Kokia gi yra Austrija ir kodėl ji – svajonių šalis?

Niekas tiek daug neduoda ir neišlaisvina žmogaus kaip kelionė, pabėgimas iš senos aplinkos ir naujų vietų trauka. Keliaudami ne tik pažįstame pasaulį ir atrandame dar nematytas šalis, bet atveriame save ir tai, ką dažnai slepiame po kasdienybės dulkėmis. Kai patenkame į naują šalį, jaučiame ekstazę ir su niekuo nepalyginamą pojūtį, tarsi būtume amžini Kolumbai, pasiryžę užkariauti kontinentus. Šįkart tai – Austrija. Kodėl?

Pirma, tai nuostabiai gražus kraštas: gamta, kaimeliai, maži vyno ir persikų miesteliai, dideli įdomią istoriją menantys miestai, puikus maistas… ir dar daug daug visko. Taigi, Austrijos Respublika yra Centrinės Europos šalis, kuri turi daugiau nei 8,2 mln. gyventojų. Šiaurėje ji ribojasi su Vokietija ir Čekijos Respublika, Rytuose – Slovakija ir Vengrija, Pietuose – Slovėnija ir Italija, Vakaruose – Šveicarija ir Lichtenšteinu. Austrijos teritoriją užima 83,872 kv. km. ir yra paveikta Alpių klimato. Didžioji Austrijos žemės dalis yra aukštikalnės. Gamta yra Austrijos vizitinė kortelė. Be to, Austrija – tai gražūs, elegantiški miestai, turintys įspūdingą istoriją.

Imperatorišką puošnumą išsaugojusi Viena pakeri rūmų prabanga ir puošnia architektūra, įspūdingais parkų ansambliais. Įsimintinų istorinių, religinių ir kultūrinių objektų netrūksta ir kituose miestuose. Austrija nuostabi visais metų laikais, tai šalis, kurioje atostogauti galima visus metus. Daugumai Jūsų Austrija, be abejo, aktyvių žiemos atostogų Alpėse vieta. Tačiau ne ką mažiau įsimintinas gali būti ir pažintinis poilsis vasarą, gėrintis nepaprastai gražia gamta, kultūriniais ir istoriniais lobiais. Tai yra šalis, kurios kraštovaizdis nuostabus ir įvairus, šalis, kurioje gyvena žmonės, vertinantys ramybę ir tradicijas. Austrai tvarkingi, net pedantiški žmonės, todėl sutrikdę ramybę ar sulaužę taisykles, visai nesistebėkite, jei būsite nubausti. Policijos darbuotojai yra vertinami, gerbiami ir su jais niekas net nebando ginčytis ar kažką įrodinėti (net nekalbame apie papirkimo galimybę). Austrijos sostinė Viena, veikiausiai, labiausiai siejama su austrišku gyvenimo būdu ir miesto nepaprastu patrauklumu. Viena – itin dinamiškas ir gyvas miestas, garsėjantis savo teatru, baletu, opera, miuziklais, meno galerijomis, todėl šis modernaus gyvenimo atspindžio ir didingos istorijos derinys paverčia Vieną nepakartojamu miestu.

O dabar… apie viską iš eilės. Judrūs ir nenustygstantys senjorai mėgsta keliauti ir yra išmaišę nemaža pasaulio, tačiau kelionių ir pažinimo niekad nebūna per daug, todėl siūlome puikią, itin patrauklią kelionę.

Susikrovę lagaminus, keliausime per Lenkiją, Čekiją ir vakarop, pasiekę Brno (čekiškąjį Mančesterį), išlipsime pasižvalgyti ir pasiklausyti istorijų apie šį turtingą miestą. Čekijos pietryčiuose, Svitavos ir Svratkos upių santakoje, įsikūręs Brno – antrasis pagal dydį šalies miestas su maždaug 400 tūkst. gyventojų. XIX a. pradėjęs kilti kaip pramonės centras, Brno iki šiol vadinamas čekiškuoju Mančesteriu. 1839 m. Brno tapo pirmuoju Čekijos miestu, kurį pasiekė geležinkelis. Dar po 30 metų, 1869 m., čia paleistas pirmasis Čekijoje arklinis tramvajus. Brno turi oro uostą, geležinkeliai ir automagistralės jungia jį su kitais Europos šalių miestais. Brno išplėtota mašinų, plieno konstrukcijų, traktorių, šaunamųjų ginklų, elektronikos, tekstilės, trikotažo, medžio apdirbimo, odos, maisto, baldų, statybinių medžiagų, popieriaus gamyba. Šiandien Brno yra keturi universitetai, veikia muziejai, meno galerijos, didžiuliai parodų paviljonai. Miestas unikalus, nes čia gyveno ar viešėjo ypatingi žmonės. Sakysite, na ir kas, tačiau būtent jie pakeitė ir keičia miestų, pasaulio tvarką ir veidą. Juk būtent čia žymusis mokslininkas G. J. Mendelis atrado šiuolaikinės genetikos dėsnius, o štai Brno Mahen teatras – pirmasis Europoje teatras, apšviestas Edisono lemputėmis. Manoma, kad senasis, 1870 m. nelaimingai sudegęs Reduta teatras – pirmasis teatras Vidurio Europoje, įkurtas apie 1600 metus. Jame vaidinimus rengė vokiečių ir italų trupės. Būtent šiame teatre 1767 m. koncertavo vienuolikametis Volfgangas Amadėjus Mocartas. Senjorų ausiai užkliūva gido kartojami žodžiai: seniausias, didžiausias, garsiausias, turtingiausias, lyg iš kiauro maišo pilamos legendos apie kas antrą namą, objektą ar skulptūrą. Įdomus ir gražus miestas, vertas, kad užsuktume. Drauge su senjorais mes taip ir padarysime.

Kitą dieną, iš pat ryto, keliausime į Austriją. Jei kada svajojote apie kruizą – ten Jūsų lauks romantiškas, 1.5 val. trunkantis plaukimas įspūdinguoju, nepamirštamu Dunojumi. Tai vienas didingiausių upių slėnių visoje Europoje, kuris garsėja vynu ir nuostabiu istoriniu centru, kuris pelnė UNESCO kultūros paveldo statusą. Grožėdamiesi Dunojaus pakrantėje išsibarsčiusiais mažais kaimeliais su siauromis gatvelėmis, bažnyčių bokštais, viduramžių pilimis, kalnais ir kalvomis, apaugusiomis vynuogynais, galėsite mėgautis teikiama nuostabia pramoga. Kodėl Dunojaus vanduo toks rudai žalias, tigro akmens akies spalvos? Kodėl ne žydras, skaidrus, kokį mes paprastai įsivaizduojame Nemuną? Todėl, kad tai srauni ir galinga upė, plukdanti savo vandenį Vokietijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Moldavijoje, Ukrainoje, Šveicarijoje… oj, ir visur svarbi, ir nešanti gyvastį, lietuvių tautosakoj ne kartą apdainuota.Šioje kelionėje žavėsimės vešliai apaugusiais kalnais ir kalvomis. Mums pro akis slyste slys gražūs, tvarkingi Austrijos kaimai ir gyvenvietės, jų nameliai lygiai, baltai ar gelsvai nutinkuotomis sienomis ir oranžiniais čerpių stogais. Didžiulės persikų giraitės, nuostabūs vynuogynai – visa tai apgaubta tylia ir ramia austrų kasdienybe.

Mes keliausime aplankyti įspūdingiausią Austrijos vienuolyną – Melką. Kadaise čia buvo karaliaus Leopoldo II rūmai, kurie II amžiuje buvo padovanoti vienuoliams. Įsikūręs ant kalvos, ties Dunojumi, benediktinų vienuolynas tapo svarbiu dvasiniu centru, ilgą laiką buvo mokslo židiniu. Šiame vyrų vienuolyne veikia prestižinė mokykla. Melko Abatija taip pat yra vienas geriausių baroko architektūros pavyzdžių. Melko vienuolynas… Jame medžiagą romanui „Rožės vardas“ rinko italų rašytojas ir viduramžių specialistas Umberto Eco. Sakoma, kad ir garsios bibliotekos aprašymą romane U. Eco sukūrė, nusižiūrėjęs į Melko vienuolyno bibliotekos architektūrą ir joje saugomus vertingų senovinių foliantų lobynus. Benediktinų vienuoliai čia meldžiasi jau 900 metų, o benediktinai globoja menininkus iki šiol. Melko vienuolynas – vyrų vienuolių valdos, tačiau ir moterys gali vaikščioti po jo sodus ar muziejų. Niekas nedraudžia kalbėtis su benediktinais, bet jiems yra įrengtos uždaros celės, skirtos tik melstis ir pasinerti į apmąstymus. Vienuoliai rūpinasi jaunimo išsilavinimu, studijuoja įvairius mokslus, rašo knygas.

Senjorams, kurie pavargsta nuo sausakimšo miesto triukšmo, vienuolynas – tikra palaima. Grynas oras, graži aplinka ir gamta, ramūs ir niekur neskubantys dvasingi žmonės… Ko dar galėtų norėti senjorai, atvykę pasigrožėti ir pasimėgauti?

Toliau ruošimės į sostinę – imperatorišką miestą Vieną. Ypatingą savo kultūra, istorija ir grožiu. Kartu su Vienos senamiesčiu į UNESCO sąrašą yra įtraukta ir Vienos kavos gėrimo kultūra, tad laisvu laiku tradicinėje kavinėje galėsite išgerti kavos, paragauti austriško štrudelio ar pavakarieniauti. Paragausite ir Vienos šnicelio ar troškintų austriškų dešrelių, užsigersite puikiu austrišku vynu ar alumi. Pasimėgavę gėrybėmis, ekskursiją pradėsime prie Šv. Stepono katedros, kuri yra tarsi atverstas Austrijos istorijos ir architektūros vadovėlis. Vėliau keliausime pro Šv. Trejybės paminklą link Hofburgų rūmų. Tai Austrijos valstybingumo ir istorinio pasididžiavimo vieta. Parlamentas, prezidentūra, biblioteka, Marijos Teresės paminklas, Dailės ir Gamtos istorijos muziejai, J. Štrauso, V. A. Mocarto, J. V. Gėtės paminklai, nuostabusis Operos teatras ir daugybė kitų dalykų laukia senjorų gražuolėje Vienoje.

Romantika, idilė, ramybė su elegantišku aristokratijos prieskoniu – visa tai senjorai atras Austrijos sostinėje Vienoje. Vakare laimingi senjorai grįš į viešbutį, kad galėtų pailsėti, pabendrauti, aptarti ir pasiruošti. Kam? Kitai, įspūdžių kupinai dienai…

Paskutinė šios kelionės diena ir gražuolis čekiškas miestas Olomoucas – Brno amžinas konkurentas. Miestas yra išsidėstęs Moravijoje, derlingiausioje Čekijos dalyje, kurioje išlikusios pilys, urvai ir senosios vyno gaminimo tradicijos. Bet apie viską iš eilės. Olomoucas – miestas, išsidėstęs Čekijos rytinėje dalyje, tai istorinė Moravijos sostinė. Miestas žinomas nuo Romos imperijos laikų, kada čia buvo įkurta romėnų tvirtovė. Legenda sako, kad miesto įkūrėjas yra ne kas kitas, o pats Julijus Cezaris. Istorikai abejoja, ar Cezaris asmeniškai čia yra lankęsis, bet faktas nepaneigiamas – miestas atsirado romėnų karo stovyklos Julii Mons (Julijaus kalva) vietoje. Laikui bėgant Julii Mons kalboje pasikeitė į Olomowts, taigi, į šiandieninį. Jis jau daugiau kaip tūkstantį metų yra Moravijos dvasinis (religinis) centras. Olomouco rezidencijoje imperatorius Pranciškus Juozapas I-asis įžengė į sostą. Čia Austrijos imperatorius ir Rusijos caras aptarė Austerlico mūšio planą, čia savo viešnagės metu buvo apsistojusi Marija Teresė, čia viešėjo ir Popiežius Jonas Paulius II. Senjorai ekskursijos metu apžiūrės Olomouco rotušę, kuri datuojama XIV a. Ji lankytojus traukia 1950 m. sukurtu sovietinio realizmo stiliaus laikrodžiu, kurio originalas buvo pažeistas per Antrąjį pasaulinį karą. Matysite ir Švč. Trejybės koloną, kuri buvo pastatyta apie 1716-1754 m. ir teigiama, kad yra didžiausia barokinė skulptūra Vidurio Europoje, kuri simbolizuoja tvirtą katalikų tikėjimą. 2000 m. ji buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Pasivaikštinėję vingiuotomis Olomouco gatvelėmis pradėsime kelionę namo… Iki kito karto, nes, kaip yra sakiusi Jurga Ivanauskaitė: „Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!”.

Daina BARONĖ

Šio žurnalo kelionių skilties rėmėjas – kelionių organizatorius „TOP TURAS“ kviečia senjorus keliauti, o tie, kurie mėgsta tai daryti ir nori kažką papasakoti, – rašykite. Dalinkitės savo šiluma ir išgyvenimais. Rašykite mums, laukiame: laurabalciute@gmail.com.

Daugiau kelionių idėjų: https://www.topturas.lt/lt/