kokie tavo santykiai su tėvais?“ – atsako, kad geri. Man tai sukelia juoką, nes vėliau išgirstu kitą atsakymą, kad su vienu iš tėvų jau ilgai nesikalba. Mielas vyre, atsakysiu tau paprastai – tavo tėvai yra dievai, kurie sukūrė tave, o tu nekenti savo kūrėjų? Kaip manai, kodėl tau gyvenime nesiseka su moterimis arba su verslu? Kai tavo ryšiai su tėvais bus pilni meilės ir pagarbos, visos problemos pasitrauks.
Kaip manote, kodėl pastebima tendencija, kad nemaža dalis vyrų senatvėje žmoną „išmaino“ į jaunesnę moterį?
Tai pasitikėjimo, savivertės ir vertybių trūkumas. Žinoma, kiti ieško naujų nuotykių ir jausmų, nes esama padėtis šeimoje nebetenkina. Paprastai tokiose šeimose santykiai būna tik formalūs, jie daugiau verslo partneriai nei vyras ir žmona. Taip būna, kai vyrai tikisi palaikymo iš žmonos, bet ne visada patys suteikia žmonai meilės ir švelnumo. Deja, daugeliui malonumai yra didesnė vertybė, nei šeimos gerovė… Paanalizuokite Romos imperiją, niekas nuo tada nepasikeitė. Dar pasitaiko ir taip, kad vyrai patraukia tėvo pėdomis.
Kokius santykius vyras turėtų palaikyti su savo žmona, vaikais ir anūkais?
Kaip minėjau, tikrus ir gražius santykius. Neužmirškite – kaip mes auklėjame savo vaikus, taip jie auklės mūsų anūkus. Viskas prasideda nuo žmogaus, visa kita tik tėvų auklėjimo, aplinkos rezultatas. Senovės kultūrose anūkus augino seneliai, taip būdavo perduodama išmintis. Dabar dažnai galvojame, kad esame protingesni už tėvus. Tik pamirštame, kad mūsų patirtis gali siekti tik 30 metų, o tėvų ir 60. Turime tik padaryti išvadas.
Palinkėčiau vyrams kuo daugiau laiko praleisti su tėvais, susigrąžinti nuostabų šeimos laiką. Seneliams rekomenduočiau būti atviriems ir pasakoti tikras istorijas iš savo gyvenimo – taip padėsite susigrąžinti prarastas šeimos vertybes.
Iveta LEŠČINSKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotraukos
