,

Aukso taisyklės, kaip užkirsti kelią stresui

darbas senjorams

Daugiau nei keturiasdešimties metų su onkologiniais pacientais dirbantis prancūzų gydytojas dr. Davidas Khayat sako, kad vėžio priežasčių yra daugiau – ne vien virusai, rūkymas ar prasta mityba. „Kiek daug per ilgą karjerą regėjau ligonių, kurie sportavo, nerūkė, buvo vegetarai, bet, savo didžiai, nuostabai susirgo vėžiu. Ir kiek daug pacientų man atskleidė, jog prieš išgirsdami diagnozę išgyveno didžiulį sielvartą. Tad galiu teigti, kad tikrai egzistuoja ryšys tarp vėžio ir emocijų“, – naujausioje knygoje „Visa tiesa apie vėžį“ teigia prof. D. Khayat.

Prof. D. Khayat teigia, jog norėdami atsikratyti vėžio baimės turime suprasti, kas jį sukelia. Todėl autorius patraukliai, išmintingai ir… visai nebaisiai pasakoja apie žmogaus kūną, vėžines ląsteles, jų susidarymą ir veikimą žmogaus organizme. Knygoje „Visa tiesa apie vėžį“ profesorius pateikia daugybę patarimų, kaip išsaugoti emocinę bei fizinę sveikatą.

Ląstelės mąsto

Norint atsakyti į ramybės neduodantį klausimą „kodėl?“, būtina suprasti, dėl kokios priežasties neigiami jausmai didina riziką susirgti vėžiu. Mąstant griežtai logiškai, priežastis gana neaiški. Tobulame pasaulyje galėtume tikėtis, kad organizmas sukūrė mechanizmus, gebančius mums padėti, kai susiduriame su kančią keliančiais įvykiais. Kad gamta pasirūpino, jog būtų išskiriama raminančių endorfinų, skatinamos pozityvios mintys, veiktų kokia nors savigynos priemonė, leidžianti neįsijausti į skausmingus įvykius.

Jei tikime, kad tarp emocijų bei įtampos ir vėžio egzistuoja ryšys (o tuo tiki tūkstančiai mokslininkų, taip pat ir aš), tenka pripažinti šį paradoksą: mūsų biologinė gyvybė sukūrė procesus, kurie tuomet, kai blogai jaučiamės, sukelia piktybinę ligą. Ir ilgainiui, užuot padėję mums pasijusti geriau, jie, priešingai, suteikia dar daugiau kančios. Ne vien skausmo – vos prieš kelis dešimtmečius (žmonijos evoliucijoje tai tik akimirksnis) jie lemdavo ir mirtį.

Mūsų ląstelės mąsto! Mūsų kūnas sudarytas iš milijono milijardų ląstelių. Šių yra maždaug du šimtai skirtingų rūšių – raumenų ląstelės, širdies, kepenų, inkstų, baltieji kraujo kūneliai ir taip toliau; jos visos vykdo tam tikrą funkciją. Gerai pagalvojus, jos daro ir dar daugiau: iš ląstelių susideda ne tik mūsų kūnas, bet ir asmenybė, individualumas, savitumas. Tiesą sakant (tai svarbu!), ląstelės – tai mes, o mes – tai jos! Esame ne kas kita kaip savo ląstelių suma: be ląstelių mes – niekas.

Taigi, jei mano ląstelės kenčia, logiška, kad jos manyje sukurs būdą, kaip tą kančią užbaigti. Bet yra ir gera žinia: susidūrę su nusikaltėliu, nesame bejėgiai. Taip, mes galime jį nugalėti ir išvengti pavojaus. Taip, įtampą galima sumažinti ir įveikti. Kaip tai padaryti, tuoj sužinosime!

Aukso taisyklės, kaip užkirsti kelią stresui

Streso fizinės bei psichinės apraiškos ir poveikis elgesiui labai įvairūs: sutrinka miegas ir virškinimas, raumenys būna įsitempę, žmogų kamuoja perdegimo sindromas (angliškai vadinamas burn-out), nemiga, lytiniai sutrikimai, galvos skausmas ir svaigimas… Stresas pasireiškia ir psichiniais simptomais, tokiais kaip žema savivertė, nerimas, irzlumas, nervingumas ir panašiai. Be to, dėl įtampos gali pakisti elgesys: žmogus linksta į vienatvę, darbe daro pravaikštas, vartoja daugiau alkoholio arba narkotikų, pakeičia mitybos įpročius (praranda apetitą arba, priešingai, ima valgyti per daug). Kai kuriose situacijose emocijos mus visiškai užtvindo: pradeda greičiau plakti širdis, parausta skruostai, ima drebėti kojos, sudrėksta delnai… Tačiau visus jausmus galima sušvelninti. Ir patikėkite – jei įstengsite neigiamas emocijas valdyti, ir iš jų galėsite gauti naudos! Juk, kaip matėme, net ir stresas organizmui turi teigiamą poveikį!

Išsklaidykite baimę

Neigiamų emocijų sąrašo viršuje – baimė. Pirmoji taisyklė – ją išsklaidyti. Baimė gali įgyti pačių įvairiausių pavidalų: galima bijoti minios, tuštumos, uždarų patalpų, vienatvės, tamsos, skrydžių lėktuvu, ligų… Ji kaskart nutupia jums ant peties lyg koks plėšrusis paukštis. Jos suparalyžiuotas puolate į paniką. Širdis daužosi it pašėlusi, pila prakaitas… Kovodami su baime, netenkate energijos. Ši kova kelia įtampą. Ką daryti?

Baimės jausmą būtina įsisąmoninti. Tai reiškia – nevengti jo ir išdrįsti pažvelgti baimei į akis. Tiesiai į akis! Labai dažnai baimė apima dėl to, kad protu naudojamės daugiau nei kūnu. Kad ją atitolintumėte, stenkitės mąstyti pozityviai ir pereikite prie veiksmų (imkitės fizinės veiklos, eikite pasivaikščioti, žodžiu, judėkite!). Įsiklausykite į save! Pamėginkite medituoti, sureguliuokite kvėpavimą. Raskite darnią kūno ir proto pusiausvyrą – tuomet atgausite kvapą ir tiesiogine, ir perkeltine prasme!

Reikškite jausmus

Išlaisvinkite emocijas, išmokite reikšti jausmus. Kad atpažintumėte apie artėjantį streso antplūdį pranešančius ženklus, kaskart, įsisiautėjus emocijoms, neskubėdami įsiklausykite į save. Taip sužinosite ne tik kaip prasideda stresas, bet ir kokie jo pirmieji požymiai. Kitąkart užliejus emocijoms atpažinsite įvairius ženklus ir būsite pasirengę įtampai. Nėra prasmės vengti emocijų arba su jomis kovoti. Priešingai, išmokite į jas įsiklausyti, nes gyvenime jos būtinos. Reikšdami jausmus, galime pagelbėti sau – iškart pasijusime geriau. Kodėl? Ogi todėl, kad taip susitaikome su savo silpnybėmis ir tampame tolerantiškesni.

Visa tiesa apie veziDavid Khayat. Visa tiesa apie vėžį. Iš prancūzų kalbos vertė Lina Perkauskytė. Viršelio dailininkė Ilona Kukenytė. Vilnius: Tyto alba, 2019.

Davidas Khayat – prancūzų onkologas, Salpetrijero klinikos onkologijos skyriaus vadovas, Pierre’o ir Marie Curie universiteto profesorius, buvęs Prancūzijos Nacionalinio vėžio instituto direktorius ir dabartinis jo garbės pirmininkas. Didžiulė jo sukaupta onkologinių ligų gydymo praktika ir patirtis atsispindi ne tik beveik 500 mokslinių straipsnių, bet ir knygose.

„Visa tiesa apie vėžį“ – naujausia prof. D. Khayat knyga, kurioje jis pasakoja apie vieną didžiausių mūsų visų baimių. Vėžį. Ar jis neišvengiamas? Ką turėtume padaryti, kad ši liga mus aplenktų? Prof. D. Khayat teigia, jog norėdami atsikratyti vėžio baimės turime suprasti, kas jį sukelia. Todėl autorius patraukliai, išmintingai ir… visai nebaisiai pasakoja apie žmogaus kūną, vėžines ląsteles, jų susidarymą ir veikimą žmogaus organizme.

Kaip neleisti šiam žmonijos žudikui plisti? Svarbiausias atradimas – tai, kad egzistuoja ryšys tarp emocijų, streso ir vėžio. Tai rodo ilgametė autoriaus patirtis, tai patvirtina moksliniai tyrimai. Žinios yra pats galingiausias ginklas, kurį mums ir įteikia prof. D. Khayat.

„Nusprendžiau rašyti šią knygą ir atvirai pasidalyti savo mintimis, kad mano, kaip onkologo, patirtis pagelbėtų jums visiems. Būtent to ir siekiu: suteikti jums daugiau žinių, parodyti kryptį ir padėti apsisaugoti nuo šios ligos. Tam, kad būtumėte stipresni už baimę. Šį iššūkį įmanoma įveikti! Pirmą kartą aiškiau suprasite, kaip veikia vėžys, ir žinosite, kaip jam nepasiduoti“, – teigia knygos autorius.

Pasak prof. D. Khayat, mes turime veiksmingų priemonių, kaip užkirsti kelią ląstelių supiktybėjimui. Kaip? Apie tai ir kalbama šioje knygoje.

Taip pat skaitykite: