Norite jaustis geriau?

Mitybos specialistę Kristiną Bondar pakeisti savo gyvenimo būdą privertė jos pačios sveikata. Per savo patirtį supratusi, kokią žalą organizmui daro cukrus, ji sukūrė „Cukraus detokso“ programą, kuri sulaukė ir mokslininkų dėmesio. „Masters of Calm“ festivalyje savo idėjomis besidalinsianti lektorė teigia, kad visi mes nuo gimimo esame emociniai valgytojai.

Naujas gyvenimo būdas – tik po sunkių išgyvenimų

Kristina Bondar sąmoninga mityba susidomėjo atsidūrusi tokioje padėtyje, kokioje dažniausiai būdami ją susiranda ir būsimi klientai. Nauji negalavimai užklupdavo nuolat, atsilaikyti gripo epidemijų metu būdavo neįmanoma, o konkrečių atsakymų, kodėl taip vyksta, rasti nepavyko.

Nuolatinė bloga savijauta paskatino ieškoti atsakymų, o vėliau – parašyti knygą. „Vienintelė stipri motyvacija, kuri veda žmones į pokyčius, yra noras jaustis geriau. Tačiau tam, kad suprastum, jog gali jaustis geriau, pirmiausia reikia suprasti, ką reiškia jaustis blogai“, – teigi moteris.

Anot specialistės, visi žmonės yra emociniai valgytojai – nuo pat gimimo turime norą valgyti ne tik dėl to, kad esame alkani, bet ir dėl emocinių priežasčių, todėl pirmiausia ji pataria išmokti klausytis savęs: „Mat mumyse kalbant kitiems dalykams – narkotinėms medžiagoms, cukraus priklausomybei ar bakteriniams peraugimams, kurie reikalauja maisto, savęs išgirsti paprasčiausiai nesugebėsime.“

Pratinant organizmą prie mitybos pokyčių specialistė pataria nepasikliauti trumpalaikiais rezultatais. Jos teigimu, moksliškai įrodyta, kad trumpalaikė narkotinės medžiagos abstinencija sukels tik dar didesnį troškimą. Dėl to cukraus atsisakyti reikia keliomis kryptimis, apimančiomis skirtingas maisto grupes. Pavyzdžiui, vaisiai yra naudingi tik sveikam žmogui, mat žalingoms bakterijoms, kai jų yra daug, nesvarbu kuo maitintis – pyragėliais ar bananais.

„Svarbu suprasti, kad iš bakterijų reikia ne tik atimti joms įprastą maistą – cukrų, bet ir duoti tai, ko jos labiausiai nemėgsta – šviežias, antibakteriškai veikiančias priemones: prieskonių, žolelių, arbatų. Ši sistema yra gana griežta, tačiau laikantis visų etapų, gaunamas geras rezultatas“, – teigė K.Bondar.

Sveika mityba sveikoms emocijoms

Specialistė pabrėžia, kad kelyje į gerą savijautą reikalingas dėmesys ir kitoms sritims – tiek protui ir jo nuraminimui, tiek emocijoms, savęs pajautimui, harmonijos paieškoms. Svarbu išmokti klausyti savęs, nes kūnas žino visus reikiamus atsakymus.

„Rekomenduoju pradėti nuo mitybos, nes tai lengviausia. Ne kiekvienas žmogus gali staiga pradėti bėgioti, intensyviai sportuoti ar medituoti – tam gali prireikti ilgo pasiruošimo. Be to, nesubalansuota mityba trukdo ir susikaupti, ir atsipalaiduoti, nes kūnas dėl medžiagų stygiaus nuolat patiria įtampą, jaučiami fiziniai dirgikliai, kurie mums neleidžia suvaldyti minčių bei nuraminti proto“, – patarė pašnekovė.

K.Bondar teigimu, keisdami mitybą keičiamės mes patys, mūsų įpročiai ir aplinka: „Pateiksiu paprastą pavyzdį. Atsisakius alkoholio dažnai dingsta žmonės, kuriuos vadinome draugais, vėliau keičiasi nusistovėjusi rutina, laisvalaikis, įpročiai. Tas pats nutinka atsisakius kitų produktų, pavyzdžiui, mėsos ar rytinės kavos. Prieš akis atsiveria naujos galimybės, atsiranda laiko neatrastiems pomėgiams, galvoje ima knibždėti naujos mintys.“

Sveika mityba – be kraštutinumų

Anot K.Bondar, viena pagrindinių klaidų, kurią žmonės daro keisdami savo mitybos įpročius – staigūs, kardinalūs pokyčiai, kurie organizmui sukelia didelį stresą. Pašnekovė rekomenduoja valgymo įpročius keisti po truputį, leidžiant organizmui apsiprasti. Ilgainiui organizmas pats pasako, kas jam nebereikalinga.

„Būna atvejų, kai žmogus šiandien dar valgo kepsnį su majonezu, o nuo rytojaus nusprendžia maitintis veganiškai. Toks pokytis – itin staigus ir netikėtas organizmui, kuris nėra pasiruošęs ir neturi reikalingų bakterijų naujam maistui virškinti. Tokiu atveju, net jei ir valgote gerą maistą, organizmas negeba jo pasisavinti, todėl jaučiatės blogai, padidėja ligų tikimybė. Taip nutikus dažnas padaro išvadą, kad naujoji mityba nėra veiksminga“, – pasakoja specialistė.

Norintiems pradėti maitintis sveikiau K.Bondar rekomenduoja visada pradėti nuo esminio žingsnio – iš savo mitybos išmesti „nuodus“. Perdirbti produktai, cukrus, miltai, maisto priedai, rafinuoti riebalai, greitas maistas – visi šie produktai neturi maistinės vertės ir daro neigiamą poveikį organizmui.

Mitybos entuziastė įsitikinusi, kad daugeliui pažįstami palūžimo momentai, kai sveikos mitybos laikotarpius keičia persivalgymas. Tai puikus būdas stebėti savo organizmą ir jo reakcijas: „Kai mes laikomės sveikos mitybos, vos vieną kartą pavalgę nesveiko patiekalo iš karto pajaučiame skirtumą, kad mūsų savijauta nebe tokia kaip prieš tai, todėl tokie prisiminimai yra pati geriausia motyvacija stengtis toliau. Nebereikia primetinėti ar save įkalbinti pokyčiams – tai gaunasi natūraliai.“

Didžiausias dėmesys – natūralumui

Mitybos specialistė pabrėžia, kad svarbu pasirinkti natūralius ir neperdirbtus produktus iš gamtos. Anot jos, vertėtų pirmenybę teikti mūsų klimato juostoje augantiems produktams, nes jie pažįstami organizmui, todėl geriausiai toleruojami ir pasisavinami.

K.Bondar taip pat ragina neieškoti sveikatos receptų ar stebuklingų žolelių kitų šalių virtuvėse tikintis, kad jos išgydys nuo visų ligų. Tam puikiai pasitarnaus ir kur kas mažiau kainuos mūsų kiemuose augančios vaistažolės ir net piktžolės.

Vis dažniau kalbant apie cukraus žalą daugeliui sumišimą gali kelti ir stipriai padidėjęs saldiklių pasirinkimas. Ieškant cukraus pakaitalų specialistė rekomenduoja rinktis natūralius, organizmui naudingus, saldiklius: klevų sirupą, medų, džiovintus vaisius ir ypač steviją, kuri nedaro įtakos gliukozės kiekiui kraujyje. Saugotis reikėtų dirbtinių saldiklių – aspartamo, acasulfamo, sacharino, kurių skilimo metu išsiskiria daug toksiškų medžiagų, galinčių pažeisti organus.