Menas sakyti ir priimti komplimentus

Komplimentas – tai šypsena, išreikšta žodžiais. Šypsena, kaip ir komplimentas, gali būti susijusi su išvaizda, protu, charakteriu ar net su kokia visai nereikšminga smulkmena. Komplimentai padeda užmegzti draugiškus santykius, suteikti pašnekovui gerą nuotaiką, o pokalbiui – šilumos. Šiandien, kai žmonės tokie susvetimėję ir šalti, santykiai tampa gyvenimo norma, visiems labai trūksta artimos šilumos. Tad kodėl taip retai sakome komplimentus?

Komplimentas (prancūzų k. compliment – pagyrimas, palinkėjimas) – nieko nekainuojantis ir lengviausias būdas pradžiuginti aplinkinius. Komplimentais galime pagerinti subjurusią savijautą, paskatinti bei įvertinti, o tai gali lemti geresnius santykius, bendravimą. Kaip kiekvienai moteriai visada malonu išgirsti, kad „atrodai pritrenkiančiai su šiuo makiažu“, arba kad „ši elegantiška suknelė tave taip lieknina, o nauja šukuosena – jaunina“, taip ir kiekvienam vyrui malonu girdėti įvarius, širdžiai mielus žodelius. Komplimentai – tai tikras ginklas, kuriuo sumaniai naudojasi ne tik širdžių užkariautojai, bet ir karjeristai.

Dabar kažkodėl yra madinga būti santūriems. Šiuolaikiniam žmogui nieko nereiškia nemandagia pastaba išmušti kitą iš vėžių ir sumažinti jo pasitikėjimą savimi. Argi būti maloniam, mandagiam ir draugiškam jau yra nemadinga? Nėra įprasta pagirti vienam kito šeimoje: sutuoktiniams atrodo normalu, jei kitas stengiasi; tėvai retai pagyromis skatina vaikus. Jei dažnai komplimentu pamaloniname moteris, tai reikėtų nepamiršti, kad vyrai taip pat yra jų nusipelnę. O štai vyresniems žmonėms komplimentai suteikia galimybę pasijausti svarbiems, pasijausti geriau. Nuo mažens reikėtų ugdyti sakyti šiuos nuotaiką gerinančius, o kartu ir gyvenimą puošiančius epitetus, kad jie taptų norma.

Niekada neapsiriksite pagyrę kažkieno mielą bruožą, malonų elgesį su kitais, pabrėžę asmenines ir kartu unikalias savybes. Kiekvienas žmogus yra apdovanotas kokiu nors talentu, kurį galima pagirti. Šukuosena, eisena, komunikabilumas, nuoširdumas, mokėjimas rengtis ir puoštis – komplimentu gali virsti bet kas. Įsižiūrėkite į pašnekovą, atraskite ką nors ryškesnio, gražaus, keliančio susižavėjimą ir pasakykite jam apie tai. Kad pastebėtum žmogaus grožį, jo gerąsias puses, reikia pačiam būti dėmesingu, pastabiu žmogumi.

Labai svarbu yra tai, su kokia intonacija sakomas komplimentas, kaip seniai pažįstate žmogų, su kuriuo kalbate. Vienam galima pasakyti tiesioginį komplimentą, o kitam slaptą. Visi žmonės skirtingi ir tai, kas tinka vienam, ne visada gali tikti kitam. Pažiūrėkite į pašnekovą, įžvelkite jame kažką nuostabaus, gražaus ir pasakykite tai. Tačiau komplimentams galioja viena taisyklė – sakykite juos nuoširdžiai.

Vienas iš pagrindinių reikalavimų komplimentui – tikroviškumas. Norint pasakyti komplimentą apie gerąsias žmogaus savybes, pakanka įdėmiau pažiūrėti į žmogų ir pabrėžti būtent tai, kas jums iš tikrųjų labiausiai patinka jame. Tik tuomet komplimentas bus nuoširdus ir suteiks daugiau džiaugsmo, tarp tų žmonių palaipsniui nusistovės draugiški ir atviri santykiai bei užsimegs tarpusavio supratimas.

Kiekvienam iš mūsų reikia artimųjų, draugų, kolegų palaikymo, jų pagyrimo, prisirišimo ir švelnumo, rūpinimosi bei meilės. Būkite sąžiningas, kai vertinate save, ir dosnus, kai giriate kitus.

Keletas patarimų, kaip sakyti komplimentus:

• Venkite banalių komplimentų – sakykite juos iš širdies, tai, ką iš tikrųjų jaučiate, galvojate ar patiriate;
• gerai pagalvokite prieš sakydami komplimentus menkai pažįstamam žmogui – kartais jie gali nuskambėti kaip įžeidimas, ironija;
• pagirkite malonias smulkmenas, o ne tai, kas akivaizdu. Dažniausiai įprasta girti išvaizdą, tačiau asmeninių savybių pastebėjimas maloniai nustebins daugumą;
• sakydami komplimentus į žmogų kreipkitės vardu, tai sukurs individualų ryšį;
• komplimentų nuoširdumą stiprina tiesioginis akių kontaktas – juos tardamas žiūrėkite į akis. Žvilgsnio nukreipimas gali signalizuoti apie sakomų žodžių netikrumą;
• komplimentas turėtų būti trumpas, saikingas, tačiau užtikrintas. Nekalbėkite apie visus asmenybės bruožus, – geriau pagirkite tai, kas įsimintiniausia, nes antraip ilgi komplimentai pasirodys kaip pataikavimas;
• po pasakyto komplimento rekomenduojama nukreipti pokalbį kita linkme, kad neatrodytų, jog laukiate atgalinio komplimento ar padėkos;
• reikia mokėti ne tik sakyti, bet ir priimti komplimentus. Neneikite, neignoruokite, nenuvertinkite jų, o tuo pačiu – ir savęs. Geriau nuoširdžiai padėkokite žodžiu ar šypsena.

Ligita ŠOLIŪNIENĖ