ŠVENČIAME SEKMINES!

Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimo šventė. Senovės lietuviai, dar būdami pagonys, tuo metų laiku švęsdavo pavasario žalumynų šventę, kurios daug papročių perkelta į dabartines Sekmines.

Sekminės dar vadinama Beržų garbinimo, piemenų, jaunimo diena. Ji švenčiama septintąją savaitę po Velykų. Tą dieną bažnyčia, jos altorius būna išpuoštas berželiais, vyksta šv. Mišios, šventinamas vanduo. Pagarba Dievui buvo svarbiausia Sekminių ypatybė.

Pagrindinis Sekminių akcentas – augmenijos ir naminių gyvulių garbinimas. Piemenys beržų šakelėmis papuošdavo karvių ragus, tikėdami, kad taip apkaišyti galvijai bus sveikesni, ramesni ganyklose, o karvės pieningesnės. Arklius ankstyvą rytmetį apvainikuodavo, į karčius kaspinų įrišdavo, su muzika išleisdavo ganytis arba įkinkydavo vykti į bažnyčią. Piemenys kepdavo tradicinį Sekminių patiekalą – kiaušinienę, šokdavo ir dainuodavo.

Per Sekmines šventinamas vanduo upėse ir ežeruose, todėl tik nuo Sekminių galima maudytis, sėstis ir voliotis ant žemės.

Tą dieną beržais būdavo papuošiama troba, sodyba – tikima saugos namus nuo piktųjų dvasių ir atneš laimę. Berželių šakos ar kiti žalumynai po Sekminių neišmetami: sudžiovinami ir pagarbiai laikomi visus metus. Tokių sudžiovintų berželių dūmai nubaido piktas dvasias, apsaugo naujai pastatytą pastatą nuo visokių negerovių, gali į šalį nukreipti piktą audros debesį. Gėlių vainikais savo galvas pasipuošę vaikinai ir merginos tą dieną pagal visus tradicinius papročius žaisdavo vestuves.

Vaikai Sekminių rytą turi stengtis kuo anksčiau atsikelti. Jeigu kas Sekminėse ilgai miega, visus metus bus miegalius, tinginys, nejudrus. Vaikus reikia paplakti žalia beržo šakele, kad būtų žvalūs, linksmi ir sveiki.

Lauros Balčiūtės projekto „Atgaivinta istorija“ senelių sodyba Rūtelių kaime, Šilalės rajone pasipuošusi pasitinka Sekmines. Kaip ir senelių laikais, čia berželiais apkaišomi trobos kampeliai, o lauke krykštauja vaikai. Nepaprastai smagu, kai atgyja istorija!

Ligita ŠOLIŪNIENĖ

Agnės Balčiūtės nuotraukos