Kodėl skauda nugarą?
Sulaukus 60 metų, dažna problema tampa intensyvūs nugaros skausmai, kurie varžo judėjimą, mažina darbingumą, skatina jaustis nepatogiai – dėl to prastėja nuotaika ir bendra savijauta. Įveikti skausmus gali padėti įvairios terapijos, akupunktūros, masažai. Kaip laiku atpažinti pirmuosius kūno siunčiamus signalus ir ką jie reiškia?
Nugaros skausmai gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, nutukimo, judėjimo stokos, stuburo pakitimų, netaisyklingo sėdėjimo. Dažna klaida, kurią kartoja senjorai, yra pernelyg ilgas gulėjimas – tai irgi turi neigiamos įtakos nugaros problemoms, intensyviam skausmui.
Nespecifinis nugaros skausmas
Nors ši būsena yra labai nemaloni, būtų klaida sakyti, jog tai – liga. Tokio pobūdžio skausmo priežastis nėra aiški ir dažniausiai praeina per 6 savaites, tačiau, deja, simptomai linkę kartotis. Apatinės nugaros dalies skausmas yra dažniausiai pasitaikantis stuburo skausmas, kurį sukelia socialinės, psichologinės, mechaninės kilmės problemos. Norint išvengti nemalonių pojūčių, reikėtų nevengti fizinės veiklos. Visgi, sunkių daiktų kilnojimas, didelių svorių traukimas ar stūmimas yra tos mechaninės priežastys, dėl ko susiformuoja varginantys simptomai.
Sėdimojo nervo skausmai
Dažniausiai uždegimas susiformuoja tuomet, kai diskas išsikiša į stuburo ašį ir taip spaudžiamas sėdimasis nervas, tačiau kartais skausmus gali sukelti pažeistas facetinis sąnarys ar kaulinė atauga. Skausmo sritį nulemia vieta, kur sėdimas nervas yra užspaustas. Nemalonūs pojūčiai įprastai yra malšinami vaistais, tačiau yra manoma, kad magnetinė terapija, lengvi tempimo pratimai, akupunktūra, masažas taip pat gerai padeda kovoti su skausmu.
Onkologinės ligos
Mieloma yra plazminių ląstelių, aptinkamų kaulų čiulpuose, piktybinė liga, kurią išduoti gali sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje. Manoma, kad svarbūs veiksniai, skatinantys jos pasireiškimą, yra kai kurios cheminės medžiagos, virusai, radiacija ir nusilpusi imuninė sistema. Sergant mielomine liga dažnai juntami kaulų skausmai, neretai įvyksta lūžiai. Dėl metastazės į kaulus, nugaros slankstelius dažnai skausmas yra jaučiamas juosmens ar strėnų srityje.
Inkstų akmenligė
Akmenų susidarymą gali lemti virškinimo trakto, infekcinės šlapimo takų ligos, didelės apimties žarnyno operacijos, mitybos įpročiai, endokrininių liaukų, atsakingų už kalcio, fosforo apykaitą organizme veiklos sutrikimai. Inkstų akmenligei būdingi aštrūs nugaros skausmai, plintantys į kirkšnį, dieglys šone, hematurija (kraujas šlapime), šaltas prakaitas, nesugebėjimas rasti patogią padėtį. Akmenys šalinami chirurginiu būdu, jei įmanoma, vaistais.
Sisteminė raudonoji vilkligė
Tai yra lėtinė uždegiminė autoimuninė liga, pažeidžianti įvairias organų sistemas ir organus (dažniausiai pažeidžiami yra oda, sąnariai, inkstai, plaučiai, nervų sistema). Pirmuosius ligos simptomus išduoda raumenų ir sąnarių skausmas, nuovargis, karščiavimas. Vėlgi, ankstyvasis ligos požymis, nustatomas apsilankius pas gydytoją, yra mažakraujystė. Pastebėta, kad intensyvus UV spindulių poveikis, nuolatinis kontaktas su cheminėmis medžiagomis gali išprovokuoti šią ligą. SRV gali pažeisti stuburo kanale esančias nugaros smegenis – dėl šios priežasties yra juntamas skausmas.
Stuburo tuberkuliozė
Ligos rizikos veiksniai yra nusilpusi imuninė sistema, cukrinis diabetas, itin prasta mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu. Įprasta tuberkuliozė dažniausiai pažeidžia plaučius, bet ligai progresuojant, galimas ir kitų organų ar audinių pažeidimas: smegenų, inkstų, kaulų ir stuburo. Dėl to atsiranda stiprus nugaros skausmas.
Hiperparatiroidizmas
Tai prieskydinių liaukų liga, kai organizme pagausėja jų gaminamo parathormono (atsakingo už tinkamą kalcio ir fosforo metabolizmą) kiekis. Hiperparatiroidizmo simptomai yra pilvo, sąnarių, kaulų skausmas, virškinimo pakitimai, troškulys, bendras silpnumas, širdies ritmo sutrikimai. Dažnai pasireiškia kaulų pakitimai – kaulų tankio sumažėjimas, o tai didina riziką patirti kaulų lūžius. Gydymas dažniausiai yra chirurginis ir medikamentinis.
Pilvinės aortos aneurizma
Pilvinės aortos aneurizma yra klastinga – daugelį metų liga gali neturėti jokių simptomų arba jie gali būti nežymūs, neturintys įtakos darbingumui. Ligos išsivystymui įtakos gali turėti padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, amžius – šie veiksniai skatina aortos sienelės išplonėjimą ir aortos spindžio plėtimąsi. Skausmas gali būti bukas, maudžiantis, plisti į nugarą, tarp menčių. Kadangi aorta yra stambiausia kūno kraujagyslė, gali skaudėti tiek pilvą, tiek nugarą. Pacientai, jaučiantys skausmą krūtinėje, pilve ar nugaroje, naujai atsiradusį balso užkimimą ar dusulį, nedelsdami turėtų kreiptis į medikus.
Arklio uodegos sindromas
Tai itin reta, bet labai pavojinga stuburo liga. Sindromą ir nervų užspaudimą gali sukelti navikas stubure ar slankstelio lūžis. Dėl masyvios juosmeninės stuburo dalies tarpslankstelinio disko išvaržos užspaudžiami rezginio nervai – tuomet atsiranda silpnumas kojose (tampa sunku jas valdyti), juosmens skausmas. Be to, dažnai būdinga sutrikusi šlapinimosi ir tuštinimosi funkcija, sėdmenų ir audinių aplink išangę aptirpimas. Sindromas gydomas atliekant operaciją, vėliau taikoma kineziterapija.
Ankilozuojantis spondilitas (rytinis sustingimas)
Ši uždegiminė liga pažeidžia stuburą ir sąnarius, kurie jungia dubens kaulus su stuburu. Liga prasideda nugaros ir strėnų skausmais, vėliau gali būti jaučiamas maudžiantis, prasidėjęs naktį skausmas, juosmens, krūtinės, kaklo skausmai ir sukaustymas, būdingas rytinis stuburo sustingimas, kuris dieną sumažėja, gali vystytis kelių, čiurnų, klubų artritas – sąnariai tampa skausmingi, sutinsta, sumažėja jų judrumas. Įprastai liga gydoma fizioterapija arba vaistais.
Skausmą mažinantys pratimai
1. Atsigulkite ant nugaros, ištiestas rankas laikykite prie klubų, kojas sulenkite 90 laipsnių kampu, pėdomis remkitės į kilimėlį. Kelkite klubus ir neatpalaiduodami jų sugrįžkite į pradinę būseną. Kartokite pratimą 3 kartus po 15 pakėlimų.
2. Gulėdami ant nugaros ir laikydami ištiestas rankas prie klubų ore sukite kojomis ratus taip, lyg mintumėte dviratį. Pratimą kartokite 3 kartus po 20 sekundžių.
3. Gulėdami ant dešiniojo šono, alkūne atsirėmę į kilimėlį, dešinę koją laikykite sulenktą ant žemės, o kairę kelkite į viršų. Kartokite pratimą atsigulę ant kairiojo šono – kelkite kairę koją į viršų. Kiekvienos kojos kilnojimui skirkite po 1 minutę.
4. Remdamiesi dilbiais ir kojų pirštais į žemę, išlaikykite kūną vienoje linijoje nuo 30 sekundžių iki minutės. Jeigu išeina, įtempkite pilvo raumenis. Kartokite pratimą 3 kartus.
5. Gulėdami ant nugaros, laikydami rankas virš galvos, sulenkite kojas 90 laipsnių kampu. Neskubėdami susirieskite į kamuoliuką ir vėl išsitieskite. Darykite šį pratimą 3 kartus po 15 veiksmų.
6. Atsiremkite į sieną taip, kad nugara būtų tvirtai prisiglaudusi. Lėtai slinkite sienos paviršiumi, tarsi norėdami atsisėsti. Laikykite apatinę nugaros dalį prispaustą prie sienos ir leiskitės, kol keliai bus sulenkti 90 laipsnių kampu. Suskaičiuokite iki dešimties ir atsistokite. Kartokite 8-12 kartų po 7 sekundes.
7. Atsigulkite ant nugaros ir sulenkite kelius taip, kad pėdos būtų ant žemės. Kelkite vieną kelį link krūtinės, laikykite 15-30 sekundžių, vėliau nuleiskite ir atlikite veiksmą su kitu keliu. Kartokite 2-4 kartus su kiekviena koja.
Atminkite, kad tik specialistai gali skirti Jums tinkamiausią gydymą. Atlikdami įvairius pratimus nepasitarę su savo gydytoju, galite pakenkti savo sveikatai.
Otilija BURKŠAITĖ
