Joana Bartaškienė. 60 metų sporte

Judri, visada su šypsena ir energinga. Tokią pažįsta draugai, tokią pat mato ir visi televizijos žiūrovai savo ekranuose. JOANA BARTAŠKIENĖ atskleidė, kad vulkanu trykštanti energija iš dalies genetinė dovana, tačiau daug jos ir įgyta nuolat sportuojant, užsiimant aktyviomis veiklomis. Ši moteris niekaip neatitinka stereotipinio pensininko paveikslo. Negana to, skatina ir kitus senjorus bendrauti, būti aktyviais bei nepasiduoti norui sėdėti prieš televizorių.

Joana Bartaškienė sportu užsiima nuo jaunų dienų, kai ją dar pradinukę mama nuvedė į baleto pamokas. Jau būdama devynerių šoko savo pirmajame spektaklyje. Vėliau sekė meninės gimnastikos užsiėmimai.

„Mano visas gyvenimas toks. Tuoj bus 60 metų, kai aš dirbu, užsiimu sportine veikla, ir 50 metų, kai sportuoti skatinu kitus. Vos sulaukusi 18 metų pradėjau dirbti sporto mokykloje. Iki 20 metų sportavau itin aktyviai. Šiandien kitaip gyvenančios savęs neįsivaizduoju. Buvau sportinės gimnastikos trenere. Taip pat Lietuvos veterinarijos akademijoje buvau sporto katedros vyr. dėstytoja ir aerobikos trenere – pedagoginiam darbui atidaviau 48-erius metus. Taip pat ėmiausi burti sveikatingumo grupes“, – apie darbingus metus kalbėjo J. Bartaškienė.

Moteris sporto srityje nuveikė tikrai daug. Nepaisant to, kad jaunystėje tapo daugkartine Lietuvos gimnastikos čempione, 1980 metais ėmė propaguoti tuo metu dar negirdėtą ir nelabai populiarią aerobiką, o 1995 metais įdirbis „užaugo“ iki aerobikos kubo „Joana“. Daugelis ir dabar dažnai mūsų pašnekovę pristato kaip aerobikos pradininkę Lietuvoje.

„Pastaruosius 15 metų dirbu su „auksinio“ amžiaus sveikatingumo grupėmis. Noriu visiems pabrėžti, kad tai unikalus amžius ir tokio dydžio grupių Lietuvoje turbūt daugiau nėra – pas mane reguliariai lankosi apie 100 moterų. Vyriausiajai mano sportininkei – 81-eri. O apskritai lankančiųjų amžius svyruoja nuo 47 iki 81 metų. Mes ne tik du kartus per savaitę sistemingai dirbame, bet važinėjame į respublikinius festivalius, pasirodymais papuošiame įvairių organizacijų sporto šventes, nuvykstame ir į užsienyje vykstančius tarptautinius renginius. Štai demonstravome pasirodymą Italijoje, buvome Šveicarijoje, kitose valstybėse. Visai neseniai kelios moterys vykome į Gran Kanariją su sportiniu pasirodymu“, – savo vadovaujamų moterų pasiekimais džiaugiasi sportininkė.

68-erių Joana Bartaškienė nesigėdija savo metų. Priešingai – džiaugiasi jų dėka įgyta patirtimi, išmintimi. Šiomis savybėmis mielai dalijasi ir su jaunesniais žmonėmis. Kaip ji pati teigia, meilė sau yra būdas pasiekti sėkmę. Tad ir gebėjimas visą gyvenimą dirbti mėgiamą darbą, kuomet kasdien į jį eini kaip į šventę, yra dalis pasisekimo. Neretai tai tampa susitikimų su jaunimu pagrindine tema.

„Būdama 60-ies turėjau 42 metų darbo stažą ir vis dar kasdien ėjau darban kaip į šventę. Jokie pinigai nėra tiek svarbūs. Jie ateis, tik įrodyk, ką tu gali padaryti, koks esi žmogus. Jei bus malonu dirbti ir rezultatas ateis. Blogai, kai dabar daug jaunų žmonių renkasi darbą pagal jame besisukančius pinigus.

Ir savo amžiaus raginu nebijoti. Nesvarbu, kad neturiu apimamo liemens, kad neturiu ilgų kojų, aš jaučiuosi savo amžiuje labai graži. Labai raginu mamas vesti mergaites į gimnastiką, kad įgytų pasitikėjimo savimi, turėtų tvirtą stuburą. Mūsų laikais vaikai buvo ugdomi likti kukliais, tyliais, bet mama mane visada labai gyrė. Ir aš stengiausi, visada siekiau būti pirma. Kasdien savo darbą stengiuosi dirbti geriau negu reikia. Kas parodys pavyzdį jaunesnėms merginoms? Mes. Vyresnioji karta“, – dėstė sportuojanti moteris.

Turbūt nieko keisto, kad būtent šiai aktyviai asmenybei perduotas ir Lietuvos moterų sporto asociacijos vairas, kuriam J. Bartaškienė sėkmingai vadovauja jau 11 metų. Asociacija ne tik skambus pavadinimas, tačiau ir atsakomybė už daugybę organizuojamų renginių. Bene rimčiausias jų – kiekvieną gegužę vykstantys masiniai pasirodymai, kuriuose dalyvauja kone po 1000 moterų. Suvažiuoja įvairūs klubai iš visos Lietuvos, vedami sveikatingumo seminarai.

„Mes pripratę aktyviai gyventi. Jei jūs pamatytumėt mano moteris, labai nustebtumėt. Aš pati netikiu, kad man už poros metų bus 70-metis, o kitos net negalvoja, kad jom netrukus sukaks 77.

Visada savo sportininkėms sakau, kad pasiryžusios dukart į savaitę sportuoti jos daro žygdarbį. Puikiai žinau, kiek daug jaunų moterų ir merginų tingi, neprisiruošia judėti. O mes visos kartu esame kaip tikras stebuklas. Tik dabar jau pamažu visuomenė pripranta prie judančių senjorų. Anksčiau tai buvo kažkas nuostabaus. Mums festivaliuose ploja atsistoję, nes, būdami senjorais, demonstruojame pasirodymus su visokiais persivertimais. Kiti tik pasikraipo, rankas pakilnoja. Dabar gal jau pačios to nebepakartotume, visgi tai buvo, kai buvom 50-metės, tačiau tada dar pajėgėme daug.

Visiems galiu pasakyti – niekada ne vėlu. Reikia pradėti čia ir dabar. Dažna pas mane atėjusi moteris sako, kad per vėlai atėjo, tačiau drąsinu – viskas pačiu laiku. Po kurio laiko moterys džiaugiasi galinčios užbėgti į trečią aukštą, pasigiria lengvai plaunančios grindis. Tokiuose metuose svarbu palaikyti raumenyną, tonusą. Ir žinoma, gerą nuotaiką. Gyvenimas be vaistų irgi didžiulis pasiekimas“, – vardijo sporto teikiamą naudą jaunatviška straipsnio herojė.

Žinoma, daugelis paklaus, o kaip pradėti, jei niekada to nedarei? Kaip imti ir tiesiog sportuoti? Ar tai iš viso įmanoma? J. Bartaškienė, išgirdusi tokius klausimus, tik nusijuokia. Anot pašnekovės, daugelis moterų sportuoti atėjo kaip tipinės močiutės. Tačiau dabar viena už kitą gražesnės, rūpinasi išvaizda, vaikšto pasitempusios, pasidažiusios ir visos atrodo jaunesnės, nei yra iš tiesų.

„Dabar jos tikrai yra savimi besirūpinančios moterys. Jos atvirai pasako, kad sporto užsiėmimuose joms svarbus ir bendravimas, pabuvimas kartu. Mes kartu ir vardadienius, ir gimtadienius švenčiame, paminime šv. Kalėdas, palydime senuosius metus. Mes mokame linksmintis tris valandas su viena taure vyno ir gabalėliu torto! Apie užaugusius anūkus ar ligas tikrai nekalbame. Būdavo anksčiau, ką nors suskausta kuriai nors, tai lekia vaistų ieškoti. Pradėjusios sportuoti to nebedaro, nes nebereikia. Pensijos nėra didelės, tad ir sutaupo. Turbūt pusė ateina ne sportuoti, o bendrauti“, – linksmai apie savo sportininkes juokavo Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė.

Iš tiesų, daugybė vyresnių žmonių, baigę savo karjeras, sėdi namuose, užsidaro. Neretai vartoja daug vaistų nuo pačių įvairiausių negalavimų, nors turbūt svarbiausias iš jų – bendravimo stygius, atsirandantis su gyvenimo pokyčiais. Nuo tokios problemos išsivaduoti galima tik atradus bendraminčių.

„Tokių užsiėmimų senjorams reiktų ir mažesniuose miestuose. Yra ten vadovių, kurios, žinau, surenka įvairaus amžiaus grupes. Tačiau visgi vyresnio amžiaus moterys nelabai eina, tik pas mane jų tiek daug. Bet tai turbūt natūralu, nes jaunos vadovės negali žinoti vyresnio amžiaus poreikių, taip kaip aš, pati būdama vyresnė ir turėdama patirties. Reikia mokėti ir psichologiškai prie vyresnio žmogaus prieiti. Gal kuriai nors neišeina padaryti visko iš karto, gal kitai reikės daugiau parodyti, kol pradės ką nors padaryti.

Aš pati esu gyvas pavyzdys, kad vyresniame amžiuje dar ne vėlu užsiimti naujais dalykais. Kai dalyvavau šuolių į vandenį projekte mano buvo 65 metai ir aš bijojau vandens. Tačiau, kaip matėte, išmokau, pripratau. Juokinga, bet tik tada ir sumąsčiau, jog reikėtų pasitikrinti stuburą. Daktaras ir pasakė, kad man niekas neskaudės, nors jau pagal amžių yra ten šio bei to, tačiau mano nugaros raumenynas yra labai stiprus. Esu tikra, kad būtent sportinė gimnastika tai ir sustiprino. Visada sakau, jei leisite vaikus į gimnastiką bent 3 metus, tai po to vaikui visur gerai seksis. Bus suformuotas puikus raumenynas, kas yra pagrindas viskam“, – pamokymų negailėjo J. Bartaškienė.

Galvojate, pensininkė, veda kelis užsiėmimus kitoms pensininkėms? Labiau klysti turbūt neįmanoma. Joana Bartaškienė tikina, kad po visų užsiėmimų, randa laiko įvairių jos vadovaujamos asociacijos renginių organizavimui, pasirodymų planavimui. O su pensijon išėjusiu vyru vis dar tikisi sušokti tango.

„Veiklos yra ne tik Lietuvos moterų sporto asociacijoje. Priklausau ir Kauno gimnastikos senjorų klubui. Važinėjame po visą pasaulį. Pusė susirinkome tos, kurios anksčiau sportavome, o kita pusė susidarė iš atsivestų pažįstamų – ir jas tuoj padarysime gimnastėmis. Būna, kad prieš pasirodymus prisistatant išvardinam savo anūkus, vaikus ir visi nustemba, iš kur mums tiek metų. Kai jaunystėje neplojo, tai dabar būnant 60-ies, mum po pasirodymų ploja. Moterys tuo labai didžiuojasi ir džiaugiasi.

Visi tą senjorą priima tik kaip pensininką. Bet visai kitas požiūris, kai senjoras sako „einu į aerobiką“, – užtikrintai tikina aerobikos Lietuvoje pradininkė.

Joana Bartaškienė griežta – negalima kiurksoti ant sofos ir žiūrėti televizoriaus. Juolab, niūrių laidų apie nelaimes, girtaujančias šeimas ir kitus blogus dalykus. Gyvenime per daug neparodyto pozityvo, kuris taip ir slenka pro šalį, jei nesistengiame to pastebėti bei įvertinti. Judėkime, sportuokime ir spinduliuokime puikia nuotaika bei energija visiems!

Morta MIKUTYTĖ
Joanos Bartaškienės asmeninio albumo nuotraukos