Kokie plaukai – toks ir charakteris!
Ugningoji raudonplaukė iš širdies traukianti „Proud marry“ – įspūdingas naujo muzikinio projekto „Lietuvos balsas. Senjorai“ reginys. Nijolė Giedraitienė sako, jog tokia pat energinga ir nenuspėjama ji ne tik scenoje, bet ir gyvenime – prieš 20 metų, įsisodinusi į seną automobilį vaikus, ji išvyko laimės ieškoti į Londoną. Sukūrusi sėkmingą verslą užsienyje, moteris svajoja grįžti į gimtinę ir dainuoti.
„Lietuvos balsas. Senjorai“ dalyvė Nijolė
Skurdi vaikystė
Nijolė gimė Telšiuose, labai neturtingoje šeimoje. Moteris nuo vaikystės buvo labai gabi muzikai – mėgo dainuoti, šokti: „Kai man buvo 5-eri, mamos sesuo parašė į Čiurlionio mokyklą, kad esu labai lanksti ir galėčiau šokti baletą, bet mama neišleido, labai saugojo“, – prisiminimais dalinasi moteris. Nijolei sulaukus 14 metų, mirė jos tėtis, o mama neturėjo jokių pajamų, tad negalėdama išlaikyti mergaitės, išsiuntė į Telšių mokyklą – internatą. Nijolė sako, kad skurdi vaikystė suformavo jos tvirtą ir savarankišką charakterį, išmokė kovoti už save.
Artistiškoji Nijolė taip pat svajojo būti ir aktore – lankė dramos būrelį Telšių liaudies teatre, netgi buvo gavusi pagrindinį Pelenės vaidmenį Kazio Simonaičio spektaklyje „Krištolinė kurpaitė“. Visgi baigusi vidurinę, stoti į Klaipėdos konservatoriją, nesiryžo: „Iš dalies dėl to, kad neturėjau jokių pajamų, o iš kitos pusės, norėjau kuo greičiau būti savarankiška ir užsidirbti duonai pati“, – pasakoja moteris.
Į užsienį – senu automobiliu
Susiradusi darbą Telšių skaičiavimo mašinų gamykloje, Nijolė muzikos neužmiršo, pradėjo dainuoti gamyklos ansamblyje. Tai, pasak pašnekovės, buvo laimingiausi metai jos gyvenime – scenoje ji visa siela atsiduodavo žiūrovams. Ansamblyje moteris sutiko ir savo būsimą vyrą, kuris grojo trimitu. Su juo susilaukė dviejų vaikų, atsidavė šeimai, tačiau norą dainuoti teko užmiršti. Su vyru moteris sukūrė bendrą verslą – pradėjo siūti rūbus: „Siuvau dar vaikystėje, ne vieną mamos rūbą esu sukarpiusi, norėdama kažką sumodeliuoti sau“, – juokiasi Nijolė. Verslas klestėjo ne vienerius metus, tačiau pasikeitus valiutai, pradėjo mažėti ir užsakymų, tad pašnekovė nutarė laimės ieškoti užsienyje. Vyras išvyko pirmas, o po metų paskui jį ir Nijolė – su senu automobiliu ir vaikais: „Tokia ta mano gyvenimo istorija – išvykome keliems metams, o dabar jau 20 metų, kaip ten gyvename. Tačiau dabar jau tikrai ruošiamės namo“, – tikina Nijolė.
Svajonė vėl dainuoti
Nevengianti drąsių sprendimų Nijolė, sako, kad ir prie „Lietuvos balsas. Senjorai“ projekto atsiradimo jaučiasi prisidėjusi: „Darbe žiūrėjau „Lietuvos balso“ tiesioginę transliaciją, kurios metu diskutavo Ramūnas Zilnys ir Donatas Montvydas. Aš ir parašiau komentarą – kodėl gi niekas neorganizuoja tokio projekto senjorams? Donatas ir sako – gerą mintį davėte. O dabar ir pati jame netikėtai dalyvauju. Tiesa, anketą užpildžiau paskatinta draugės“, – šypsosi pašnekovė.
Moteris neslepia, kad pradžioje jaudinosi, tačiau buvo taip išsiilgusi scenos ir adrenalino, kad be galo džiaugiasi savo sprendimu: „Dabar, kai vaikai užaugo, atsirado penki anūkėliai, esu laiminga galėdama ir vėl artimai bendrauti su muzika. Pirmenybę gyvenime visada teikdavau šeimai, bet dainavimas taip pat būdavo man be galo svarbus – nuramindavo, duodavo peno sielai, todėl esu labai laiminga vėl dainuodama publikai“, – pasakoja projekto dalyvė.
Moteris neslepia, kad didžiausias autoritetas šiame projekte jai – Rosita Čivilytė, o projekto mokytojus vertina už jų nuopelnus muzikai: Moniką Mariją – už nuostabų balsą, Ingą Jankauskaitę – už aktorės talentą ir švelnų balso tembrą, Justiną Jarutį – už puikų kantri ir elektroninės muzikos atlikimą, Mantą Jankavičių – kaip daug patirties sukaupusį dainų atlikėją.
„Lietuvos balsas. Senjorai“ dalyvė Nijolė
Kokie plaukai – toks ir charakteris
Paklausta, ar atėjo laimėti, pašnekovė nesutrinka, sako kaip ir gyvenime, taip ir šiame projekte, norinti pasiekti geriausių rezultatų: „Kokie plaukai – toks ir charakteris. Šita mano energija matyt atsirado dėl labai ilgo laiko tarpo be muzikos. Susikaupė ta energija kaip vulkanas“, – juokiasi moteris.
Nijolė džiaugiasi, kad atmosfera tarp projekto senjorų be galo draugiška: „Mes čia visi atėjome ne tapti žvaigždėmis, kaip jaunimas, o parodyti, kuo mes jau esame tapę ir patirti neapsakomą jausmą pabūti ant didžiosios scenos, apie kurią jau nebesvajojome“, – sako pašnekovė. Ir nors dalyvavimas projekte kasdienybės nepakeitė, tačiau pasak Nijolės, sugrąžino puikius prisiminimus ir prailgino likusius gyvenimus bent dešimt metų.
Iveta Leščinskaitė
