Obuolių nauda

Obuoliai – visiems gerai žinomas vaisius, bei turbūt kiekvienam sode ar kieme atrandamas. Vitaminų obuoliuose nedaug, tačiau vaisiai labai vertingi, nes juose gausu ląstelienos, mineralinių druskų (geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio), fitoncidų ir ypač pektinų. Obuolių skonį lemia cukrus (daugiausia fruktozė), organinės rūgštys (obuolių ir citrinų), rauginės medžiagos, jų kiekis ir santykis. Kvapą suteikia eteriniai aliejai.

• Suomių mokslininkai ištyrė, kad net vienas obuolys per dieną sumažina insulto galimybę.

• Teigiama, kad vyrams, kurie suvalgo obuolį, širdies priepuolio rizika sumažėja 32 proc.

• Profilaktinis obuolių efektas – fenolio rūgštys, taip pat antioksidantai, stabdantys trombų susidarymą. Obuoliai užima antrąją vietą pagal antioksidantines savybes, pasirodo juos lenkia tik spanguolės.

60+• Stiklinė obuolių sulčių per dieną – puiki profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, mažinanti cholesterino kiekį.

• Cholesterolio pusiausvyrai palaikyti mokslininkai rekomenduoja per dieną suvartoti bent du tris obuolius.

• Didžiausia gydomoji obuolių galia – juose esantys stipriausi natūralūs, stipriai veikiantys sorbentai – pektinai. Šios medžiagos obuoliuose daugiau nei kituose vaisiuose ar uogose. Medicininiais tyrimais nustatyta, kad pektinas iš virškinamojo trakto šalina bakterijas ir sunkiuosius metalus, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Pektinai suteikia jėgų, padeda atsikratyti įtampos. Be to, reguliariai valgant obuolius, organizmas gerai išsivalo.

• Epidemiologiniai tyrimai parodė ryšį tarp obuolių vartojimo ir kai kurių vėžio rūšių, širdies bei kraujagyslių ligų, astmos ir diabeto sumažėjimo.

• Obuolių sėklose yra daug jodo: jeigu suvalgysi 5-6 obuolių sėklas, organizmas gaus parai reikalingą šio mikroelemento kiekį.

• Obuoliuose yra kvercetino, falvonoido, kuris, pasak 2001 m. Majo klinikų tyrimo, padeda sustabdyti prostatos vėžio ląstelių augimą.

• Kitas tyrimas, Kornelio universitete, parodė, kad obuolio žievelėje esantys fitochemikalai 43 proc. slopina gaubtinės žarnos vėžio ląstelių dauginimąsi.

• Obuolių valgymas atvirkščiai susijęs su astma (kuo daugiau obuolių, tuo mažesnė astma).

• Obuoliai susiję su mažesne diabeto rizika. Suomių atliktas tyrimas atskleidė obuolių ryšį su sumažėjusią 2 tipo diabeto rizika.

• Tyrimas Brazilijoje parodė jų ryšį ir su svorio metimu. Obuoliai nekaloringi, naudingi turintiems antsvorio. Iškrovos dieną rekomenduojama suvalgyti 1,5–2 kg obuolių.

• Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad šie vaisiai, jei valgomi kasdien, padeda sustabdyti smegenų ląstelių nykimą ir Alzheimerio ligą. Obuoliuose esantys stiprūs antioksidantai neleidžia pažeisti ląstelių. Mokslininkai atliko tyrimą: palygino laisvųjų radikalų poveikį ląstelėms, prisotintoms obuoliuose esančio antioksidanto kvercetino ir vitamino C. Paaiškėjo, kad kvercetinas geriau apsaugo ląsteles nei vitaminas C. Daugiausia jo aptinkama šviežiuose obuoliuose, ypač raudonuose, ir jų odelėje. Kituose vaisiuose ir daržovėse šios medžiagos mažiau. Jei nepatinka obuoliai, reikėtų valgyti daugiau spanguolių, mėlynių ar svogūnų – juose taip pat nemažai kvercetino.

• Kad organizmas greičiau pasisavintų obuolių naudingąsias medžiagas, juos geriausia valgyti trintus.

• Vertingiausi ką tik nuskinti. Ilgiau laikant obuoliuose mažėja vitamino C. Pastovėję šimtą dienų, antaniniai obuoliai askorbo rūgšties turi tik 28 proc. pradinio kiekio. Konservuotuose produktuose vitaminas C išlieka ilgiau.

Irma Braškienė

Taip pat skaitykite: