Kėdainių TOP 10
10 populiariausių ir labiausiai lankomų Kėdainių objektų. Susipažinkite su jais ir aplankykite!
1. Kėdainių senamiestis
Tai valstybės saugomas urbanistikos paminklas, vienas iš septynių Lietuvoje. Senamiestyje išlikę nemažai vertingų gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus pastatų, keturios XV–XVII a. prekybos aikštės, istorinis gatvių tinklas. Miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės Livonijos kronikose. Iki XVI a. augo ir vystėsi stichiškai, XVI amžiuje pradėtas planuoti pagal Valakų reformą. Kėdainių senamiestis – muziejus po atviru dangumi, pasakojantis turtingą miesto ir Lietuvos istoriją. Čia nėra pigios butaforijos – tik tai, kas tikra ir nesumeluota, kas pasiekė mūsų laikus iš praėjusių amžių. Apsilankymas Kėdainių senamiestyje suteiks nepakartojamą istorinę patirtį: vaikščioti vingiuotomis senamiesčio gatvelėmis – tarsi vaikščioti po XVII amžiaus miestą. Archajiškame, autentiškame senamiesčio audinyje – čia gyvenusios margos, įvairiatautės bendruomenės palikimas, didikų Radvilų dvasia, svarbūs Kėdainių miesto ir Lietuvos įvykiai. Patirsite gerų emocijų besigrožėdami senamiesčiu, atgaivinsite ir praturtinsite Lietuvos istorijos žinias. Senamiestyje rasite firminių krautuvėlių, viešbučių, jaukių kavinių, kepyklėlių, muziejų. Siūlomos apžvalginės ir teminės ekskursijos po senamiestį lietuvių, rusų, anglų kalbomis, turistams parengta informacija lietuvių, anglų, rusų, lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Šiandien senamiestis užima 89,69 ha teritoriją.
2. Evangelikų reformatų bažnyčia ir Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus
Renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią 1631 m. pradėjo statyti Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus Jonušas XI Radvila 1652 m. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose ąžuolo plokštės ir įspūdingas sietynas. Vienanavė, stačiakampė, keturbokštė, mišraus vėlyvojo renesanso ir baroko stiliaus. XVII–XVIII a. pastatyta varpinė. Kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus – vienintelė 2001 m. atkurta ir sutvarkyta XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje. Kriptoje puošniuose renesanso ir baroko sarkofaguose ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas (1547–1603) ir Jonušas Radvila (1612–1655). Čia taip pat saugomi ir restauruoti alaviniai trijų mažamečių Jonušo Radvilos brolių: Mikalojaus (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Stepono (1624–1624) ir sesers Elžbietos (1622–1626) sarkofagai. Bažnyčios interjero bei sarkofagų puošyboje atsispindi Nyderlandų manierizmo stilius.
ADRESAS: Senoji g. 1, Kėdainiai
3. UNESCO paveldas – kryždirbystė
Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijoje saugoma žymiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio 18 kryžių. 2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo punktų. Į šį sąrašą buvo įtraukta ir Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika. Vincas Svirskis – unikalus XIX a. antros pusės savamokslis liaudies menininkas, keliavęs ir kūręs Vidurio Lietuvoje. Praūžus 1863 m. sukilimui, pradėjo keliauti iš kaimo į kaimą, pakelėse ir sodybose palikdamas savo darbus. Per savo gyvenimą V. Svirskis sukūrė daugiau kaip du šimtus kryžių. Kryžius darė tik iš ąžuolo, šventuosius ir pagražinimus išdroždavo iš to paties medžio. Jo kryžiai originalūs, monumentalūs, dekoratyvūs ir nepakartojami savo forma, todėl žmonių buvo pramintais ,,gražiadirbiais“.
ADRESAS: Didžioji g. 19, Kėdainiai
4. Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė
Poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas (1911–2004) gimė Kėdainių rajone, Šeteniuose, kukliame Kunatų dvare vaizdingame Nevėžio slėnyje 1911 m. birželio 30 d. Netoliese esančioje Šventybrasčio bažnyčioje jis buvo pakrikštytas. Iš Šetenių 1920 m. buvo išlydėtas į Vilnių, didįjį mokslo kelią. Nors vėliau gyveno toli nuo Lietuvos, dvasinio ryšio su savo vaikystės vietomis niekada neprarado, gimtinės vaizdus aprašė garsiame romane ,,Isos slėnis“. Isa – tai Nevėžis. 1995 m. buvo įsteigtas Česlovo Milošo gimtinės fondas, atstatytame dvaro svirne įkurtas modernus Česlovo Milošo rezidencinis konferencijų centras. Šiuo metu jis priklauso Vytauto Didžiojo universitetui. Ekspozicijose pasakojama apie Česlovo Milošo gyvenimą, svarbiausius jo etapus, kūrybą, gimtąjį Nevėžio slėnį, bibliotekoje kaupiamos Česlovo Milošo ir apie šį kūrėją leidžiamos knygos. Nevėžio slėnį puošia Česlovui Milošui ir jo kūrybai dedikuotos skulptūros. Sukurti septyni knygos formos stendai: tarsi iš žemės išaugančios poeto knygos liudija apie tai, kad būtent ši vietovė subrandino pasaulinio garso kūrėją.
ADRESAS: Šeteniai, Kėdainių rajonas
TELEFONAS: 868825375
5. Rotušė
Buvusi Kėdainių rotušė 1653–1654 m. perstatyta iš dviejų aukšto mūro. Ji buvo L raidės formos, turėjo bokštą su laikrodžiu. Rūsyje buvo įrengtas kalėjimas, archyvas, pirmajame aukšte buvo laikomi ilgio ir saiko matai, antrajame aukšte – magistrato ir teismo salė. Po 1770 m. gaisro rotušė sunyko. Pastatas atnaujintas 1960 m. ir 1983 m. Šiuo metu rotušėje įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius. Rotušės kiemelyje – XIX a. pr. rokoko stiliaus saulės laikrodis, jį puošia skulptūros. Tai viena iš trijų išlikusių rotušių Lietuvoje.
ADRESAS: Didžioji g. 19, Kėdainiai
6. Tarptautinis džiazo festivalis ,,Broma Jazz“
Rugpjūtį Kėdainių senamiestį užlieja džiazo garsai ir džiazo mylėtojai. Džiazo festivalis propaguoja džiazo kultūrą ir padeda ją pamilti (viena iš senamiesčio gatvių Kėdainiuose pavadinta Džiazo vardu). Išskirtinis festivalio bruožas – programos įvairiapusiškumas džiazo stilių atžvilgiu bei džiazo sintezė su kitais muzikos stiliais ir menų disciplinomis. Festivalyje skamba swing, funk, big band jazz, electrobop, eclectic electrosoul, house, smooth jazz, free jazz, soul, r&b muzikos stiliai ir mišiniai. Festivalio programoje – lietuvių ir užsienio džiazo atlikėjai. Muzika į Kėdainių senamiesčio kiemus ir gatves išveda ir vietos verslininkus – jie prisideda prie festivalio programos savo iniciatyvomis. Šurmulys užtvindo senamiesčio gatves ir kiemelius. Tai dienos, kai Kėdainiai suskamba kitaip ir labai garsiai!
7. Minaretas
Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. valdų šeimininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas. Jis rekonstravo rūmus, pertvarkė ir išpuošė parką. Peizažinio tipo parkas – vienas pirmųjų ir gražiausių Lietuvoje. Karams su Turkija atminti ir parkui papuošti apie 1880 m. parke pastatė aivaną, mečetę ir minaretą (28 m). Išliko tik pastarasis, iki šiol vienintelis atskiras minaretas Lietuvoje.
ADRESAS: S. Dariaus ir S. Girėno g. 5, Kėdainiai
8. Sakralinis-istorinis kompleksas Paberžėje
Paberžė ilgą laiką garsėjo kaip piligrimystės vieta, mat čia kunigavo vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Jo dėka mažas kaimelis tapo traukos centru – pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos. Šiandien Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlėje, svirne ir klebonijoje gausu liturginių ir buities reikmenų, kuriuos rinko Tėvas Stanislovas ir vadino ,,saugotuvėmis“. Liaudies meistrų statytoje bažnyčioje (1787 m.) gausu sakralinių vertybių, Vinco Svirskio kryžių, jos puošmena – iš medžio išdrožtas altorius. Buvusiame Šilingo dvare (XVIII a.) įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Išsaugoti istorinius ir kultūrinius paminklus, taip pat Liaudės ir Nykio upelių slėnių gamtinį kompleksą įsteigtas Paberžės kraštovaizdžio draustinis.
ADRESAS: Paberžė, Kėdainių rajonas
TELEFONAS: 864512407, 862059882
9. Skinderiškio dendrologinis parkas
Lietuvos viduryje, Žemaičių aukštumos ir Vidurio lygumos sandūroje, prie Šušvės vingių, žaliuoja Skinderiškio dendroparkas. Užima 125 ha teritoriją, suskirstytas pagal geografines augalų kilmės zonas. Dendrologinio želdyno vardą gavo dėl jame tarpstančių daugelio rūšių iš įvairių pasaulio kraštų atgabentų egzotiškų medžių, krūmų, lianų, kurie paprastai auginami vien botanikos ir dendrologiniuose soduose. Čia auga 1 300 rūšių, porūšių, varietetų, formų ir veislių medžių, krūmų, lianų. Parke įrengti apžvalgos bokšteliai, pavėsinės, suolai, informacinės rodyklės, aikštelė vaikams. Parko įkūrėjas – Kęstutis Kaltenis, 1993 m. apdovanotas Valdo Adamkaus premija. Lankymas yra nemokamas, o parkas atviras visą parą.
Informacija norintiems vykti į parką viešuoju transportu:
Autobusai važiuoja darbo dienomis ir šeštadieniais nuo Kėdainių autobusų stoties. Iš Kėdainių 6.22 val. ir 14.12 val.; Iš Krakių 7.12 val. ir 15.01 val. Išlipus Pilsupių kryžkelės stotelėje iki parko bus ~ 1 km. atstumas. Dėl maršrutų informacijos galite kreiptis tel. (8 347) 60333.
ADRESAS: Užvarčių kaimas, Kėdainių rajonas
www.vivmu.lt/lt/padaliniai/kedainiu-regioninis-padalinys/
10. Lietuvos geografinis vidurys
1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. Pl. ir 23°54’r. ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 metais įrengtas naujas ženklas. Ant akmenų pastatyta granito lentelė su iškaltomis geografinio vidurio koordinatėmis.
ADRESAS: Ruoščių kaimas, Kėdainių rajonas
