Pajusk dvarų dvasią!

Ilgus dešimtmečius Lietuvos dvarų likimas buvo nepavydėtinas. Daugelio jų vietą šiandien težymi keli seni parko medžiai ar pamatų liekanos. Net tuose, kurių pagailėjo laikas ir žmonės, praeities pėdsakus įžvelgia tik eksperto akis, jaučia vien romantiška siela. Beveik kiekviename Lietuvos kampelyje galime pasigėrėti dramatiškus tautos istorijos įvykius dar menančiais dvarais. Tad leiskimės į istorinę kelionę!

TAUJĖNŲ DVARAS

Mechanizatorių g. 41, Taujėnai, Ukmergės rajonas
Tel.: +370 616 58390
El. paštas: taujenudvaras@yahoo.com
http://www.taujenudvaras.lt

Pirmos žinios apie dvarą siekia 1595 metus, kai Vaitiekus Radiminskis užstatė medinius dvarelio namus Simanui Jonaičiui. Vėlesni dvaro savininkai buvo: Ploniauskiai, Manharsai, Masalskiai. 1669 m. Halškai Masalskaitei ištekėjus už Bonifaco Paco, Taujėnai perėjo pastarajai giminei. Kiek vėliau savininkai buvo Epereišai, Radvilos. 1790 m. Taujėnus nusipirko Benediktas Marikonis, jam mirus, dvaras vėl grįžo Radviloms. Radvilų nuosavybe rūmai buvo iki 1939 metų. Paskutiniuoju savininku buvo Konstantinas Radvila (jaunesnysis) (1873-1940).

Klasicistinio stiliaus rūmus Taujėnuose pastatė Benediktas Marikonis: dvarą projektavo italų architektas, pradėjo statyti 1795-1797 m., baigė 1802 m. Rūmai turėjo aukštą rūsį, šonuose vieno, o centrinė dalis-dviejų aukštų. Priešakiniame fasade prie piliastrais įrėminto iškyšulio pastatytas monumentalus portikas, susidedantis iš šešių kolonų. Rūmų viduje buvo 48 patalpos, 11 marmurinių židinių. Angliško stiliaus parkas buvo įveistas anksčiau nei pastatyti nauji rūmai. Parke buvo 4 tvenkiniai, topolių, liepų alėjos, daug retų ir senų medžių. Tarpukario metais parke buvo didžiausias Lietuvoje gėlynas. Rūmuose buvo saugomi Radvilų šeimos archyviniai dokumentai, siekiantys XVI a., biblioteka, gausi paveikslų ir skulptūrų kolekcija, senovinio porceliano, krištolo, stiklo rinkiniai. Konstantinas Radvila laikė medžioklinių šunų veislyną. Nuo 1939 m. rūmai buvo Žemės ūkio banko žinioje. Po 1945 m. rūmų pastatai buvo naudojami tarybinio ūkio reikmėms.

Šiandien Taujėnų dvaras – tai kaimo turizmo, aktyvaus poilsio, pobūvių ir konferencijų organizavimo centras. Dvaro rūmai ir jų aplinka puikiai tinka pramogoms, kultūriniams renginiams. Čia, kur puikiai suderinta senųjų laikų dvasia, dvarų didybė bei prabanga su šiuolaikine estetika, jūs rasite ramybę, tyrą orą, įdomias pramogas.

SMETONOS (UŽUGIRIO) DVARAS

Adresas: Dvaro g. 3, Užulėnio k., Ukmergės rajonas
Tel.: +370 67027306, 864042244

Prezidento Antano Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje. Jis nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo, 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės – Užulėnio.

Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 – ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas, sudarytas daugiausia iš tautininkų, išleido A. Smetonai pagerbti Dovanos ženklus. Vienas kainavo 5 litus. Juos platinant buvo surinkta nemaža pinigų suma, ir už juos 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Didžiausią jos dalį sudarė žemė (Lėno palivarkas), įsigyta iš Taujėnų dvaro savininko kunigaikščio Konstantino Radvilos. Kita žemė buvo pirkta iš Lėno bažnyčios, Užulėnio mokyklos ir naujakurių. 25 ha miško A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras. Tokiu būdu susiformavo apie 110 ha žemės sklypas, kuris buvo pavadintas Užugirio kiemu.

BISTRAMPOLIO DVARAS

Kučių k., Ramygalos sen., Panevėžio rajonas
Tel.: +370 45 461371,
www.bistrampolis.lt

Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklausė Bistramų giminei. Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai, pastatyti 1850m. Rūmai yra klasicistinio stiliaus, stačiakampio plano, dviaukščiai. Pagrindinį fasadą puošia portikas su keturiomis kolonomis, užkeltas į antrąjį aukštą virš trijų arkų prieangio. Pirmajame rūmų aukšte buvo svečių kambariai, o visą dešiniąją pusę užėmė didelė salė. Antrasis aukštas buvo skirtas reprezentacijai. Jame buvo didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka. Dvarininkai buvo sukaupę 2000 knygų, turtingą giminės archyvą ir meno kūrinių kolekciją. Taip pat išliko 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų, parkas ir kapinės. 1997 m. dvaras perduotas Panevėžio Katedrai. Šiuo metu dvarą globoja VŠĮ „Jaunimo integracijos galimybių centras“ (projekto vadovas kun. Rimantas Gudelis). Nuo 1997m. išasfaltuotas kelias iki dvaro, įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, išvalyti tvenkiniai ir sutvarkytas parkas. Čia kasmet birželio mėnesį vyksta, jau tradiciniu tapęs Bistrampolio festivalis.

BIRŽŲ PILIS

J. Radvilos g. 3, LT-41175, Biržai
Tel.: +370 450 33390, +370 450 33397
http://www.birzumuziejus.lt/

Biržų pilis – geriausiai Lietuvoje išlikusi bastioninė tvirtovė. Pilį-tvirtovę 1586 – 1589 m. pastatė LDK etmonas Kristupas Radvila Perkūnas XVII a. – XVIII a. pradžioje Biržai buvo pagrindinė Lietuvos tvirtovė kovose su švedais.
Biržų pilyje lankėsi Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas II, po du kartus – Rusijos carai Petras I ir Aleksandras I. 1701 m. Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas II ir Rusijos caras Petras I Biržų pilyje pasirašė sutartį dėl bendros kovos su Švedija.

1704 m. rugsėjo 14 d. Biržų pilis susprogdinta švedų kariuomenės.

1988 m. atstatytuose tvirtovės reprezentaciniuose rūmuose įsikūrė Biržų krašto muziejus „Sėla“. Įrengta krašto istorijos ir kultūros ekspozicija, rengiamos įvairios meno parodos ir renginiai.

ASTRAVO DVARAS

Astravo g. 17, Biržai
Tel.: +370 450 31389
info@siulas.lt
www.siulas.lt

1811 m. kunigaikštis Dominykas Radvila pardavė Biržų žemes grafui Mykolui Tiškevičiui, tačiau tik 1844 m. po ilgų teisminių ginčų pirkinys buvo įteisintas Tiškevičiams. Šie sugriautos tvirtovės nebeatstatinėjo, o kitoje Širvėnos ežero pusėje įkūrė savo rezidenciją. 1862 m. Astrave grafai pastatė dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu. Itališkų vilų stiliaus rūmai yra viena gražiausių romantizmo laikotarpio dvarų rezidencijų Lietuvoje. Rūmuose buvo dalis Tiškevičių ir Radvilų archyvo, biblioteka, kurioje buvo XV a.- XVII a. knygų, archeologijos, etnografijos, dailės kolekcijos XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje išvežtos į Vilnių ir Paryžių.

Be rūmų, dvaro kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, užtvanka-tiltas. Rūmus supo jaukus parkas su tvenkiniais. 1860 m. pastatytas tiltas-užtvanka, iki 1986 m. laikęs Širvėnos ežero vandenis. Prie įėjimo stovėjo du iš Sankt Peterburgo atvežti iš metalo lieti liūtai, 1938 m. kaip dovana atsidūrę Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Astravo rūmus dabar puošia cementinės liūtų kopijos.

Astravo dvare 1924 m. buvo įkurta pieninė, vėliau pakulinių maišų, špagato fabrikas, o 1930 m., lininių audinių fabrikas “Siūlas”, kuris veikia ir dabar. 1956-1965 m. Astravo rūmai buvo restauruoti, sutvarkyta parko dalis, 1987 m. atstatytas dvaro sodybą ir Biržų miestą jungiantis pėsčiųjų tiltas per ežerą.

PAKRUOJO DVARAS

Parko g. 1, Pakruojo kaimas, Pakruojo rajonas
Tel.: +370 686 65055
El. paštas: info@pakruojo-dvaras.lt
https://pakruojo-dvaras.lt/

Tai didžiausias Lietuvoje išlikęs dvaro ansamblis, kurį sudaro 34 pastatai ir nuostabus parkas. Šio ansamblio fundatorius buvo Teodoras fon Ropas, XIX a. pirmoje pusėje pastatęs klasicistinius rūmus ir klasicizmo bei romantizmo bruožų turinčius pagalbinius pastatus. Ansamblis, kurio pastatai išdėstyti pagal lenktą kompozicinę ašį, išsidriekęs apie 1 km teritorijoje, kurią riboja kelias iš Pakruojo į Linkuvą ir Kruojos upelis. Rūmų pastatas išties monumentalus, architektūra būdinga vėlyvajam klasicizmui. Teigiama, jog juos projektavo pats fundatorius, padedamas prancūzų kabos mokytojo Frederiko. Juose yra erdvi stačiakampė šokių salė. Kituose trobesiuose, pradedant sargo nameliu, baigiant vandens malūnu, panaudota kontrastinga apdaila: sienos sumūrytos iš akmenų bei skaldos, angų apvadai, orderio elementai – tinkuoti ir balinti. Šalia rūmų yra retas Europoje, romėnų akvedukų pavyzdžiu 1921 metais statytas, 2001 m rekonstruotas dolomitinis arkinis tiltas-užtvanka.

BURBIŠKIO DVARAS

Burbiškio kaimas, Pakalniškės, Radviliškio rajonas
Tel.: (8~422) 51747, 8 422 42 001

Dvaras nuo seno garsėjo senosios bajoriškos dvarų kultūros puoselėjimu. Jo savininkai Baženskiai kūrė ir rūpinosi parku, kuriame statė paminklus, skulptūras, dvare kaupė archyvą ir biblioteką. Daugumą meno vertybių dvarininko Mykolo Baženskio užsakymu kūrė skulptorius Kazimieras Ulianskis. Iš viso parke galima rasti apie 10 skulptoriaus darbų. Pagrindinėje parko alėjoje, buvusio medinio tilto vietoje, stovi mūrinis arkinis tiltas su keturiomis liūtų statulėlėmis.

Be skulptūrų, romantikai iki soties gali grožėtis įspūdingais vandens telkiniais, kurie sujungti į unikalų tvenkinių tinklą, turintį 15 salų. Šimtamečių medžių pavėsyje įsikūrusiame parke įrengti takai, tvenkiniai, o jų salos sujungtos 12 tiltelių. Dvare rengiama tulpių žydėjimo šventė, kiekvieną pavasarį sutraukianti tūkstančius žmonių iš visos šalies.

BAISOGALOS DVARAS

R. Žebenkos g. 12, Baisogala , Radviliškio rajonas
Telef.: +370 422 65 383

Išlikę dvaro rūmai, kumetynas, kluonas, arklidė su ratine, oranžerija, ledainė, svirnas su virtuve, kalvė, spirito varykla, vėjo malūnas, šulinys, vartai, parkas, kiti ūkiniai pastatai. XVIII a.vid. – XX a. pr. pastatė Komarai (Juozapas, Vladislovas, Vladas). Dvaro pastatuose įsikūręs Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas. Galima organizuoti nedidelius renginius rūmų kolonų salėje ir parko teritorijoje. Iš išorės dvaro ansamblį galima apžiūrėti visomis savaitės dienomis, iš vidaus – tik Gyvulininkystės instituto darbo valandomis. Šalia rūmų XIX a. užveistas 3,5 ha parkas, jame iškasti tvenkiniai. Ir parkas, ir tvenkiniai iki šiol prižiūrimi ir atnaujinami. Čia kasmet vyksta pavasarinės poezijos šventės.

DOTNUVOS DVARAS

Akademijos gyv., Dotnuvos sen. , Kėdainių rajonas

Dotnuvos dvaras žinomas nuo XVI a. Jis priklausė Izakovskiams, Mlečkams, Bžostovskiams, Šcytams, Gradauskams, Chrapovickiams, Šuvalovams, Kreicams. 1867 metais Dotnuva parduota iš varžytinių grafui Šuvalovui. XIX a. vid. aplink dvarą užveistas geometrinio tipo parkas. Dotnuvos dvare 1919 m. įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla. 1922 m. mokykla pavadinta žemės ūkio technikumu. 1924 m. įsteigta žemės ūkio akademija, kuri 1947 metais iškelta į Kauną. Dvarvietė ilgainiui imta vadinti Akademija.

Ligita ŠOLIŪNIENĖ