Tai nepraeis savaime…

Būnant namuose, darbe ar pramogaujant vis jaučiate staigų, dažną ir nenumaldomą norą šlapintis, kartu su nevalingu šlapimo nelaikymu arba be jo? Gali būti, kad jus kamuoja dirglios šlapimo pūslės sindromas – viena šlapimo nelaikymo priežasčių. Tik pajutus pirmuosius simptomus, Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Urologijos centro gydytojas urologas Martynas Manikas ragina nelaukti, kol tai „praeis savaime“, ir kreiptis į specialistus.

„Šlapinamasi dažniau nei 8 kartus per parą, naktį išskiriamas didesnis šlapimo kiekis, jaučiamas staigus, nenumaldomas noras šlapintis, o tai atlikus pūslėje lieka šlapimo kiekis, – tokius pagrindinius dirgliosios šlapimo pūslės simptomus įvardija urologas M.Manikas. – Visi jie byloja apie dirgliąją šlapimo pūslę, dėl kurios pasireiškia šlapimo nelaikymas, dažniau kamuojantis moteris.“

Dažniausiai – po gimdymo ir vyresniame amžiuje

Gydytojo teigimu, 80 proc. moterų, kurioms – per 50 metų, turi didesnį ar mažesnį šlapimo nelaikymą, kuris dailiosios lyties atstovėms dažniausiai atsiranda dėl amžiaus ir pogimdyvinių veiksnių.

„Gimdymas – viena pagrindinių šlapimo nelaikymo priežasčių. Jo metu pažeidžiami dubens organai ir patiriama dubens trauma, gali formuotis randai. Tuomet raumenys nebūna tokie elastingi, kaip prieš tai. Po gimdymo nusileidžia ir gimda, kuri traukia šlapimo pūslę žemyn. Todėl pastarosios kaklelyje esantis ją uždarantis raukas, kuris neleidžia ištekėti šlapimui, gali dirbti nepakankamai.

Kalbant apie šlapimo nelaikymo ligą – dirgliąją šlapimo pūslę, ją sukeliančios priežastys skirstomos į neurologines, urologines, ginekologines, medikamentines, terapines, elgsenos ir idiopatines. Pavyzdžiui, tai gali sukelti įgimtos stuburo ir gimdos patologijos ar traumos, inkstų ligos“, – vardija specialistas ir priduria, kad šlapimo sulaikymas taip pat gali lemti šią ligą.

Ignoruoja ir bando gydytis namuose

Dauguma moterų, pasak urologo M.Maniko, klaidingai supranta jas kamuojančius simptomus ir yra linkusios ignoruoti šlapimo nelaikymą: „Daugelis moterų gyvena ir mano nelaikančios šlapimo, tačiau taip nėra. Kita dalis moterų nelaiko, o mano, kad yra priešingai. Tačiau, jei kasdien reikia dėtis įklotus, greičiausiai jo nelaikote.“

Pastebima, kad jaunesnio amžiaus moterys tikslingai atvyksta pasikonsultuoti su specialistais, tačiau didelė dalis vis dar delsia ir mano, kad atsiradę dirgliosios pūslės simptomai yra normalus biologinis procesas. Šiuo atžvilgiu, pasak gydytojo, moterys pasiskirsto pagal amžių: iki 50 metų ir po.

„Ne viena mano, kad pasportuos, pabėgios ar padarys namuose tempimo pratimų, ir praeis. Po gimdymo moterys taip pat mano, kad tai susitvarkys savaime, o vyresniame amžiuje, dažniausiai po 50-ies – tiesiog su tuo susitaikoma. Tačiau ignoruojant prasidėjusius simptomus, situacija gali blogėti ir tuomet padėti tampa sudėtinga.

Taip pat moterys, atėjusios pasitikrinti, pavyzdžiui, dėl inkstų akmenligės, ir paklaustos apie šlapimo nelaikymą, vengia apie tai kalbėti. Būna atvejų, kai netgi bando gintis, kad atvyko dėl visai kitų priežasčių.

Svarbu suprasti, kad tikrai nesate vienintelė – su tuo susiduria daug moterų. Gėdos jausmą reikėtų pasistengti įveikti ir laiku išdrįsti pasikonsultuoti su gydytoju. Mes tam ir esame, kad suprastume, išsiaiškintume ir padėtume įveikti šią ligą“, – rūpinimosi savo sveikata svarbą pabrėžia gydytojas urologas.

Pataria nesibaiminti tyrimų

Dirgliosios šlapimo pūslės sindromo gydymas pradedamas atsižvelgiant į simptomų intensyvumą, jų pobūdį. Tačiau pirmiausia gydytojas rekomenduoja atlikti urodinaminius tyrimus. „Į konsultaciją atvykusi moteris teigia dažnai besišlapinanti. Kaip galime sužinoti, ar jai yra dirgliosios šlapimo pūslės sindromas?

Įvertinus bendrą būklę, atsižvelgus į vardijamus simptomus ir skundus, tinkamiausi šiai ligai diagnozuoti yra urodinaminiai tyrimai. Jais galima nustatyti šlapimo pūslės sugebėjimą kaupti, laikyti ir pašalinti šlapimą. Įvertinti ir pūslės, šlaplės rauko tonusą, dubens raumenų funkcinę būklę šlapinantis. O tiksliausiu diagnostikos metodu iš urodinaminių tyrimų yra laikomi cistometrijos (šlapimo pūslės spaudimo) ir profilometrijos tyrimai. Pastarieji parodo šlaplės rauko uždarymo spaudimą – tai svarbiausias nelaikymo urodinaminis tyrimas.

Šiems funkciniams tyrimams, invaziniams ir neinvaziniams, išankstinio pasiruošimo nereikia, tik svarbu prieš tai atlikti ambulatorinį šlapimo tyrimą. Esant šlapimo takų uždegimui, jie gali būti kiek nemalonūs. Narkozė jų metu nėra duodama, nes, pavyzdžiui, įvedus kateterį į šlapimo pūslę, reikia atlikti keletą veiksmų, tokių kaip pakosėjimas. Tačiau tai neskausmingas tyrimas, po kurio iškart leidžiama keliauti namo. Pasitaiko, kad juntamas lengvas maudimas, pirmieji šlapinimaisi gali būti kiek skausmingi – bet tai ilgai nevargins ir nesukels papildomo diskomforto“, – tyrimus apžvelgia M.Manikas.

Kaip tinkamai gydyti?

Pasitelkus urologinius tyrimus diagnozuojamos visos urologinės ligos, atrandamos ir neurologinės ligos ar stuburo patologijos. Po jų galima dėlioti efektyviausią gydymo planą.

Pasak urologo M.Maniko, dirgliosios šlapimo pūslės gydymas yra kompleksinis ir susideda iš trijų dalių: „Jį sudaro elgesio terapija, medikamentinis gydymas ir kitų metodų taikymas. Galima rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, nuolat atlikti dubens dugno raumenų stiprinimo pratimus ir treniruoti šlapimo pūslę. Kad nebūtų persistengta ir liga dėl to neprogresuotų, reikėtų apsilankyti pas specialistą, kuris parodytų ir išmokytų tinkamiausius pratimus atlikti taisyklingai.

Siekiant padidinti šlapimo pūslės talpą, panaikinti skubų norą šlapintis, pasitelkiami vaistai. Jei nė vienas šių būdų nepadeda, galimas operacinis gydymas, bioelektrostimuliacija arba botulino toksino injekcijos, pūslės didinimo operacijos.“