Slidinėjimas – atgaiva ir kūnui, ir sielai
Snieguotos kalnų viršūnės, nuo jų atsiveriantys slėpiningi nuostabūs peizažai, laisvės pojūtis bei susiliejimas su gamta – tokius potyrius galima patirti slidinėjant. O ar gali būti geriau, jei malonumas suderinamas su aktyvia fizine veikla? Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojo ortopedo- traumatologo dr. doc. Algimanto Čebatoriaus, lygumų slidinėjimas ypač naudingas sveikatai. Mat tuomet sportuoja visas kūnas, dirba beveik kiekviena raumenų grupė – stiprėja ne tik kūno, bet ir širdies raumenys. Šis sportas padeda aktyvinti net plaučių kraujotaką.
Kad slidinėjimo atradimai būtų patys geriausi, patarimais bei įžvalgomis paprašėme pasidalinti slidinėjimo kelionių aso, kelionių organizatoriaus „Hi Mountains“ vadovo Karolio Mažulio.
Ar dažnai slidinėjimu kalnuose susidomi vyresnio amžiaus žmonės?
Keliaujantys senjorai džiugina. Tendencija rodo, kad kuo toliau, tuo senjorų slidininkų pajėgos didesnės. Labai malonu matyti ir lietuvius, sulaukusius garbingo amžiaus ir vis dar užsiimančius kalnų slidinėjimu. Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje tai yra visiškai normali praktika.
Esate sukaupęs net 9 metų patirtį organizuodamas slidinėjimo keliones. Kaip pristatytumėte slidinėjimą senjorams, kurie šio sporto malonumo nėra patyrę?
Tai sporto šaka, turinti daug naudos tiek kūnui, tiek sielai. Sportu gryname ore, vaizdingose vietovėse dažnai užsiimama kartu su šeima, o tai prideda papildomo žavesio.
Kad ir kokia graži ta mūsų Lietuva, žiemą slidinėjimo mėgėjams čia vietos saviraiškai mažoka. Tačiau pasaulyje yra gausybė slidinėjimo kurortų, regionų. Kurios vietovės labiausiai tinka senjorams?
Slidinėjimo kurortų ir regionų Europoje yra keli šimtai. Favoritai, žinoma, išsiskiria trasų kilometražo gausa, jų paruošimu, serviso kokybe. Yra sniegingesnių regionų, yra ir mažiau sniegingų, tačiau itin saulėtų. Senjorams patarčiau atkreipti dėmesį į artimą pervežimą iki kurorto nuo oro uosto. Taip pat itin svarbus apgyvendinimas trasose, nes tuomet nereikia papildomai važinėti autobusais. Šios detalės atsiliepia kelionės patogumui ir komfortui. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduoju lengvesnio sudėtingumo trasas, kurios pažymėtos žaliomis bei mėlynomis spalvomis. Šios trasos yra pakankamai nestačios, jose neišvystomas didelis greitis, todėl čiuožti yra saugiau. Toks regionas, pavyzdžiui, yra Italijoje, Aostos slėnyje – La Thuile. Jis taip pat jungiasi su Prancūzijos kurortu La Roshiere. Tai puiki vieta senjorams.
Karolis Mažulis
Vyrauja nuomonė, kad slidinėjimas – brangus malonumas. Kaip patartumėte sutaupyti?
Slidinėjimas tikrai nėra viena iš pigiausių sporto šakų bei laisvalaikio praleidimo būdų. Tačiau kaip ir visur – žinant kaip ir ką daryti – galima ir sutaupyti. Pavyzdžiui, reikėtų keliauti vadinamais low ar pre-season laikotarpiais (ne sezono metu – red. pastaba), kai apgyvendinimo bei slidinėjimo bilietų kainos yra pigesnės. Taip pat reikia rinktis kurortus, kurie taiko geresnę kainodarą senjorams. Nemažai jų 70+ metų amžiaus slidininkams bilietus siūlo už simbolinę kainą.
Nuo ko reikėtų pradėti norint slidinėti? Kaip pasiruošti?
Neabejotina rekomendacija yra kreiptis į slidinėjimo instruktorius. Tik tokia pradžia yra teisinga. Juk kalba eina ir apie fizinį pasiruošimą, pratimus. Kitas momentas – slidinėjimo pradžia. Tai, kaip jūs išmokstate atlikti tam tikrus judesius, greitai užsifiksuoja, todėl pirmieji taisyklingi pagrindai yra itin svarbūs.
Turbūt slidinėjimui ypač svarbi ir tinkama apranga bei priemonės. Kaip išsirinkti geriausius ir tinkamiausius variantus?
Senjoras yra toks pats žmogus ir slidininkas, kaip ir bet kuris kitas. Tai, kas tinka dvidešimtmečiui, tiks ir vyresnio amžiaus žmogui. Žiūrėkime patogumą, funkcionalumą ir, žinoma, kainas. Į brangiausias prekes aš nesidairyčiau, kadangi jos dažniausiai yra skirtos rimtam sportui. Įranga bei apranga turi geriausias charakteristikas, todėl paprastam vyresnio amžiaus slidininkui to tikrai nereikia. Žiūrėkime į žemesnės kainos prekes, žinomą gamintoją ir būsime taiklūs.
Kaip saugiai slidinėti kalnuose?
Į daugelį nemalonių situacijų slidininkai pakliūva dėl savo pačių kaltės. Svarbu pasirinkti tinkamą greitį, tokį, kuriuo čiuoždami visiškai kontroliuotumėte slides. Vadinasi, kelyje pasitaikius kliūčiai be problemų ją apvažiuosite, o esant reikalui – ir sustosite. Saugų greitį pasirinkite įvertinę savo slidinėjimo patirtį, fizinį pasirengimą, trasą, sniego, oro sąlygas bei eismo intensyvumą. Kalnuose eismo taisyklės paprastos: pirmenybę turite teikti tam, kuris leidžiasi pirmiau jūsų. Tad nuolat stebėkite, kas vyksta priekyje ir išlaikykite saugų atstumą nuo ten esančio slidininko, kad šis turėtų galimybę bet kada saugiai sustoti. Sustojimui rinkitės tik saugų trasos pakraštį, kur niekam netrukdysite. Sustoti trasos viduryje leidžiama tik išskirtiniais atvejais. Niekad nestoviniuokite siauruose pravažiavimuose, kur blokuosite kelią kitiems, arba ten, kur nebūsite matomi besileidžiantiems iš viršaus. Jei nugriuvote kaip tik tokioje vietoje, pasišalinkite nuo tako kaip galima greičiau.
Neignoruokite ženklų! Trasose ir už jų ribų jie statomi ne veltui. Ir prieš lipdami į keltuvą įsitikinkite, kad žinote, kaip saugiai juo naudotis.
***
Algimanto Čebatoriaus, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojo ortopedo-traumatologo KOMENTARAS:
„Lygumų slidinėjimas – saugiausia slidinėjimo rūšis sąnariams, nes šliuožiant žmogus automatiškai įgauna taisyklingą laikyseną, todėl jie smarkiai neapkraunami. Statistika atskleidžia, kad traumas slidinėjant patiria kas dvidešimt penktas išvykęs slidinėti žmogus. Nukentėti dažniausiai galima susidūrus su kitu slidininku. Tuomet patiriamos riešo, peties, kelio traumos ar dubens sužalojimai. Norint išvengti traumų, ypač svarbus atsakingas sportinio inventoriaus pasirinkimas: slidinėjimo apranga, šalmai, apsaugos bei profilaktinės priemonės. Prieš pradedant slidinėti privalu atlikti tikslinę mankštą, kuri sutvirtina nusilpusius raumenis, o įsitempusius atpalaiduoja.“
Aistė NOREIKAITĖ
