Alergija pelėsiniams grybams
Pelėsiniai grybai yra vieni seniausių organizmų mūsų planetoje. Nėra tokios Žemės vietos, kurioje nebūtų pelėsinių grybų, ar jų sporų. Net idealiai išvalius gyvenamąją aplinką, ore aptiktume pelėsinių grybų sporų, todėl kova su jais neretai vadinama kova su vėjo malūnais.
Jų apstu visur: gyvenamosiose ir darbo patalpose, rūsiuose, ventiliacijų angose, gamtinėje aplinkoje ir daugelyje kitų vietų. Į patalpas pelėsiniai grybai dažniausiai patenka iš išorės su lauko oru, arba yra įnešami su įvairiausiais daiktais.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Mikrobiologinių tyrimų skyriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Rūta Jankauskienė sako, kad iš pažiūros nekaltai atrodantys pelėsiniai grybai iš tikrųjų yra daugelio susirgimų sukėlėjai. „Žmogui pavojingi ne patys mikroskopiniai grybai, o jų produkuojami toksinai. Įkvėpdamas grybų sporas, susiliesdamas su jais per odą ar patekus į organizmą su maistu, žmogus, turintis hiperreaktyvią imuninę sistemą, susiduria su stipria alergine reakcija,“ – pasakoja R. Jankauskienė. Yra žinoma apie 300 pelėsinių grybų rūšių, pasižyminčių alergizuojančiomis savybėmis. Augdami jie išskiria lakias nuodingas medžiagas, vadinamas mikotoksinais. Bet kuri alerginė reakcija – žmogaus imuninės sistemos atsakas į alergenus, kurie pateko į organizmą. Į juos organizmas reaguoja kaip į svetimkūnius ir pradeda prieš juos gaminti antigenus – medžiagas, sukeliančias imuninį atsaką ir žudančias alergenus.
Alergija pelėsiui, kaip taisyklė, pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų negalavimais, iš pradžių labai panašiais į paprastą peršalimą. Tačiau, skirtingai nuo peršalimo ligų, kosulio, čiaudulio, nosies varvėjimo, gleivių judėjimo gerklės sienele, sukeltų alergijos pelėsiui, taip paprastai nepanaikinsi. Tinkamai nenustačius ir nepradėjus gydymo, alerginis procesas gali paaštrėti ir komplikuotis į stiprų kosulį, sinusitą, ar net bronchinę astmą. Kontaktas su pelėsinių grybų sporomis gali išprovokuoti astmos priepuolį, stiprų kosulį, karkalus, apsunkintą kvėpavimą, sunkumą krūtinėje, akių ašarojimą, akių niežėjimą, nosies kutenimą.
Be minėtų alerginių reakcijų, pelėsiniai grybai sukelia ir daugelį kitų susirgimų: rinitą, konjuktyvitą, akių vokų patinimą, alerginį dermatitą, kvėpavimo padažnėjimą, dusimo pojūtį, niežėjimą, tinimą, deginimą burnoje, skausmus pilve, dilgėlinę, stiprų niežėjimą, odos pleiskanojimą, pykinimą, vėmimą, meteorizmą, viduriavimą. Kartais pelėsinių grybų sporos, jei jų aplinkoje yra ypač daug, gali sukelti ir dar rimtesnius negalavimus: otitus, širdies ir kraujagyslių pažeidimus, laringitą, tracheitą, pneumoniją ir net vėžį. Ne veltui Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, pelėsių išskiriami aflatoksinai priskiriami I klasės kancerogenams. Be to, jie pasižymi genotoksiniu poveikiu.
Dėl pelėsių gyvybinės veiklos, galimi ir bendri intoksikacijos sukelti organizmo negalavimai: silpnumas, apetito praradimas, apatija, mieguistumas, chroniškas nuovargis, miego sutrikimai, galvos svaigimas. Šie simptomai pasireiškia esant dideliam patalpų užsikrėtimui pelėsinių grybų sporomis ir jų dideliam skaičiui patekus į organizmą. Be to, kai kurių pelėsio rūšių skleidžiamas nemalonus kvapas gali suerzinti kvėpavimo takus, nors ir nebūtinai sukeldamas alergiją.
Pelėsinių grybų sukeltos alergijos diagnostika nėra lengvas dalykas. Sunkumus sudaro konkretaus pelėsinio grybo alergeno nustatymas. Kadangi sporos į organizmą gali patekti įvairiais keliais, nuo to ir priklauso alerginės reakcijos lokalizacija. Joms patekus į kvėpavimo takus, vystosi kvėpavimo sistemos susirgimai, į – virškinamąjį traktą, drauge su maistu – vystosi maistinė alergija. Kartais pelėsinių grybų sukeltomis ligomis gali sirgti visa šeima, o vaikų ir nėščiųjų organizmai į šiuos alergenus dažnai reaguoja kur kas jautriau. Minėti susirgimai yra lėtiniai ir sukelia sunkumų, nustatant juos sukėlusią priežastį ir taikant gydymo būdus.
Rūta Jankauskienė sako, kad nors pelėsiniai grybai randami beveik visur, tačiau nemalonumus jie pradeda kelti tik daugindamiesi (sporuliuodami), o tam reikalingos tam tikros sąlygos – pelėsis mėgsta šilumą ir drėgmę. Daugumai jų optimali augimo ir dauginimosi temperatūra yra 20–30°C. Stengiantis išvengti pelėsinių grybų sukeltų negalavimų, organizmo alerginių reakcijų, būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Pirmiausia, patalpos turi būti reguliariai vėdinamos ir jose turi būti palaikoma 35–65 proc. santykinė oro drėgmė, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus laikoma optimalia. Jeigu patalpų oras labai drėgnas, susidarys palankios sąlygos pelėsinių grybų augimui ir vystymuisi, jei per sausas – grybų sporos išdžius ir ims skraidyti ore, gali patekti į kvėpavimo takus, nusėsti ant įvairių paviršių ir sukelti negalavimus. Jeigu patalpose labai drėgna, mikroventiliacijos gali neužtekti, teks įsirengti ventiliacijos sistemą, panaudoti oro džiovintuvą. Galima panaudoti ir oro valytuvą su HEPA filtru (skirtą aukšto efektyvumo makrodalelėms) ir fotokatalitiniu filtru, kuris padės sunaikinti didelį kiekį ore esančių pelėsinių grybų sporų.
Baldų nerekomenduojama statyti prie pat sienų, nes būtina palikti tarpus oro cirkuliacijai ir taip užkirsti kelią pelėsinių grybų augimui ir vystymuisi. Pelėsių augimui palanki ir nešvari aplinka, todėl patartina reguliariai valyti vonias, tualetus, virtuves, naudojant pelėsius naikinančias priemones, sausai nušluostyti visus drėgnus paviršius, virtuvėje naudoti garų surinkėją, neuždengti ventiliacijos angų vonios kambariuose ir gyvenamosiose patalpose, skalbinius džiovinti tik gerai vėdinamoje aplinkoje. Jei šeimoje yra alergiškas pelėsiams vaikas, būtina įsigyti specialų dulkių siurblį su HEPA filtrais, kurie padės išvengti alergenų koncentracijos ore padidėjimo. Gebančius plauti dulkių siurblius patartina naudoti tik drauge su specialiais antialerginiais priedais, būtina reguliariai valyti kondicionierius ir keisti šildymo prietaisų filtrus.
Nors pelėsinių grybų leistino kiekio nereglamentuoja jokie teisės aktai, įtarus, kad aplinkoje jų yra daug, NVSPL galima atlikti patalpų oro ir paviršių mikrobiologinius tyrimus pelėsinių grybų skaičiui nustatyti.
NVSPL informacija
