Mitai apie organų donorystę

Kalbama, kad: Turėdamas donoro kortelę, prieš savo valią galiu tapti organų donoru.
Kaip yra iš tiesų: Ne. Ar žmogus taps organų donoru, lemia ne donoro kortelė. Esminė sąlyga – žmogui reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje turi būti konstatuota smegenų mirtis ar širdies sustojimas, pagal medicininę būklę žmogus turi būti tinkamas donorystei ir pats turi būti išreiškęs pritarimą būti donoru po mirties. Jei nėra asmens valios, donorystei turi pritarti mirusiojo artimieji. Turintieji donoro kortelę organų donorais tampa itin retai.
*
Kalbama, kad: Aš galiu susitikti su donoro artimaisiais.

Kaip yra iš tiesų: Lietuvos Respublikos įstatymai užtikrina donoro ir recipiento konfidencialumą – susitikti negalima, tačiau Nacionalinis transplantacijos biuras padeda ir tarpininkauja, jei donoro artimieji ir recipientas nori susirašinėti.

*

Kalbama, kad: Turtingiems ir žymiems žmonėms transplantacijos laukiančiųjų sąraše teikiama pirmenybė.

Kaip yra iš tiesų: Organai transplantuojami atsižvelgus į fiziologinius ir medicininius kriterijus, ligos sudėtingumą, recipiento laukimo laiką. Pirminis organo donoro ir recipiento parinkimas atliekamas informacinės sistemos – pagal kraujo grupę, ūgį, svorį, ligos sudėtingumą, recipiento laukimo laiką. Todėl nei žmogaus statusas visuomenėje, nei jo piniginės storis nepadės nei greičiau sulaukti organo donoro, nei greičiau pasveikti.

*

Kalbama, kad: Už dovanotus organus mokamos kompensacijos.

Kaip yra iš tiesų: Organų donorystė – savanoriška, altruistiška ir nemokama, todėl už dovanotus organus nei donorams, nei jų artimiesiems kompensacijos nemokamos.

*

Kalbama, kad: Paimant organus transplantacijai, bus sudarkytas kūnas.

Kaip yra iš tiesų: Tikrai ne. Organai transplantacijai paimami tokiu pačiu būdu, kaip ir atliekant įprastą operaciją – lieka tik pooperacinis randas. Transplantacijai imant ragenas, akies obuolys neišimamas ir nesudarkomas – imama tik plonytė, skaidri išorinio akies dangalo dalis, o į jos vietą dedamas implantas, vizualiai nesiskiriantis nuo tikrosios ragenos.

*
Kalbama, kad: Dėl persirgtų ligų aš negaliu būti donoras.
Kaip yra iš tiesų: Medicinai kasdien tobulėjant, organų donorais gali tapti vis daugiau žmonių, nepaisant kadaise persirgtų ligų. Tačiau ar organai tinkami transplantacijai, gydytojai nusprendžia tiktai po žmogui konstatuotos smegenų mirties. Pavyzdžiui, jei donoras serga hepatitu, jo organus galima transplantuoti tokia pat liga sergančiam recipientui.
*

Kalbama, kad: Aš per senas būti donoru.

Kaip yra iš tiesų: Svarbiausia – ne amžius, o sveikatos būklė. Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai nusprendžia tiktai po jo mirties. Vyriausias donoras Lietuvoje buvo 82 metų, transplantacijai tiko jo inkstai ir ragenos. Europoje donoro kepenys, širdis, inkstai yra paimami ir iš 95 metų donorų.

*
Kalbama, kad: Žmogus gali atsigauti po smegenų mirties.
Kaip yra iš tiesų: Žmonės gali pabusti iš komos, bet ne po smegenų mirties. Koma ir smegenų mirtis nėra tas pat. Koma – sunki būklė, kai pacientas netenka sąmonės, jam išnyksta refleksai, sutrinka kitos gyvybinės funkcijos, tačiau jis nėra miręs ir kraujotaka smegenyse iš dalies yra. Smegenų mirtis – negrįžtama visų galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors kai kurie žmogaus organai bei organų sistemos dar funkcionuoja. Smegenų mirtis yra galutinė individo mirtis.

*
Kalbama, kad: Jei turėsiu donoro kortelę, mane gali nužudyti dėl organų.

Kaip yra iš tiesų: Informacija apie donoro kortelės savininkus saugoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Informacija apie donoro kortelės savininką gali būti suteikiama tik jam pačiam asmeniškai prašant arba pateikus įgaliojimą – jo įgaliotam asmeniui, arba gydytojui – kai konstatuojama smegenų mirtis ir pradedamas pildyti potencialaus donoro protokolas.

Kalbama, kad: Jei gydytojas žinos, kad noriu būti donoras, jis nesistengs išsaugoti mano gyvybės.

Kaip yra iš tiesų: Gydytojas pirmiausia gydo, nes jam svarbiausia – išgelbėti ligonį. Nė vienas gydytojas nėra suinteresuotas didinti pacientų mirtingumą. Į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių patekusį pacientą, visų pirma, siekiama išgelbėti, ir tik pacientui diagnozavus smegenų mirtį, su jo artimaisiais bus kalbama apie donorystę.

*

Kalbama, kad: Bet kas gali už mane pasirašyti sutikimą donorystei.
Kaip yra iš tiesų: Ne. Pildant sutikimą donoro kortelei gauti, reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Sutikimas pildomas farmacininkų, medicinos ar Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojų akivaizdoje. Duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorų bei recipientų registrą. Savo spendimą dėl donorystės žmogus gali bet kada pakeisti. Asmuo tai gali padaryti el. būdu.