3 svarbiausi dalykai, saugantys nuo vėžio

Daugiau nei keturiasdešimties metų su onkologiniais pacientais dirbantis prancūzų gydytojas dr. Davidas Khayat sako, kad vėžio priežasčių yra daugiau – ne vien virusai, rūkymas ar prasta mityba. „Kiek daug per ilgą karjerą regėjau ligonių, kurie sportavo, nerūkė, buvo vegetarai, bet, savo didžiai, nuostabai susirgo vėžiu. Ir kiek daug pacientų man atskleidė, jog prieš išgirsdami diagnozę išgyveno didžiulį sielvartą. Tad galiu teigti, kad tikrai egzistuoja ryšys tarp vėžio ir emocijų“, – naujausioje knygoje „Visa tiesa apie vėžį“ teigia prof. D. Khayat.

Prof. D. Khayat teigia, jog norėdami atsikratyti vėžio baimės turime suprasti, kas jį sukelia. Todėl autorius patraukliai, išmintingai ir… visai nebaisiai pasakoja apie žmogaus kūną, vėžines ląsteles, jų susidarymą ir veikimą žmogaus organizme. Knygoje „Visa tiesa apie vėžį“ profesorius pateikia daugybę patarimų, kaip išsaugoti emocinę bei fizinę sveikatą.

Laikykitės gyvenimo higienos

Ne paslaptis, kad itin svarbu laikytis gyvenimo higienos. Visi tai žinome. Jei reguliariai užsiimame fizine veikla, vartojame mažiau stimuliuojamųjų medžiagų, vengiame tabako ir alkoholio, gulamės visada tuo pačiu metu ir miegame pakankamai ilgai, per dieną išgeriame 1,5 litro vandens, laikomės kūno švaros, gyvename aktyvų socialinį gyvenimą ir taip toliau, prisidedame prie savo gerovės. Bet labiausiai viską keičia trys svarbiausi dalykai!

Mityba

Daug reikšmės turi subalansuota ir įvairi mityba. Pernelyg dažnai užmirštame, kad maistas – mūsų energijos ištekliai. Jei organizmui trūksta kokių nors medžiagų, jaučiamės pavargę, kamuoja įtampa ir įvairios patologijos. Tad stenkitės valgyti kuo įvairesnį maistą. Paįvairinti mitybą padės vienas patarimas: kurkite savaitės meniu! Taip sutaupysite laiko rinkdamiesi patiekalus ir pirkdami reikalingus produktus.

Valgykite neskubėdami: darbo dieną tai proga stabtelėti, pabendrauti su draugais ar šeimos nariais arba – kodėl gi ne! – pabūti vienam su savimi. Svarbu gerai sukramtyti kiekvieną kąsnį, kad laiku pajustumėte sotumą. Tuomet jūsų smegenims pranešama, kad kūnas gavo reikalingų medžiagų. Jis bus geriausias jūsų sąjungininkas! Ir atvirkščiai – pernelyg greitai ryjant maistą pradeda kamuoti nenumaldomas noras valgyti ir labai dažnai priaugama svorio.

Nepaprastai svarbi ir hidratacija. Vanduo – vienintelis mūsų kūnui būtinas gėrimas. Galite gerti daug ką: gazuotą ir negazuotą vandenį, žolelių arbatą, vandenį su citrina, arbatą, kavą… Tik reikia riboti kofeino turinčius gėrimus (kavą ir arbatą): per dieną galima išgerti nuo dviejų iki keturių puodelių. O štai alkoholio reikia vengti! Nors jo pavartojus iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsipalaiduojate ir užplūsta euforija, ilgainiui sutrinka miegas, atmintis ir gebėjimas sukaupti dėmesį, iškyla sunkumų bendraujant su žmonėmis, netgi apima nerimas bei depresija – daugybė veiksnių, kurie tik pablogina savijautą.

Dažnai užmirštame, kad, per kiekvienus pietus išgeriant po dvi taures, per savaitę susidaro du buteliai, o per mėnesį – visa dėžė! Taigi alkoholio (per daug) nevartokite, geriau semkitės jėgų iš magnio! Šis mineralas būtinas organizmui. Kadangi mūsų kūnas jo negamina, svarbu magnio stoką kompensuoti valgant daug jo turinčius produktus. Jei trūksta magnio, jums gali mausti ir spazmuoti raumenis, kamuoti įtampa, nerimas, migrena, lūžinėti plaukai ir panašiai. Rinkdamiesi miltinius gaminius (makaronus, duoną ir kitus), pirmenybę teikite visagrūdžiams, valgykite aliejingų produktų (lazdynų, migdolų ir kitokių riešutų), ankštinių augalų (lęšių, žirnių ir kitų), žalių daržovių, sardinių aliejuje, bananų, juodojo šokolado…

Fizinė veikla

Kasdienė fizinė veikla teigiamai veikia ir fizinę, ir psichinę sveikatą. Svarbiausia – mankštinkitės reguliariai! Nors dešimt minučių per dieną. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinė veikla malšina nerimą ir padeda geriau pakelti įtampą. Žinoma, geresnės fizinės būklės žmonės į stresą reaguoja taip pat kaip ir fiziškai silpnesni, bet greičiau atgauna pusiausvyrą. Pasirodo, fizinė veikla netgi slopina su nerimu ir įtampa susijusią baimę.

Dabar jau aišku, kad fizinė veikla padeda sumažinti depresiją ir stresą. Taip yra dėl to, kad mankštinantis padaugėja endorfinų, reguliuojančių emocijas ir slopinančių skausmo pojūtį; be to, išskiriama daugiau tokių medžiagų kaip norepinefrinas. Fizinės veiklos ir reakcijos į stresą ryšį galima aiškinti ir kitais mechanizmais: pakyla kūno temperatūra, išauga savivertė (nes norint reguliariai mankštintis reikia būti valingam ir atkakliam), be to, sportuojant kūnas tampa gražesnis. Net jei nemėgstate sportuoti, nepulkite į paniką! Fizinė veikla – ne tik sportas, bet ir mažiau intensyvūs veiksmai, kuriuos galima atlikti kiekvieną dieną: eikite pasivaikščioti, važinėkite dviračiu, dirbkite sode, lipkite laiptais ir taip toliau. Svarbiausia – darykite tai reguliariai.

Miegas

Galiausiai paskutinis stresą mažinantis veiksnys – miegas! Miegodami praleidžiame apie trečdalį gyvenimo. Miegas būtinas, kad atgautume fizines ir protines jėgas. Ciklišką būdravimo ir miego ritmą reguliuoja vidinis laikrodis, veikiamas dienos ir nakties kaitos, profesinių suvaržymų, socialinės veiklos, kai kurių patologinių ar net psichologinių sutrikimų. Jei šis ritmas dažnai ilgam sutrikdomas, tada pablogėja nuotaika ir gebėjimas sukaupti dėmesį, sumažėja energijos, organizmas nusilpsta. Visi šie padariniai turi įtakos mūsų gebėjimui susidoroti su įtampa, reaguoti į stresą. Vadinasi, miego kokybė turi labai didelę reikšmę mūsų gerovei ir sveikatai. Kad gerai miegotumėte, dienos metu darykite aktyvias pertraukėles (arba trumpam eikite pogulio), laikykitės savo biologinio ritmo, venkite stimuliuojamųjų medžiagų, neignoruokite požymių, kad jau norite miego, miegokite tinkamoje aplinkoje, užsiimkite fizine veikla ir kontroliuokite savo mitybą. Be to, nepamirškite, kad lova ir pagalvės turi būti geros kokybės.

Tai pagrindiniai įpročiai, kurių laikydamiesi sušvelninsite pražūtingą streso poveikį ir geriau jausitės. Negana to, yra aibė metodų, padedančių dar aktyviau valdyti įtampą.

David Khayat. Visa tiesa apie vėžį. Iš prancūzų kalbos vertė Lina Perkauskytė. Viršelio dailininkė Ilona Kukenytė. Vilnius: Tyto alba, 2019.

Davidas Khayat – prancūzų onkologas, Salpetrijero klinikos onkologijos skyriaus vadovas, Pierre’o ir Marie Curie universiteto profesorius, buvęs Prancūzijos Nacionalinio vėžio instituto direktorius ir dabartinis jo garbės pirmininkas. Didžiulė jo sukaupta onkologinių ligų gydymo praktika ir patirtis atsispindi ne tik beveik 500 mokslinių straipsnių, bet ir knygose.

„Visa tiesa apie vėžį“ – naujausia prof. D. Khayat knyga, kurioje jis pasakoja apie vieną didžiausių mūsų visų baimių. Vėžį. Ar jis neišvengiamas? Ką turėtume padaryti, kad ši liga mus aplenktų? Prof. D. Khayat teigia, jog norėdami atsikratyti vėžio baimės turime suprasti, kas jį sukelia. Todėl autorius patraukliai, išmintingai ir… visai nebaisiai pasakoja apie žmogaus kūną, vėžines ląsteles, jų susidarymą ir veikimą žmogaus organizme.

Kaip neleisti šiam žmonijos žudikui plisti? Svarbiausias atradimas – tai, kad egzistuoja ryšys tarp emocijų, streso ir vėžio. Tai rodo ilgametė autoriaus patirtis, tai patvirtina moksliniai tyrimai. Žinios yra pats galingiausias ginklas, kurį mums ir įteikia prof. D. Khayat.

„Nusprendžiau rašyti šią knygą ir atvirai pasidalyti savo mintimis, kad mano, kaip onkologo, patirtis pagelbėtų jums visiems. Būtent to ir siekiu: suteikti jums daugiau žinių, parodyti kryptį ir padėti apsisaugoti nuo šios ligos. Tam, kad būtumėte stipresni už baimę. Šį iššūkį įmanoma įveikti! Pirmą kartą aiškiau suprasite, kaip veikia vėžys, ir žinosite, kaip jam nepasiduoti“, – teigia knygos autorius.

Pasak prof. D. Khayat, mes turime veiksmingų priemonių, kaip užkirsti kelią ląstelių supiktybėjimui. Kaip? Apie tai ir kalbama šioje knygoje.