Ar pasitikėti mūsų šalies kosmetika?
Kiekvienas žmogus daugiau ar mažiau kasdien naudoja kosmetikos priemones: asmeninės higienos, grožio puoselėjimo, makiažo priemonės. Visų jų pasirinkimas rinkoje dabar yra milžiniškas, tačiau pastebima tendencija, kad pirkėjai atsigręžia į natūralumą: atidžiau skaito sudėtį etiketėse, negaili pinigų ekologiškiems produktams, dairosi vietinės produkcijos. Kartu atsiranda klausimai: ar natūrali kosmetika yra saugi ir veiksminga, ar lietuviško produkto kokybė tokia pat aukšta kaip, pavyzdžiui, iš Vakarų atkeliaujančio. Apie kosmetikos natūralumą ir kokybės standartus mūsų šalyje kalbamės su lietuviškos kosmetikos gamintojų „Cosmoway“ akcininke ir rinkodaros vadove Juste Pinkevičiene bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistėmis.
Justė Pinkevičienė
„Cosmoway“ priklauso ne vienas vartotojui pažįstamas lietuviškas prekės ženklas. Šios įmonės akcininkės J. Pinkevičienės nestebina, kad iš milžiniškos pasiūlos klientas dažnai renkasi lietuvišką produkciją: „O kodėl turėtų nesirinkti? Nėra jokių argumentų, kurie kokybės atžvilgiu galėtų išskirti ją iš kitų. Lietuviškos kosmetikos kūrėjai turi visas galimybes kurti aukščiausius standartus atitinkančius grožio produktus. Lietuvoje parengiami stiprūs chemijos mokslų specialistai, kurie turi visas galimybes vykti stažuotis į tarptautinius kosmetikos kūrėjų mokymus, įvairaus tipo laboratorijas, suvažiavimus. Profesionalia kosmetikos gamyba užsiimantys gamintojai gali įsigyti didžiausių pasaulio kosmetikos gamintojų naudojamą įrangą. Priemonių sudėtinės dalys ir aktyvios medžiagos taip pat atvyksta iš pagrindinių Europos ar viso pasaulio žaliavų tiekėjų, su kuriais dirba stipriausių prekės ženklų vystytojai. Galiausiai, lietuviški kosmetikos produktai turi atitikti tuos pačius Europos Sąjungos keliamus kokybės reikalavimus ir turėti visus saugumo dokumentus.“ Justė Pinkevičienė sako, kad svarbu ir tai, jog lietuviška kosmetika turi net konkurencinių pranašumų. Ji kuriama itin arti mūsų ir remiantis lietuvių odos bei plaukų poreikiais.
NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus Instrumentinių tyrimų poskyrio vedėja Toma Petrulionienė patvirtina, kad kosmetika turi atitikti europinius standartus. Pagrindinis kosmetikos gaminių saugos reikalavimus aprašantis teisės aktas yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių, kuriame yra pateikti draudžiamų ir leidžiamų naudoti medžiagų kosmetikos gaminių gamyboje sąrašai. Taip pat Lietuvoje atstovus („Likochema“) turi Europoje viena didžiausių institucijų, teikiančių informaciją apie kosmetikos gaminius – asmeninių priežiūros priemonių asociacija „Cosmetics Europe“.
Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėja Tatjana Kazanova sako, kad atliekant tyrimus vadovaujamasi bendrais ES standartais, o šių yra ne vienas (pvz. LST EN ISO 17516:2015, LST EN ISO 21148:2017 ir kt.). Remiantis standartuose įtvirtintomis normomis atliekami tyrimai užtikrina, kad gaminys bus saugus, mikrobiškai neužterštas.
Kad į vartotojų rankas patektų tik saugūs produktai, rūpinasi ir chemikai, ir mikrobiologai. NVSPL nuolat atlieka metalų, konservantų, propiono rūgšties, fluoro, benzenkarboksi ir sorbo rūgščių, vandenilio peroksido kiekių nustatymą, taip pat tokius tyrimus kaip pH nustatymas, žarninių lazdelių, žaliamėlių pseudomonų, auksinių stafilokokų, baltojo balkšvagrybio aptikimas, mielių ir pelėsių kiekio skaičiavimas, kosmetikos gaminio antimikrobinės apsaugos įvertinimas ir kitus. Visi šie tyrimai atliekami siekiant išvengti įvairiausių alergijų, odos pažeidimų ir kitų susirgimų. Bėrimai ar kitaip pablogėjusi odos būklė yra tik maža dalis žalos, kurią gali sukelti nekokybiška, nesaugi kosmetika. Per mikroskopinius odos pažeidimus patekę mikroorganizmai gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Įvairūs konservantai, metalai, kai jų kiekis produktuose yra nekontroliuojamas, gali neigiamai paveikti endokrininę sistemą, skatinti navikų atsiradimą, sukelti reprodukcinės, imuninės ir nervinės sistemos sutrikimus.
Atsigręžiant į natūralumą svarbu nepamiršti ir saugos. Neretas turbūt yra susidūręs su reklamuojama šviežia kosmetika, kurioje esą nesama „jokios chemijos“. Cosmoway akcininkė J. Pinkevičienė į tokias reklamas žiūri skeptiškai: „Ką reiškia šviežia kosmetika? Nesvarbu, kosmetika turi ekologiškumo sertifikatus ar ne, jos sudėtyje privalo būti konservuojamųjų medžiagų, tiesiog skiriasi šių medžiagų kilmė. Ekologiškoje ar natūralioje kosmetikoje gamintojas privalo naudoti natūralios kilmės ar turinčias ekologiškumo sertifikatus medžiagas.“ Justė sako, kad nereikia painioti profesionaliai pagamintos kosmetikos su košyte, kurią galbūt kažkas sumaišė namuose. Toks produktas galbūt ir šviežias, bet vadinti jo kosmetika nereikėtų. „Labai dažnai žmonės supaprastina kosmetikos kūrimo procesą. Jie mano, jog namuose galima pagaminti natūralią kaukę ar kremą, tačiau, jeigu norite saugumo, kokybės ir efektyvumo, tai padaryti nelabai įmanoma. Jeigu žinome, jog alyvuogių aliejus riebus, nereiškia, kad užtepus maistui skirtą aliejų ant veido, jis tinkamai pamaitins odą. Kosmetikos gamyboje naudojami aliejai yra išgryninti iki reikiamo lygio, t. y. alergenai, oksidaciją pagreitinančios medžiagos ir nemalonus kvapas yra pašalinami. Tuo tarpu maistinis aliejus, panaudotas kosmetikos gamybai, gali padidinti alerginių reakcijų tikimybę,“ – pasakoja „Cosmoway“ atstovė.
Renkantis kosmetiką svarbiausia atkreipti dėmesį į jos saugumą: ar produktas patikrintas laboratorijoje, ar atitinka keliamus reikalavimus, vengti neaiškių, abejotiną informaciją pateikiančių prekiautojų. Paklausta, kokius kosmetikos produktus pagaminti ir saugius, ir patrauklius vartotojui sunkiausia, Justė Pinkevičienė sako: „Vieni problemiškiausių yra šampūnai ir dantų pastos. Taip yra dėl to, jog vartotojai pripratę prie šių priemonių putojimo. Natūralios kilmės prausikliai pasižymi mažesniu putojimu, tačiau vartotojui svarbu žinoti, jog į priemonę gali būti pridėta putojimą stiprinančių medžiagų ir nebūtinai mažiau putojanti priemonė silpniau nuplauna nešvarumus. Taigi daugiau kalba eina ne apie priemonių efektyvumą, sudėtingumą jas pagaminti, bet apie giliai išsišaknijusius vartotojų įpročius.“
Pasak NVSPL Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėjos T. Kazanovos, kosmetikos tyrimai sudaro apie 20 % visų tyrimų, atliekamų jų poskyryje. Ir šiuose mėginiuose patogeninių mikroorganizmų specialistai neranda. Pasitaiko, kad viršijamos bendro mikroorganizmų skaičiaus ribos, bet tai pasitaiko tik žaliavose, galutiniame produkte viskas būna gerai. Vis dėlto rinka yra didžiulė, į ją patenka visokiausių produktų, įvairiausiais keliais, tad renkantis reikia skirti dėmesio ir pasidomėti, ar į mūsų pirkinių krepšelį patenkanti priemonė yra kokybiška ir saugi.
