Išmesti ar pasidalinti?
Didžiosios metų šventės įkvepia dalintis gerumu ne tik su artimiausiais žmonėmis, bet ir aplinkiniais. Būtent todėl, šventiniu laikotarpiu, jau tapo įprasta matyti šalia konteinerių gyventojų išdėliotus daiktus, kurie dar tinkami naudoti ir palikti laukti naujų šeimininkų.
Tačiau atliekų tvarkymo ekspertai pastebi, jog taip palikti veikiantys prietaisai, tvarkingi drabužiai netrunka pavirsti atliekomis, todėl pataria, kaip dar gerais daiktais pasidalinti tinkamai.
Geras daiktas šalia konteinerio – potenciali atlieka
Ypatingai šventiniu laikotarpiu lietuviai savo nebenešiojamus, tačiau tvarkingus drabužius, žaislus ar elektronikos prietaisus, kurie dar gali pasitarnauti buityje – dažnai palieka šalia konteinerių. Pasak atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ ekspertų, gyventojai ten padeda daiktus tikėdamiesi, kad taip jie sulauks naujų šeimininkų ir pasitarnaus jiems. Tačiau, toks kilnus gyventojų gestas gana dažnai nepasiteisina, nes prie konteinerio palikti daiktai netrukus pavirsta atliekomis.
„Nors geri, dar tinkami nešioti drabužiai, veikiantys prietaisai ir kiti daiktai šalia konteinerių paliekami iš gerų paskatų ir norint pasidalinti – būdami lauke jie greitai sudrėksta, pradeda pelyti. Galiausiai tokios krūvos daiktų užkemša konteinerius, kiemuose formuoja nelegalius sąvartynus, o liūdniausia – praranda progą pasitarnauti kitiems“, – apie kiemuose prie konteinerių paliktų daiktų likimą pasakoja bendrovės „Ecoservice” projektų vadovas Vitalij Andrejev.
Perleisti daiktus kitiems – ne viena iniciatyva
Tam, kad tvarkingi ir švarūs daiktai prie konteinerių netaptų atliekomis, pradžiugintų naujus šeimininkus ir pasitarnautų jiems kasdienybėje – yra ne viena alternatyva. Tad, pasak eksperto, norint į kitas rankas perleisti prietaisus, žaislus ar drabužius – belieka pasirinkti patogiausią ir priimtiniausią būdą.
„Tai, kas mums atrodo nereikalinga, kitam gali būti ypač vertinga. Tad jūsų patikėtus daiktus tiems, kam jų labiausiai reikia, gali įteikti įvairios labdaros organizacijos, seniūnijų darbuotojai. Drabužiais ar prietaisais galima dalintis ir kaimynystėje – dovanoti sunkiau gyvenančioms šeimoms ar senoliams, pasiteirauti darbe – galbūt kolegos gali daiktais pasidalinti kaime ar globoja sunkiau gyvenančią šeimą. Tačiau svarbiausia – suprasti, kad nereikalingų daiktų ir nenešiojamų drabužių dovanojimas kitiems – nėra būdas atsikratyti atliekomis, todėl daiktai turi būti išties tvarkingi, švarūs ir tinkami naudoti“, – gyventojų dėmesį atkreipia V. Andrejev.
Pavyzdžiui, vien Vilniaus apskrityje, tokių atiduotuvių principu, veikia 12 dalijimosi stotelių, kuriose galima tiek atiduoti nebereikalingus, tiek ir pasiimti patikusius daiktus. Be to, kad atiduotuvių kultūra yra gerumo ženklas ir skatina gyventojus būti socialiai atsakingais – anot atliekų tvarkymo eksperto, dalijimasis daiktais mažina ir atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį. Tad perleisti kitiems, o ne išmesti – reiškia ne tik pasidalinti gerumu, bet ir tausoti aplinką.
Nebetinkamiems naudoti – didžiųjų atliekų aikštelė
Tiesa, buityje ar spintoje išties prisikaupia ir to, kas jau nebepasitarnautų namuose. Tačiau net ir tokiems rakandams: baldams, žaislams ar tekstilės atliekoms šalia artimiausio konteinerio arba jame – tikrai ne vieta.
„Jeigu susikaupę nereikalingi daiktai nebėra tinkami naudoti ir perleisti naujiems šeimininkams – tokioms atliekoms taip pat yra tinkamas adresas. Sulūžusius baldus, suplyšusius žaislus reikėtų pristatyti į artimiausią didžiųjų atliekų aikštelę. Netvarkingus drabužius kai kuriose savivaldybėse galima išmesti ir į specialius konteinerius, tačiau jei tokių jūsų gyvenvietėje nėra – kaip ir kitas stambių gabaritų atliekas tekstilę reikia nuvežti į specialią aikštelę. Tiesa, neturint galimybės to padaryti patiems – galima išsikviesti atliekų vežėjus į namus ir šį darbą patikėti jiems“, – gyventojus ragina V. Andrejev.
