Ar kurortų privalumai – pagrįsti?
Daugumą mūsų vasarojome ar atostogavome prie jūros, sodybose ar kaimiškose vietovėse. Visi tikimės sugrįžti sveikesni, pailsėję, pasisėmę jėgų, juk buvome aplinkoje, kuri mus gydo. Ar pelnytai tikime, jog buvimas gryname ore, maudynės ežeruose, jūroje mus gydo? Apie tai, ar turime sukaupę mokslinius įrodymus, kalbiname Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovą prof. Raimondą Kubilių.
Kas tai yra kurortiniai veiksniai ir kiek jie gali pagerinti mūsų sveikatą?
Iš tiesų, vykdami prie jūros, ar į kitus Lietuvos kurortus tikime, jog pailsėsime ar bent atsikvėpsime, o pajūrio pušynų malonus oras bei klimatas teigiamai paveiks mūsų sveikatą. Kurortų klimatą, natūraliai išgaunamus mineralinį vandenį bei gydomąjį purvą laikome pagrindiniais kurortiniais veiksniais, o galimybė juos taikyti tam tikroje geografinėje vietovėje, leidžia pastarąsias vadinti kurortais arba kurortinėmis vietovėmis. Lietuva, turinti gilias senas kurortologijos tradicijas ir nuostabų kurortologijos paveldą, išgaunamą unikalios sudėties mineralizuotą vandenį, kuris savo dideliu druskiningumu, unikalia mineralizacija (dideliu geležies, mangano, kalcio, cinko ir kt. kiekiu) bei galimu poveikiu sveikatai neretai lyginamas su Negyvosios jūros vandens gydomosiomis galiomis. Arba gydomasis durpinis purvas, dumblingos pelkių kilmės nuosėdos, susidariusios iš suirusių organinių medžiagų, ištirpusių mineralų (natrio, kalio, kalcio, magnio, geležies katijonų irk t.), augalinių liekanų ir natūralaus mineralinio vandens mišinio – taikomos įvairioms kūno aplikacijoms sveikatinime. Deja, nepaisant turimos išskirtinės istorinės patirties, gilių kurortinių vietovių tradicijų, tenka pripažinti, kad moksliškai mūsų kurortinių veiksnių medicininis poveikis dar nėra įrodytas. Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio, kai buvo mokslininkų įrodytas geriamojo mineralinio vandens poveikis virškinamojo trakto ligoms bei vėliau tęsiamų eksperimetinių darbų, pastaruosius 30 metų, nepaisant įvairių pastangų ir keletos išimčių, Lietuvos kurortinių veiksnių pritaikomumas nebuvo reguliariai tyrinėjimas.
Taigi, šiandieną galime daryti tik prielaidas, kad kurortinis klimatas, natūralios mineralinio vandens vonios, iš purvo ar saprofelio paruoštos šiltos aplikacijos pasižymi teigiamu poveikiu mūsų sveikatai ir tai galėtume laikyti kaip vaistines medžiagas, tinkančios gydymui ar medicininei reabilitacijai. Tačiau mokslininkai pamažu situaciją stengiasi keisti. Antai, LSMU Reabilitacijos mokslininkai neužilgo publikuos unikalius savo tyrimo „Lietuvos kurortinių veiksnių poveikis žmogaus sveikatai” rezultatus, įrodančius, kad šilto purvo aplikacijos, vidutinės mineralizacijos vonios derinyje su kineziterapijos procedūromis teigiamai veikia sergančiųjų kelio sąnario artrozę funkcinę būklę bei gyvenimo kokybę, mažina sąnario skausmą, didindami sąnario judesių amplitudę ir kt.
O kaip yra kitose šalyse?
Iš tiesų kiekvienos šalies kurortologijos paveldas yra unikalus, nulemtas teritorinės padėties, istoriškumo. Tačiau jiems visiems būdinga, kad įrodymais grįstas kurortinių veiksnių poveikis sveikatai yra palyginus jaunas. Pavyzdžiui, Vengrijoje suskaičiuojama per 800 veikiančių mineralinių šaltinių, tačiau tik pastaruosius 10 metų rimčiau, nedidelėmis tiriamųjų imtimis tyrinėjamas jų poveikis sveikatai. Italijoje, Prancūzijoje vos prieš 15 metų milžiniškomis valstybėmis investicijomis išjudintas mokslu grįstas kurortinių veiksnių pritaikomumas pacientams, sergantiems reumatinėmis, plaučių, odos, širdies ir kraujagyslių ligomis. Bemaž 100 įvairių tyrimų, mokslinių apžvalgų atlikta apie Negyvosios jūros balneologinį poveikį įvairiomis ligomis sergantiesiems, tačiau nepaisant to, nuolat kyla diskusijų ar jos turėtų būti vertinamos kaip gydomosios procedūros. Arba daugumai gerai pažįstamuose Turkijos kurortuose tik 2011 m. pradėtas reguliarus mokslinis tyrinėjimas, universitetuose įkūrus atitinkamus institutus. Taigi, dauguma kurortinių veiksnių dar laukia savo įrodymų ateities, kuomet galėsime juos pripažinti kaip moksliškai įrodytas terapines poveikio priemones. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad žmonėms jie nepadeda, ar sveikatinimo procese jų negalime naudoti. Kol kas neturi tik moksliniais tyrimais grįstų įrodymų apie reikšmingą jų poveikį sveikatai.
Betgi, ar viską būtina įrodyti moksliniais tyrinėjimais?
Žinoma, kad ne. Juk galime pasinaudoti ir netiesioginiai įrodymais. Visi sutinkame, kad kurortuose pušų skleidžiamos lakiosios medžiagos (fitoncidai) šalina iš oro mikrobus ir dulkes, gerina ir lengvina kvėpavimą, jų apsuptyje geriau jaučiasi pacientai, sergantys įvairiomis plaučių ligomis. Juolab, čia nėra jokios pramonės ir oro užterštumo. Mokslininkai neabejoja, kad ateityje tai bus milžiniškas kurortinių zonų privalumas. Pavyzdžiui, palyginimui dėl vienos dažniausiai diagnozuojamų lėtinių ligų – cukrinio diabeto kasmet pasaulyje miršta 3,5 milijonų žmonių, 17 milijonų dėl širdies ir kraujagyslių ligų, tuo tarpu PSO duomenimis, bemaž 9 milijonai mirčių pasaulyje yra nulemta oro užterštumo, kai tuo tarpu su rūkymu susiję 7,2 mln. mirčių per metus.
Dar 1 milijonas dėl pernelyg didelio aplinkos triukšmo. Prieš daugiau nei 100 metų Robertas Kochas pranašingai nuspėjo, kad vieną dieną žmogus taip pat įnirtingai kovos su triukšmu kaip kovojo su cholera ir maro epidemijomis. Beje, Lenkijos mokslininkai, vertinę oro užterštumo įtaką sveikatai įrodė, kad žiemą, kai dar labiau padidėja aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis, didesnis žmonių sergamumas ūminėmis širdies ligomis fiksuojamas užterštuose miestuose lyginant su neužterštais.
Šiandien, manoma, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra penktoji (!) pasaulyje mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų priežastis ir šis veiksnys jau priskiriamas didiesiems rizikos veiksniams. Juk ir važiavimas dviračių takais, einančio greta intensyvaus automobilių kelio, nebus toks paveikus sveikatai, kaip važiavimas dviračiu žaliųjų erdvių maršrutais. Taigi, ilgainiui kurortinių vietovių klimato reikšmė ir poveikis sveikatai bus didesnis.
