Viena diena Stokholme
Taip jau susiklostė aplinkybės, kad mes greituoju būdu suplanavome kelionę į Švediją. Nors kažin, ar pusdienį Stokholme galima pavadinti kelione į Švediją – didžiulę, įdomią ir atšiaurią šalį. Ir visgi – automobiliu išskubėjome į Rygos uostą, kur šokome į kruizinį laivą ir kitą rytą jau švartavomės prie uolėtų Švedijos sostinės krantų.

Bet apie viską nuo pradžių. Ruduo – kelionėms labai tinkamas laikas. Tokiu metu dažnai galima aptikti nebrangių kelionių pasiūlymų. Mes, ieškodami nebrangios, netolimos, tačiau įdomios ir nematytos krypties, pasirinkome trijų dienų kruizą į Stokholmą. Puiki galimybė ne tik išvysti nematytą miestą, bet ir smagiai pasiplaukioti laivu, kuriame netrūksta pramogų.
Į Rygos uostą išvykti nusprendėme savo automobiliu. Vos pora valandų kelionės su vienu sustojimu kavos pertraukėlei – ir mes išvydome didžiulį kruizinį laivą prieš pat mūsų akis. Pasistatę automobilį aikštelėje netoli uosto, susiradę savo kajutę ir pasidėję daiktus, išskubėjome apžiūrėti neįprastos transporto priemonės.
Kruiziniame laive – ne viena pramogų erdvė. Taip jau susiklostė, kad tuo pačiu reisu vyko gausus būrys senjorų iš Lietuvos – net apie 400 iš skirtingų miestų ir rajonų išsiruošė pakeliauti. Specialiai jiems buvo paruošta programa viename iš laivo restoranų su lietuviškai kalbančia renginio vedėja. Užteko ir šokių, ir dainų. O prieš akis dar laukė vakaro programa visiems keleiviams.
Mus informavo, kad kiekvieno kruizo metu vyksta specialus vakaro šou su įvairiais pasirodymais. Neretai dalyvauja įvairių šalių muzikos atlikėjai. Šįkart į šokių aikštelę visus sukvietė lietuvių muzikos grupė „Kitava“. Tenka pripažinti – šių energingų muzikantų atliekami kūriniai išjudino ne tik laivu keliavusius lietuvius. Užbėgant įvykiams už akių reikia paminėti, kad grupė koncertavo ir grįžtant į Rygą. Tad ir kelionė namo neprailgo.
Stokholmas pasitiko mus su savo daugybe mažų salų, salelių. Kartais jos pasirodydavo horizonte tokios mažytės ir laukinės, o priartėjus nustebindavo kur nors ant uolų įsitaisęs namas – akivaizdu, gyvenamasis. Tik vietoje automobilių aikštelės – nedidukė prieplauka. Ir tokių salelių prie pat Švedijos sostinės – daugybė. Viena kita negyvenamos. Tad panašu, jog gyvenimas negyvenamoje saloje nėra toks tolimas ir egzotiškas dalykas, kaip manėme iki šiol.
Galiausiai, prisišvartavus uoste, išėjome apžiūrėti Stokholmo įžymybių. Laivu keliavusioms senjorų grupėms buvo pasiūlyta už papildomą mokestį persėsti į autobusus. Šie specialiu maršrutu vežioja turistus per visą sostinę ir tokiu būdu galima išvysti visus svarbiausius miesto objektus. Kadangi Stokholmas tikrai didžiulis, dauguma su pasiūlymu sutiko. Tačiau mes nusprendėme pasikliauti mobiliuosiuose telefonuose esančia navigacija, laive duotais nemokamais miesto žemėlapiais ir išėjome pėstute.