Marijampolės lankytinos vietos
Marijampolė yra septintas pagal dydį miestas Lietuvoje. Ji įsikūrusi šalies pietvakariuose, tik 56 km nuo Kauno. Kiekvienas lietuvis žino, jog Marijampolė – neoficiali Suvalkijos sostinė. Miesto teritorija užima 2050,7 hektarų ir yra padalinta Šešupės į dvi dalis. Vieną su kita miesto dalis jungia 6 tiltai. Labiausiai miestas atpažįstamas dėl čia gyvenusių garsių istorinių asmenybių, prisidėjusių prie Lietuvos Nepriklausomybės kūrimo ir jos žinomumo pasaulyje. Šiandien Marijampolė žinoma dėl pasaulinio garso dainininkės Violetos Urmanos, kuri čia praleido visą vaikystę, taip pat – dėl futbolo, kunigų Marijonų vienuolijos, gatvės meno ir itin išskirtinės vietinių gyventojų tarmės.
Kviečiame lankyti:
„LIETUVOS CUKRUS“ MUZIEJUS
Paminklas cukriniam runkeliui
Muziejus atidarytas 2016 m. spalio 15d. minint pirmojo Lietuvos cukraus fabriko įkūrimo 85-metį.
Muziejus įkurdintas viename iš autentiškų cukraus fabriko pastatų, kurie yra pripažinti Lietuvos kultūrinio paveldo vertybe. Tik stebuklo dėka tarpukariu (1931m.) statyti cukraus fabriko pastatai lig šiol alsuoja Smetoniška dvasia, traukia lankytojų žvilgsnius ir kelia nuostabą savo didybe. Muziejaus ekspozicijoje galima susipažinti su didinga cukraus fabriko istorija ir senoviniais darbo įrankiais. Daugelio dėmesį sukausto čia pat eksponuojami Suvalkijos istoriją menantys archeologiniai radiniai į fabriką atkeliavę kartu su nukastais cukriniais runkeliais. Muziejaus kino salėje lankytojams siūlome pasižiūrėti istorinį-dokumentinį filmą, nusifotografuoti (fototapete) su 1931m. cukraus fabriko darbuotojais ir net pačiu prezidentu Antanu Smetona. 2017 m. muziejus pelnė „Patraukliausio turizmo objekto“ titulą. Kviečiame visus jaunus ir senus: atvykite pas mus ir pasikvieskite draugus…
Adresas: P. Armino 65, Marijampolė
Tel. +370 642 23 003
El.p. marijampoletic@gmail.com
*Lankytojai priimami pagal išankstinę registraciją.
Kaina 5 eur/ asm.
PALAIMINTOJO JURGIO MATULAIČIO MUZIEJUS
Pal. Jurgio Matulaičio muziejus
Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus įkurtas Marijonų vienuolyne. Muziejuje įrengtos dvi ekspozicijos: „Baltieji marijonai„, supažindinanti su Marijampolės miesto pradžia ir vienuolyno istorija, bei „Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis“, atskleidžianti aktyvią J. Matulaičio – kunigo, vyskupo, arkivyskupo, profesoriaus, vienuolio, socialinio veikėjo, diplomato veiklą, dvasinius gyvenimo nuopelnus ir biografiją.
Adresas: J. Bendoriaus g. 3, Marijampolė
Tel. +370 652 12 629
El.p. matulaiciomuziejus@yahoo.com
*Lankytojai priimami pagal išankstinę registraciją.
Bilieto kaina — 2 Eur.
Lengvatos:
50% nuolaida taikoma: moksleiviams, studentams, senjorams, vienam asmeniui, lydinčiam vieną neįgalų lankytoją, kuriam nustatytas 0–25 % ir 30–40 % darbingumo lygis.
Daugiau informacijos: https://www.marijampolesbazilika.lt/?id=40
LIETUVOS PREZIDENTO K. GRINIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS
K. Griniaus memorialinis muziejus
Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus įsikūręs kultūros paveldo objekte – XIX a. statytame name, kuriame 1904 – 1914 m. gyveno Lietuvos Respublikos Prezidentas K. Grinius su šeima. XX amžiaus pradžioje Grinių namai tapo Užnemunės kultūrinės – politinės veiklos centru: per juos plito nacionalinė tautos atgimimo savimonė, demokratinės nuostatos, kalba, kultūra.
Muziejaus lankytojai turi galimybę ne tik apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, bet ir sužinoti daugybę įdomių faktų apie šią neeilinę asmenybę.
Adresas: Bažnyčios g. 23, Marijampolė.
Tel. +370 343 91 362, +370 699 79 948
El.p. grinmuziejus@gmail.com
Darbo laikas: I – VI nuo 9.00 iki 17.00 val. Pietų pertrauka: 12.00- 12.45 val.
Bilietas pensininkams: 0,50 eur.
Daugiau informacijos: http://www.griniausmuziejus.lt/
KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Marijampolės kraštotyros muziejus
Marijampolės kraštotyros muziejus – vienas seniausių muziejų Suvalkijoje, įsteigtas 1933 m., šiuo metu įsikūręs XIX a. pab. pastatų komplekse, buvusiuose teismo rūmuose.
Muziejuje galima aplankyti ekspozicijas „Tautos dvasia“ ir „Miestas prie Šešupės“, pažinti suvalkiečių gyvenimo būdą, Marijampolės krašto ir miesto istoriją. Čia rasite įspūdingų ir unikalių eksponatų: 3000 metų amžiaus „Turlojiškės žmogaus“ skeletą, vienas didžiausių Lietuvoje laidojimo urnas, įspūdingo dydžio XIX a. Marijampolės apygardos teismo aktų knygą, koplytėlę, skirtą 1863 m. sukilimui atminti, ir daugelį kitų buities, numizmatikos, raštijos, tekstilės eksponatų.
Muziejus lankomas: II – VI nuo 9 iki 17 val.
Adresas: Vytauto g. 29, Marijampolė
El. p. markrmuziejus@gmail.com
Tel. +370 343 54 575, +370 343 56 288
Bilietų kainos pensininkams, neįgaliesiems – 0,5 Eur
Daugiau informacijos: http://marijampolesmuziejus.lt/index.php
MARIJAMPOLĖS TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ IR TREMTIES MUZIEJUS
Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus
Muziejuje saugoma pokario partizaninių kovų ir masinių tremčių atmintis. Partizaninė kova prieš sovietinį okupantą vyko 1944-1954 metais, tremtys – nuo pirmosios tremties 1941 m. birželio 14 d. iki 1953 m. Muziejuje sukaupta gausi to laikotarpio medžiaga: partizanų ginklai, laiškai, prisiminimai, nuotraukos, tremtinių ir partizanų buities reikmenys, dokumentai. Muziejus įkurtas 1993 m. lapkritį. Jį įkūrė ir 2000 m. vadovavo buvusi partizanų ryšininkė ir kalinė, knygų apie Partizaninę kovą autorė A. Vilutienė.
Eksponatų gausa ir informatyvumu Muziejus gražiai išsiskiria iš kitų tokios rūšies Lietuvos muziejų.
Adresas: Vytauto g. 29, Marijampolė
Darbo laikas: I – VI nuo 9.00 iki 17.00 val.
Tel. +370 343 50 754, +370 675 17 699
El. p. taurassajauskas@gmail.com
*Lankytojai priimami pagal išankstinę registraciją.
Bilietų kainos pensininkams, neįgaliesiems – 0,5 Eur
Daugiau informacijos: http://marijampolesmuziejus.lt/index.php
VINCO MYKOLAIČIO-PUTINO MEMORIALINIS MUZIEJUS
Marijampolės V. Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus
Muziejuje įrengta ekspozicija “Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimas ir veikla”, skirta V. Mykolaičio-Putino asmenybei įamžinti. Joje išsamiai atskleidžiamas rašytojo gyvenimas, veikla ir kūrybos raida. Muziejuje eksponuojami leidiniai, fotografijos, rankraščiai, leidinių iliustracijos, rašytojo motinos kraičio skrynia, kavos malimo mašinėlė, kiti asmeniniai daiktai. Demonstruojamas režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas apie Vincą Mykolaitį-Putiną, galima susipažinti su atsiminimų medžiaga.
Muziejus lankomas: I – V.
Adresas: Kauno g. 7, Marijampolė
Tel. +370 343 54575
El. paštas: markrmuziejus@gmail.com
*Lankytojai priimami pagal išankstinę registraciją.
Bilietų kainos:
Suaugusiems – 1,00 Eur
Vaikams, moksleiviams, studentams – 0,5 Eur
Pensininkams, neįgaliesiems – 0,5 Eur
Daugiau informacijos: http://marijampolesmuziejus.lt/index.php
MARIJAMPOLĖS RYGIŠKIŲ JONO GIMNAZIJOS ISTORIJOS MUZIEJUS
Rygiškių Jono gimnazija. I . Šalaševičiaus foto
Muziejus įkurtas ir atidarytas prieš 50 metų, 1967m., švenčiant gimnazijos 100 – metį. Pagrindiniame ir pagalbiniame fonduose sukaupta per 9500 eksponatų. Ekspozicijose atsispindi senosios Marijampolės gimnazijos istorija, jos raida nuo carinės Rusijos valdymo metų iki atkurtos Nepriklausomybės. Čia sužinosite apie žymiausius gimnazijos auklėtinius, stovėjusius prie Lietuvos valstybingumo, kultūros, lietuvybės ištakų (J. Basanavičių, V. Kudirką, P. Kriaučiūną, J. Jablonskį, A. J. Greimą, V. Mykolaitį – Putiną, pal. J. Matulaitį, čia besimokiusius 1918 m. Vasario 16 – osios Nepriklausomybės akto signatarus, daugybę mokslininkų ir menininkų). Svarbiausias muziejaus tikslas – priminti lankytojams sudėtingą, skaudžią Sūduvos krašto ir visos Lietuvos istoriją, patraukti jaunimą, ugdyti patriotizmą ir altruizmą. Muziejus siūlo įvairias edukacijas.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos istorijos muziejus – gimnazijos širdis, pamėgtas turistų, tapęs gausiai lankytinu miesto objektu.
Muziejaus vedėja Judita Zubavičienė
Adresas: Kauno g. 7, Marijampolė
Tel.+370 672 14 649
E.p.: jzzjudita @gmail.com
*Lankytojai priimami pagal išankstinę registraciją.
Daugiau informacijos: https://rjg.uzrasai.lt/gimnazija/muziejus/
SENOVINIŲ AUTOMOBILIŲ IR MOTOCIKLŲ MUZIEJUS „KUBILKIEMIS“
Kubilkiemis. R. Rudžionio foto
Senų transporto priemonių kolekcija kaupta ketvirtį amžiaus, kurioje tikrai atrasite ir Jūsų prisiminimuose išlikusius automobilius ar motociklus, galbūt net ir senovinių rakandų.. Tai unikalus ir turtingas eksponatų gausa muziejus, kuris įsikūręs senos kepyklos pastate. Jame be motociklų ir automobilių demonstruojami šimtai įvairių senienų: įrankių, rakandų, prietaisų.. Visos transporto priemonės yra senesnės, nei 30-ies metų ir beveik visos pagamintos Sovietų Sąjungoje. Muziejuje išrikiuoti įvairių metų automobiliai VAZ, Moskvič, GAZ, ZAZ, neįgaliojo automobilis SZD Invalido ir dar daugiau. Visi šie muziejaus eksponatai meną savo įstoriją ir atsiradimą šioje vietoje apie kurią Jums papasakos pats muziejaus savininkas.
Adresas: Sporto g. 46, Marijampolė
Tel. +370 343 97 212, +370 698 33 217
*Lankytojai priimami pagal išankstinę registraciją.
KVIETIŠKIO DVARO MUZIEJUS
Kvietiškio dvaro muziejus
Marijampolės miesto pradžia yra Kvietiškio dvaras, kurį 1717 m. pastatė Prienų seniūnas Morkus Antanas Butleris ir jo žmona Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė. Su šia vietove siejama daug istorinių įvykių bei asmenybių. Kai kurių istorikų teigimu 1807 m. dvare lankėsi Napoleono maršalas M. Nėjus, nes čia buvo imperatoriaus štabas. Dabar šioje istorinėje vietoje įsikūrusi Marijampolės kolegija. Didelėje, per 20 ha, teritorijoje išlikę istoriniai ūkiniai pastatai, ypač vertingas yra buvęs grūdų sandėlis su rūsiais, kuriame yra įrengta istorinė ekspozicija „Ten, kur Kvietiškio dvaras stovėjo“, kuriama Senovinių žemės ūkio padargų ir buities įrankių ekspozicija, organizuojamos edukacinės programos. Po apsilankymo istoriniuose pastatuose lankytojai kviečiami pasivaikščioti autentiško parko takais, liepų alėja.
Adresas: P. Armino g. 92, Marijampolė
Tel. +370 656 19 882
El.p. direkcija@mkolegija.lt, vida.mickuviene@mkolegija.lt
*Lankytojai priimami pagal išankstinę registraciją
MARIŲ PARKAS
Marių parkas, tai puiki vieta išvykoms su šeima, draugais ir giminėmis. Marių parkas – pusiasalis, iš visų pusių supamas vandens. Pietinėje miesto dalyje esantis Marių parkas traukia savo gamtovaizdžiu, ramybe ir pusiasaliuose įsikūrusiomis pramoginėmis veiklomis. Šalia Šešupės vingio įsikūręs kempingas kviečia užsukti į poilsio zonas, vaikus pažaisti žaidimų aikštelėse. Netoliese esanti „IKI“ grill zona ragina nesėdėti namuose, o leisti laiką draugų bei artimųjų būryje kepant įvairius patiekalus grilyje. Adrenalino fanatikams siūlome išbandyti įgūdžius vasarą veikiančiame „Splash Miami“ vandenlenčių parke ir vandens batutų parke „Zero Majami Park“.
Koordinatės: 54.525114, 23.339284 (WGS)
Marijampolės kempingas
Kempingas. I. Norbutaitės foto
Kviečiame visus marijampoliečius ir miesto svečius apsilankyti Marijampolės kempinge, įsikūrusiame miesto pietinėje dalyje, Marių parko Šešupės upės vingyje, esančiame adresu: Kempingo g. 44, Marijampolės sav. Kempingas pasižymi puikiu susisiekimu, gražiu gamtos kraštovaizdžiu, tvarkinga aplinka, pramogomis vaikams. Tai puiki vieta gimtadienių, sukakčių ir įvairių švenčių minėjimui. Jaukios aplinkos atmosfera leis atsipalaiduoti ir pailsėti nuo kasdienių darbų bei miesto šurmulio.
Apsistojusieji kemperiuose bei palapinėse galės pasinaudoti maisto gaminimo, sanitarinėmis – higienos patalpomis, elektros energija. Aktyvūs poilsiautojai galės išbandyti žvejo sėkmę kempingo teritorijoje esančiame vandens telkinyje, pasiirstyti mediniu plaustu, išbandyti batutą, sūpynes. Lankytojų ir jų ištikimų augintinių patogumui kempingo teritorija yra aptverta, vakaro metu apšviesta ir saugoma taip užtikrinant poilsiautojų privatumą. Įrengta žaidimų aikštelė neleis nuobodžiauti ir mažiesiems kempingo lankytojams.
https://www.camping.lt/kempingai/marijampole-camping
Adresas: Kempingo g. 44, Marijampolė.
VYTAUTO DIDŽIOJO PARKAS
Vytauto Didžiojo parkas ir Šv. Pauliečio Vincento bažnyčia. I. Šalaševičiaus foto
Prieškario laikais pasišnekučiuoti ir atsipalaiduoti čia rinkdavosi dailiai apsirengusios ponios ir išvaizdūs ponai. Seniausias miesto parkas, dabar įgavęs papildomo patrauklumo, tačiau išlaikęs prieškario dvasią, apsodintas fantastiškais parodomaisiais Sūduvos kultūros paveldo gėlynais taip pat papuoštas trykštančiu fontanu bei visai šalia įsikūrusia vaikų žaidimo aikštele kviečia būti aplankytas.
Tai seniausias miesto parkas, kuriam, minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo metus, suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Miesto sode susitikdavo tiek jaunuomenė, tiek vyresnioji marijampoliečių karta. Čia vykdavo renginiai, koncertai, vaidinimai, paskaitos. Miesto sodas buvo demokratijos židinys, nes čia nekildavo konfliktų tarp dešiniųjų ar kairiųjų, tarp žydų ir lietuvių. Dažno išeivio atsiminimuose, ar jis būtų lietuvis ar žydas, tai pats gražiausias parkas pasaulyje, nes čia prabėgo jų vaikystės dienos.
Taip pat parke veikia interaktyvi paroda – “Miesto sodo istorija” su papildyta realybe. Šios ekskursijos metu galėsite ne tik susipažinti su miesto sodo istorija, bet ir pamatyti kas vyko parke prieš 150 metų. Šiai pramogai tereikės išmaniojo telefono bei specialios programėlės sukurtos šiam parkui. Daugiau informacijos: http://www.marijampolesmuziejus.lt/paroda
Adresas: Vytauto g. ir Sodo g. sankirta.
POEZIJOS PARKAS
Marijampolės poezijos parkas. I.Šalaševičiaus foto
Parkas pasipuošė plastiškų formų suolais, moderniu ir ekonomišku apšvietimu, želdynais, poilsio zonoje atsirado spalvinga vaikų žaidimo aikštelė, amfiteatras kameriniams renginiams, trys fontanai.
Poezijos parką galima pasiekti iš centrinės miesto aikštės. Miesto svečiai čia gali rasti atokvėpį ant plastiškų formų suolų, pasigrožėti želdynais, kartu su atžalomis leisti laiką spalvingoje žaidimų aikštelėje, o gal net sudalyvauti amfiteatre vykstančiuose renginiuose. Marijampolės Poezijos parke čiurlena Javonio upelis, taip pat išsidėstę trys fontanai, kuriuose neretai linksmai žaidžia vaikai. Parke stovi skulptūrinė kompozicija, skirta įamžinti Vytauto Kernagio atliekamą dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Bet kuris marijampolietis gali patvirtinti, kad tai puiki vieta pasigrožėti gamta, pailsėti ar tiesiog pabėgti nuo rutinos.
Adresas: J. Basanavičiaus a. ir Vilkaviškio g. sankirta.
B. KLEIZAITĖS-VASARIS MENŲ GALERIJA
B.Kleizaitės meno galerija
2014 m. gegužės 31 d. Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro patalpose duris atvėrė Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija. B. Kleizaitė-Vasaris – teatralė, režisierė, pedagogė, bibliotekininkė, aktyvi visuomenininkė ir kultūros veikėja, mecenatė. Jos pastangomis į Lietuvą sugrąžinta tūkstančiai lietuvių išeivijos menininkų kūrinių – Adomo Galdiko, Vytauto Kašubos, Vytauto Igno, Albino Elskaus, Viktoro Vizgirdos, Romo Viesulo, Prano Gailiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno ir kitų autorių kūrybinis palikimas; įkurtas Kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondas ir Vilniuje, prie Arkikatedros ir Žemutinės pilies valdovų rūmų pastatytas Vytauto Kašubos (1915–1997) kurtas paminklas Didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Marijampolei iš viso ji dovanojo per 400 meno kūrinių.
Tel. +370 652 841 27
Darbo laikas: II-V – 11.00 – 18.00 val. VI-VII – 10.00 – 15.00 val.
Adresas: P. Butlerienės g. 5, Marijampolė
GELEŽINKELIO STOTIS
Marijampolės geležinkelio stotis. I. Šalaševičiaus foto
Marijampolės geležinkelio stotis, statyta 1923–1924m., turi didelę architektūrinę vertę. Tai yra vienas iš puošniausių tokio funkcinio stiliaus objektų Lietuvoje. Kompozicijos ir stiliaus atžvilgiu stotis originali tarp šios paskirties statinių Lietuvoje. Stotis dviaukštė, su stambiu vietinio vandentiekio bokštu centre ir prišlietais vienaukščiais bagažinės ir administracinių patalpų tūriais. Pastatas mūrinis, išorės sienos dengtos raudonomis apdailos plytelėmis su tinkuotų dalių intarpais. Asimetriška, laipsniškai besivystanti pastato kompozicija būdinga moderno krypčiai. Pastato dekore esama ir istorinių stilių reminescencijų (atikų puošybos elementai artimi neobarokui, aukšti dūmtraukiai perimti iš neogotikos), tačiau stilizacijos dėka šios detalės harmoningai siejasi su visuma. Vertingi ir saugotini pastato elementai ir dalys yra pastato tūris, autentiškas medžiagiškumas, fasadai ir jų dekoras, interjerai ir jų dekoras, planinė – erdvinė struktūra, autentiški stalių gaminiai (keleivių laukiamosios salės suolai, durys, langai).
Adresas: Geležinkelio g. 16, Marijampolė
DRAMOS TEATRAS (BUV. PARAPIJOS SALĖ)
Marijampolės dramos teatras, buvusi parapijos salė
Dramos teatras ir Teatro skveras mena sudėtingą istoriją. Čia buvo rengiami lietuviški vakarai, vaidinimai. Vėliau teatras buvo uždarytas. 1956 m. dramos teatras buvo įsteigtas iš naujo ir greitai tapo vienu įdomiausiu Lietuvos teatrų. 1963 m. teatras buvo likviduotas, bet 1988 m. buvo įsteigtas Marijampolės valstybinis dramos teatras, 1992 m. pertvarkytas ir perduotas miesto savivaldybei.
1937 m. kun. Antano Kazlausko iniciatyva buvo pradėta statyti šv. arkangelo Mykolo parapijos salė. 1938-1939 m. pastatytos sienos, uždengtas stogas, 1940 pradėti vidaus įrengimo darbai, montuojama šildymo sistema. Prasidėjus sovietinei okupacijai (1940 m.) nebaigtas statyti pastatas nacionalizuotas. 1992 01 15 įkurtas Marijampolės municipalinis dramos teatras.
Adresas: P. Armino g. 2, Marijampolė.
PAMINKLINIS SUOLELIS V. URMANAVIČIŪTEI-URMANAI
Suolelis Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai
Paminklinis suolelis V. Urmanavičiūtei – Urmanai. Mūsų krašto lakštingala ir norus pildantis suolelis. Tereikia tik ant jo prisėsti ir be galo kažko panorėti. Svajonės, gražios kaip lakštingalos giesmė, pradės pildytis.
Adresas: Vilkaviškio g. 2, Marijampolė.
PAMINKLINIS AKMUO V. KERNAGIUI
Poezijos parkas. Paminklas V. Kernagiui. A. Burbos foto
Paminklinis akmuo V. Kernagio nemariajai dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“. Nemarus kūrėjas, amžinai gyva ir jo daina. Iš tiesų, čia taip gražu, kad pravirkt gali…
Adresas: Poezijos parko prieigos.
J. BASANAVIČIAUS AIKŠTĖ IR PAMINKLAS „TAUTAI IR KALBAI“
J. Basanavičiaus aikštė ir paminklas “Tautai ir kalbai”. I. Šalaševičiaus foto
J. Basanavičiaus aikštė ir paminklas „Tautai ir kalbai“ (skulptorius Kęstutis Balčiūnas). Marijampolės širdis, miestiečių susibūrimo vieta, slepianti praeities istoriją. Vienintelis toks Lietuvoje paminklas, atspindinti lietuvių tautos laisvės siekius ir kovą dėl kalbos išlikimo.
Jeigu pažvelgtume į senuosius laikus, kuomet ši aikštė buvo pavadinta Turgaus, vėliau Piliečių ir tik vėliau Jono Basanavičiaus vardu pavadintą aikštę – čia geležies ir metalo dirbiniais prekiavo Jakobas Aizikovičius, Berelis Blasbergas ir Šmerelis Rutenbergas, bakalėja vertėsi Zacharas Achronas ir Faivelis Kotleris, batais prekiavo Chackelis Kalenickis, manufaktūra – Joselis Abelsonas, odos dirbiniais – Judelis Segalis, plytomis – Pesė Eichebergienė, ašutų plunksnų – Chaimas Londonas. Toje pačioje aikštėje buvo Samuelio Finkelšteino restoranas, Chajos Garbarskaitės valgykla, Geršono Ribickio kavinė ir visur, kur bepasisuktum virė prekyba. Marijampolė atgydavo trečiadieniais ir penktadieniais – turgaus dienomis, o aprimdavo šeštadienį, Šabo dieną.
Adresas: J. Basanavičiaus a., Marijampolė.
P. BUTLERIENĖS (KAČIŲ) KIEMELIS
P. Butlerienės (kačių) kiemelis
Marijampolei davusi pradžią moteris – neeilinė, stipri ir įtakinga asmenybė grafienė Pranciška Butlerienė. Pasikvietusi pirmąjį marijonų vienuolį, besikuriančiame miestelyje pastačiusi bažnyčią ir marijonų vienuolyną, įkūrusi Marijampolę ir labai mylėjusi kates. Jaukus ir gyvas senamiesčio kiemelis, su vandeniu žaidžiančios grafienės P. Butlerienės katės mena Marijampolės miesto istorijos pradžią.
Kiemelyje rengiami gyvos muzikos koncertai, organizuojami įvairūs renginiai. Nuo čia prasideda ekskursijos ir gidų pasakojimas apie Marijampolės miestą.
Adresas: Tarp Kęstučio g. ir P. Butlerienės g., vidinis kiemas.
MARIJAMPOLĖS SENOSIOS KAPINĖS
Marijampolės senosios kapinės
Marijampolės senosiose kapinėse ilsisi mokytojo, poeto ir vertėjo, lietuviškos spaudos platintojo Petro Armino – Trupinėlio palaikai, šalia – ir garsaus mokytojo, knygnešio Petro Kriaučiūno bei pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autoriaus Vinco Pietario kenotafai (simboliniai kapai). Šiose kapinėse, prie centrinio tako yra ir rašytojos Žemaitės kapas, čia palaidotas ir 1991 metų sausio 13 – ąją žuvęs Rimantas Juknevičius. Marijonų kapavietė senosiose Marijampolės kapinėse Marijampolės senųjų Kapinių viduryje, centrinio tako dešinėje – Marijonų kongregacijos Lietuvos šv.Jurgio provincijos vienuolių kapai. Juose ilsisi pirmieji atnaujintos vienuolijos nariai kun. J. Totoraitis , kun. V. Dvaranauskas , kun. J. Navickas , kun. J. Kazakas ir daugelis kitų kunigų ir brolių Marijonų.
Adresas: P. Armino g. ir Varpo g. sankirta
EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA
Marijampolės Evangelikų bažnyčia, I. Šalaševičiaus foto
Evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1841 m. netoli nuo pašto stoties. Tais pačiais metais šalia bažnyčios pradėjo veikti liuteronų mokykla, kiek vėliau pastatytas ir bokštas. Antrojo pasaulinio karo pradžioje bažnyčia buvo uždaryta, apgriauta, nuo bokšto nuimtas kryžius ir varpas. Pokario metais bažnytinis turtas ir žemė nacionalizuojama, pastatas paverčiamas grūdų sandėliu, vėliau – sporto sale, šalia kurios dar pristatomas baseinas. 1992 m. bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų parapijai.
Adresas: Kauno g. 9, Marijampolė.
BUVUSI ŽYDŲ SINAGOGA (Haknasat Orhim arba Choralinė sinagoga)
Buvusi žydų sinagoga (Haknasat Orhim arba Choralinė sinagoga)
Dar XIX amžiuje miestų raidą pakeisdavo dažnai kylantys gaisrai. Be gyvenamosios vietos likdavo dešimtys, o kartais ir šimtai šeimų. Gaisrai niokojo ir mūsų miestą. Po 1894 m. gegužės 26 d. kilusio gaisro buvo nuniokotas miesto centras ir tuometinė Policijos, dabar P. Butlerienės gatvė, todėl atstatant miestą atsirado erdvė, kurioje iškilo nauja Sinagoga. 1899 m. miesto architektas Valerij Rybarski parengė maldos namų projektą ir tikėtina, kad po metų Marijampolę papuošė gražus statinys. Sinagoga buvo mūrinė, tinkuota, dvišlaičiu stogu, nevientiso tūrio, su gausiais puošybos elementais. Tarp jų – iškilios tinko rozetės, arkinių nišelių eilė pagrindiniame fasade, taip pat frontono nišoje įkomponuotas simbolinis Toros motyvas. Sovietų valdžia čia buvo įkūrusi paruošų sandėlį bei daržovių parduotuvę. 1985 m. pastatas rekonstruotas ir jame įkurti inžinierių namai, o po dešimtmečio čia pradėjo veikti Marijampolės apskrities švietimo centras, kuriam 2013 m. suteiktas Meilės Lukšienės vardas. Čia atidaryta Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galerija.
Pasakojama graži legenda, kad švenčiant Purimą (Pavasario šventę) marijampoliečių žydų bendruomenė rinkdavo maistą vargšams. Visi prisidėdavo kiek galėdavo, tik vienas turtingas žydas atsisakydavo aukoti skurstantiems. Tada aukų rinkimo komitetas, pasitaręs su rabinu, nusprendė per Purimo šventę prie turtuolio durų pastatyti suaukoto maisto pintinę ir nepaimti jos tol, kol minėtas turtingas žmogus, nepaaukos vargšams didelės pinigų sumos. Nuo tada šis marijampolietis niekada nebeužmiršdavo skurdžiau gyvenančių kraštiečių.
Adresas: P. Butlerienės g. 5, Marijampolė.
MARIJAMPOLĖS ŠV. VINCENTO PAULIEČIO BAŽNYČIA
Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia
Buvusi Marijonų „filija“. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia pastatyta 1888 metais kaip stačiatikių cerkvė. Tai neobizantinė, eklektinė, vienbokštė ir vienanavė bažnyčia su priestatais ir septyniais bokšteliais. Po Pirmojo pasaulinio karo Seinų vyskupas perdavė cerkvę Marijonams, kurie ją pertvarkė į bažnyčią ir tarnavo joje iki jos uždarymo. Sovietiniu laikotarpiu buvo uždaryta, paversta sandėliu, vėliau čia įkurtas archyvas. Nuo 1924 m. bažnyčia funkcionavo kaip IX Vytenio pėstininkų pulko įgulos šventovė. Ši Marijonų „filija“ – aptarnaujamoji bažnyčia – uždaryta 1944 m., maldos namais vėl tapo tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. 1989 m. grąžinta katalikams, rekonstruota, o 1990 m. vėl atvėrė duris tikintiesiems. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia buvo pirmoji atšventinta bažnyčia nepriklausomoje Lietuvoje.
Adresas: Vytauto g. 31, Marijampolė.
MARIJONŲ VIENUOLYNAS
Vienuolynas. A. Burbos foto
1750 m. Prienų seniūno žmonos grafienės Pranciškos Ščiukaitės- Butlerienės kvietimu į besikuriantį Starapolės miestelį atvyko pirmasis vienuolis marijonas čekas Adalbertas Vaitiekus Strachas. Grafienės priskirtame marijonams žemės sklype ir jos lėšomis pradėtas statyti medinis vienuolyno pastatas bei bažnyčia. Prie vienuolyno besikuriantis miestelis gavo Marijampolės vardą. 1791 m. buvo pastatytas didelis keturkampis vienuolyno pastatas. Po 1831 ir ypač 1863 metų sukilimų dalis vienuolių ištremta į Sibirą, dalis emigravo. 1904 m. vienuolynas buvo uždarytas. Marijampolės vienuolynas šeimininkams sugrįžo 1917 m. Pradėti tvarkyti per karą nukentėję pastatai, o vienuolynas veikiai vėl tapo stambiausiu, veikliausiu marijonų centru. Jis labai išaugo per 20 Lietuvos Nepriklausomybės metų. Buvo žymiai padidintas vienuolyno pastatas ir suremontuota bažnyčia. Okupavus Lietuvą 1948 m. vienuoliai buvo prievarta išregistruoti iš miesto be teisės čia gyventi, o vienuolyne bei gimnazijoje įsikūrė raudonarmiečiai. Jie nuniokojo pastatus, kurie tik 6-7 dešimtmečiais buvo atiduoti mokymo įstaigoms. 1991 m. vienuoliams grąžinti vienuolyno, buvusios spaustuvės bei gimnazijos pastatai, palaipsniui pradėti remontuoti.
Adresas: J. Bendoriaus g. 3, Marijampolė.
MARIJAMPOLĖS ŠV. ARKANGELO MYKOLO MAŽOJI BAZILIKA
Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilika – viena svarbiausių Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių.
Dabartinės bazilikos pirmtakė – apie 1717 m. Prienų seniūno Morkaus Antano Butlerio pastatyta medinė koplyčia. 1758 m. Prienų seniūnė grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė atsikvietė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuoliją, pastatė vienuoliams medinę bažnyčią. 1809 m. jai sudegus, naujosios mūrinės bažnyčios statyba rūpinosi marijonai. 1824 m. bažnyčia pašventinta šios vienuolijos globėjo Šv. arkangelo Mykolo vardu. XIX–XX a. pradžioje bažnyčia ne kartą plėsta ir puošta, sujungta su šalia esančiu vienuolynu.
Dabartinė bažnyčia turi neobaroko stiliaus bruožų, yra lotyniško kryžiaus plano, dviejų bokštų, su apside. Vidus trijų navų, skliautuotas, bažnyčioje – šeši altoriai. 1934 m. bažnyčios Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje palaidotas arkivyskupas J. Matulaitis. 1987 m. jį paskelbus Palaimintuoju, relikvijos iškeltos į specialiai pertvarkytą šios koplyčios, nuo tol vadinamos jo vardu, altorių. Marijampolėje kasmet iškilmingai švenčiamos J. Matulaičio beatifikacijos metinės, į kurias suvažiuoja būriai piligrimų ir tikinčiųjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių.
1992 m. atsižvelgiant į šios bažnyčios istorinę svarbą, jai suteiktas mažosios bazilikos titulas.
Vakarinėje šventoriaus dalyje, už bazilikos apsidės – Marijonų kapai (1865 – 1911 m.). Tarp jų ir paskutinio „baltojo“ Marijono kun. Vincento Senkaus žemiškųjų palaikų poilsio vieta. Jam kun. Jurgis Matulaitis 1908 metų vasarą išsakė savo troškimą tapti Marijonu ir į jo rankas po metų sudėjo pirmuosius vienuolinius įžadus.
Iki 1865 m. Marijonų vienuolijoje buvo priimta nepalikti vienuolio kapo žymės. O vėliau, po 1917 m. Marijonai savo mirusiuosius pradėjo laidoti ir iki šiol tebelaidoja senosiose miesto kapinėse, atskiroje kapavietėje.
Adresas: J. Bendoriaus g. 1, Marijampolė.
