Sodo paslaptys su Algirdu Amšiejumi

Nuo vaikystės medžiais ir jų derliumi besirūpinantis Algirdas Amšiejus apie augalų priežiūrą išmano tikrai daug. Jis ne tik gali užauginti puikų sodinuką, bet ir duoti ne vieną patarimą apie jo priežiūrą. Sodininkas įsitikinęs – šioje srityje datos neturi reikšmės. Kur kas tiksliau sodo darbų pradžią ir eigą diktuoja pati gamta, skleisdama ženklus, kuriuos sodininkas turi mokėti skaityti.

Sode – nuo vaikystės

Su Algirdu Amšiejumi pabendrauti nusprendėme, nes šis žmogus turi didžiulę patirtį prižiūrint sodus. Nuo mažų dienų vyras su tėvu darbavosi sode ir, kaip pats sako, jau būdamas ketvirtokas jis buvo perskaitęs pirmąją knygą apie sodininkystę.

„Aš nuo mažumės augau kaime. Pamenu, kartą tėtis išvyko su reikalais, o mūsų sode buvo daug akmenų. Tai aš pasilikęs namuose, būdamas gal šešerių metų, juos nešiau krūvon: galvojau, kad reikia susitvarkyti. Tėtis grįžęs net klausė, kiek čia vyrų buvo suvažiavę, kad taip sutvarkytas sodas. Man labai patiko sode sukiotis, įvairius darbus dirbti. Stebėdamas tėtį labai norėjau imtis ir vaismedžių skiepijimo, tačiau tėtis neleido iškart pulti prie vaismedžių, tai aš ėmiausi alyvų – mėlynai žydinčią į baltą ir suskiepijau.

Mano visa šeima išmano apie sodus, bet didžiausias džiaugsmas man, kaip tėvui, jog sūnus Rokas jau apie 6 metus yra perėmęs medelyną. Šiai dienai jis medelius užaugina geresnius nei aš anksčiau užaugindavau. Puiku, kai mokinys pranoksta mokytoją. Apie augalus išmano ir dukros, tačiau jos labiau mėgsta kulinarinius dalykus: pridaro įvairiausių patiekalų, moka paruošti žiemai vaisius ir daržoves“, – iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis džiaugėsi A. Amšiejus.

Pavasario pranašas – tekanti sula

Kiekvienas rimtesnis sodininkas artėjant pavasariui ruošiasi, kaupiasi, mat žino, jog netrukus prasidės rimti darbai. Ir jų nemažai: medelius reikia balinti, genėti ir pan. Tik kada tai daroma? Ar yra kokios nors taisyklės, palankios datos?

„Dar prieš ateinant pavasariui specifinio pasiruošimo nėra. Iš esmės ankstyvas pavasaris būna darbymetis tiems, kas dar turi sandėliukuose likusių gėrybių. Tie turėtų atsinešti sniego kibirą, kad būtų drėgmės kiek daugiau ir šalčio. Ši nuo senų laikų žinoma priemonė padeda sodo gėrybes dar šiek tiek ilgiau išlaikyti. Būtinai reikia perrinkti obuolius, nes vienas supuvęs užkrečia likusius.

Nėra tikslios datos, kuria vadovaujantis gali pradėti kuriuos nors darbus sode. Čia kalendorius nelabai pagelbės. Viską šiuo atveju diktuoja pati gamta. Tad kai pradės tekėti sula, tada reiktų imtis genėjimo. Mat tekant sulai geriausiai gyja medžio žaizdos – juk nupjovus šaką lieka augalui žaizda, kuri turi kažkaip sugyti. Tad pavasario pradžia tinkamas laikas šiam darbui“, – paaiškino A. Amšiejus.

Kaip teigia sodininkas, jei sula bėga, tada pašalas išeidinėja ir galima genėti. Jei nebėga, tada negalima dar nieko daryti, nes medžio žaizda džius, neužsitrauks, gali įsimesti įvairios ligos. O patikrinti ar bėga sula paprasta – pragręžus klevą puikiai matyti.

„Praėjus trims savaitėms nuo sulos bėgimo pradžios, prasideda skiepijimas. Tai sudėtingesnis sodo darbas, kurio imasi ne kiekvienas mėgėjas. Būna, sode neužtenka vietos, tai jau skiepijimo entuziastai ima į vieną medį skiepyti skirtingas veisles. Kai vienas medelis turi skirtingas veisles tai nuo vienos medelio pusės jau gali skinti obuolius, o kitoje jie vis dar noksta. Tai jau savotiška sodininkų liga – kai kurie net dreba, kaip nori naujų ypatingų veislių skiepijimui. Žinau vieną sodininką, kuris į 1 obelį įskiepijo net 17 skirtingų veislių! Bet ten jau žmogus šį pomėgį gerai išmanantis – apie augimą gerai išmano, susigaudo, ar skiepyti į viršūnę, ar į šonines šakas. Tai labai graži liga, užimanti daug triūso. Ypač senjorams tai puikus užsiėmimas, nes vyksta veiksmas, tačiau nereikia daug jėgos. Čia galima panaudoti visą sukauptą išmintį“, – apie galimybes atrasti naują pomėgį kalbėjo Algirdas Amšiejus.

Ar trąšos būtinos?

Trąšos yra aktualus klausimas daugeliui sodininkų. Neretai šiai priemonei priešinamasi, nes esą taip apeinama gamta, nenatūralu. Galų gale, kokia čia ekologija? Tačiau žurnalo „60+“ pašnekovas įsitikinęs – medžiui trąšų reikia, jei norite gero derliaus. Tik nebūtinai jos turi būti pirktinės.

„Iš po praėjusių metų dar sunku pasakyti, ko galime iš augalų tikėtis šią vasarą. Jei tęsis šalčiai, tada medžiai nukentės, nes nebus pasiruošę tam. Pernai medeliai nesukaupė rimtų atsargų žiemai, nes drėgmės buvo labai daug. Net ir obuoliai ne tokie skanūs – dėl saulės trūkumo jie šiek tiek rūgštesni. Pavasarį nepakenktų augalams „sumuštinis“ – truputis azotinių trąšų. Šaltos žiemos nebuvo tai neaišku kaip bus su kenkėjais. Nežinia, ar bus išlaikytas balansas.

Užaugus augalo antram-trečiam lapui galime duoti trąšų per lapus. Kaip ir minėjau, nepasakysi datos, nes reikia stebėti augimą. Būna, kad vaisius augalas duoda kas antrus metus. Taip būna todėl, kad šeimininkas nesupranta ir nesirūpina. Todėl medis vienais metais kaupia energiją, maisto medžiagas, o tik antrais metais atiduoda vaisius. Reikia stebėti ir žinoti, ką darai, jei nori vaisius imti kasmet – tai įmanoma. Per daug į gamtą negalima kištis, bet dėl derliaus galima pareguliuoti – per gausiai derančius vaisius nurinkti, patręšti medelį, kad vaisių būtų kasmet. Augalas sode šiaip nenumirs. Bet ar duos derlių – jau kitas klausimas. Išmintingas sodininkas žinos, ką daryti, kad derlių gauti kasmet“, – paslaptį atskleidė pašnekovas.

Algirdas Amšiejus apgailestaudamas kalba, jog kažkada Lietuva buvo gerai išvystytos gyvulininkystės kraštas. Juk ir lietaus pakanka, ir žolės yra užtektinai. Bet pašnekovo nuomone, laikui bėgant tautiečiai suprato, kad prekybos centruose geriau. Tad ūkių nykimas apsunkino ir sodininkų gerbūvį.

„Sodininkai juokais sako, kad į gimtadienį vienas kitam turėtų nešti gyvulių „tortus“ iš tvarto, o jei paukščio išmatų kibiras – tai išvis fantastika. Bet kur dabar tą tvartuką surasti, kai ūkiai nyksta?

Mes galime padaryti ekologiškas trąšas iš augalų liekanų. Daugelis soduose atlieka vienintelį darbą – nupjauti veją, nors žydinti veja pati gražiausia. Ta žolė pūdama dvokia ir daugelis ją veža į mišką. Bet jei ją supūdytume ir padarytume kompostą, tai būtų pati geriausia trąša. Tačiau svarbu suprasti, kad ji neveikia greitai. Medelis ją pasisavina tik kitiems metams. Iš greitai pasisavinamų trąšų būtų dilgėlės. Kai kurie sodininkai dilgėles kokiame kamputyje net daugina, kad nupjovus ir surauginus lietaus vandenyje, tuo palaisčius augalą bus puiki trąša. Šių trąšų kvapas labai bjaurus, daugelis jo neperneša, bet augalui tai nepamainoma trąša“, – vardijo sodininkas.

Kas turėtų augti lietuvio sode?

Žymus sodininkas savo medelyną augino nuo pat 1982 m. Vyras net juokauja, kad jo vaikai vagose užaugo. Tačiau dabar visa šeima džiaugiasi savo išplėtotu verslu. Algirdas prisimena, kad anksčiau atvykęs į medelyną pirkėjas norėjo daug žieminių veislių augalų, kad galėtų žiemai dideles atsargas sukaupti ir ilgam visko šeimai užtektų. Tačiau pastaruoju metu matyti visai priešinga tendencija.

„Šiandien visi nori visų vasarinių veislių, nes nenori laikyti arba neturi kur. Yra plačios galimybės nusipirkti. Galima nusipirkti visko, bet niekada nebus tokios kokybės, kokią galime užsiauginti. Juk savame sode užaugintus vaisius galime valgyti iki kol rankose kotukas lieka. Nors daugelis sako, kad pirktinis obuolys blizga, yra bet taškučių, gražiau atrodo… Tai jau vejinės sodininkystės požymis – kad tik sode būtų veja, o visa kita nesvabu, nes gali nusipirkti. Mes labai turtingai gyvename, jei einame link tokio požiūrio. Mano nuomone, jau tampame verkšlenančia tauta. Ar ne juokinga, kai kaimietis važiuoja į miestą pirkti svogūnų?“ – savo nuomonę dėstė pašnekovas.

Pokalbio metu kilo vienas svarbus klausimas. Tai kas gi turi augti paprasto lietuvio sode, kad šeima būtų viskuo aprūpinta? Na, bent vasarą turėtų ko skanauti – juk natūralūs vaisiai ir uogos puikiausias vitaminų šaltinis.

„Būtų gerai valgomasis sausmedis – jis jau gegužę duoda prisirpusias uogas. Anksčiau nebuvo itin skanus, bet dabar jau yra tikrai gerų veislių. Taip pat galėtų auginti žemuoges, braškes, serbentus, avietes. Iš vaismedžių – trešnės, vyšnios, slyvos, obuoliai… Veislių visų šių augalų yra labai daug. Bet verta derinti, juk visai visko nesutalpinsi. Kai kurios uogos noksta tuo pačiu laiku. Todėl sodinkite taip, kad būtų šviežių uogų ir vaisių visą vasarą ir gal šiek tiek liktų pasiruošimui žiemai“, – pokalbio pabaigoje patarimus dalino A. Amšiejus.

Kiekvieno asmeninis pasirinkimas, ką daryti su sau priklausančiu sodo kampeliu. Bet ar neverta pasinaudoti galimybe ir užsiauginti savo obuolių? Jei ne žieminių, kuriuos reikės tinkamai laikyti šaltuoju laikotarpiu, tai bent vasarinių. Juk sodininkystė ne tik darbas, o ir džiaugsmas valgant savo paties darbo vaisius.

Morta MIKUTYTĖ