Gydytoja E. Juodžbalienė įrodė judėjimo naudą: galima pasveikti ir gyventi be vaistų
10 ligų diagnozių
2014 metais gydytojos sveikata smarkiai pablogėjo. Jai buvo atliktos kelios operacijos, nustatyta kone 10 diagnozių, dėl kurių per dieną tekdavo išgerti apie 15 tablečių. Dar blogesnės sveikatos buvo gydytojos mama, ilgai serganti širdies ligomis. „Gyvenome kiekviena diena, nežinojome, kuris vakaras bus paskutinis“, – sakė E. Juodžbalienė.
Beveik prieš dvejus metus, būdama beviltiškoje situacijoje, gydytoja nutarė sudaryti mamai programą, pagal kurią ji galėtų sau padėti. Tai buvo 15–os punktų reabilitacinė programa. „Galbūt tai juokingai skamba, nes nesu kardiologė, bet tai iš tiesų veikia. Dabar mes gyvename be vaistų, mamai 79 metai, per dieną kartu nueiname apie keturis kilometrus“, – rezultatu džiaugiasi medikė.
Edita išsikėlė užduotį ne tik padėti mamai, tačiau pasveikti ir pati. Po vizito pas kineziterapeutą, moteris nutarė daugiau judėti, užsiimti šiaurietišku ėjimu.
„Prieš porą metų kineziterapeutas pasakė, kad mano kūne praktiškai nėra nei vienos vietos, kuri būtų sveika ir gerai dirbtų. Buvau labai nustebusi ir klausiau, ar ką nors galima padaryti, – nemalonias akimirkas prisiminė kaunietė. – Jis pasakė, kad galima pataisyti 60–70 procentų situacijos. Aš dar labiau nustebau, netikėjau tuo, ką jis kalba. Dabar, kai pamatau, kad žmogus šlubčioja ar sunkiai eina, aš jam pasakau, kad galima pagerinti jo būklę.“
Edita Juodžbalienė dirba onkologe chemoterapeute jau daugiau nei 30 metų. Tačiau tik prieš kelerius metus ji suprato ir savo kūnu pajautė, jog judėjimas, sveika gyvensena gali būti alternatyva vaistams.
„Daugelis galvoja, kad mes, gydytojai, esame sveikiausi, geriausi, tobuliausi. Mūsų ligos nekankina. Deja, taip nėra“, – pasakojo E. Juodžbalienė.
Pagijo judėdama
E. Juodžbalienei pavyko išsigydyti savo ligas. Jai buvo diagnozuotas diabetas, kamavo pasikartojantis inkstų ir plaučių uždegimas, vargino kiti negalavimai.
„Jau dveji metai, kaip su mama nevartojame jokių tablečių, nesergame peršalimo ligomis. Aktyvus laisvalaikis, sveikatinimo programos užima tvirtą vietą mūsų gyvenime. Kasdien negaliu vaikščioti, dirbu nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, tačiau jei per vėlu vaikščioti lauke, mankštinuosi namuose. Mes, gydytojai, žinome žmogaus vidaus organų problemas, bet nežinome, kaip veikia mūsų kūnas – stuburas, raumenynas, o viskas yra tiesiogiai susiję su kraujotaka“, – pasakojo moteris.
Skatina judėti
Gydytoja Edita tvirtina, kad žmonės ne visuomet suvokia judėjimo naudą. Jos mama gyvena name, kuriame yra 40 butų. Iš šio namo gyventojų ji vienintelė išeina pasivaikščioti. „Kai mama nori ką nors pakviesti pasivaikščioti kartu, išgirsta neigiamą atsakymą, ir dar tas žmogus pasako, kad jam ką nors skauda. Žmonės nesupranta, kad sėdėjimas, raumenų atrofija pasireiškia labai greitai ir tuomet įvyksta įvairių problemų grandininė reakcija“, – teigė E. Juodžbalienė.
Gydytoja ragina visus, kurie turi senus, ligotus tėvus, kelti juos iš lovų ir skatinti judėti. Pirmiausia mankštą reikėtų pradėti gulint lovoje, po kurio laiko – atsistojus, šalia lovos. Vėliau bandyti nueiti 10 metrų, 100 metrų ir po truputį didinti atstumus, judėjimo apimtį. „Kuo daugiau išjudinsite raumenų, tuo bus lengviau judėti. Pati pastebėjau – kuo yra platesni judesiai, labiau išlavinti raumenys, tuo judėjimas darosi laisvesnis, – patirtimi dalijosi Edita. – Aš tik dabar supratau, ką reiškia eiti, taip lengvai jaustis, judėti. Dabar kūnas man nekelia jokių problemų, šiandien aš neturiu jokio skausmingo taško. Būdavo, jog atsibusdavau naktį rėkdama iš skausmo, kai reikdavo apsiversti lovoje.“
Gydytojos nuomone, jos profesijos atstovai turėtų dirbti švietėjišką darbą. „Be to, mes patys turime tuo tikėti. Ligoniui nepasakysi – laikykis dietos, o aš pats sveriu 120 kg, arba – tu judėk, o aš pats šlubuoju. Mes pirmiausiai patys turime tai išbandyti, suprasti, kaip viskas veikia ir tada perduoti kitiems“, – įsitikinusi pašnekovė.
Darbe ir namuose Edita kitiems pasakoja apie judėjimo naudą, skatina judėti, vaikščioti. „Tai darau ne šiaip sau, ne dėl to, kad neturėčiau ką veikti. Tai darau dėl to, kad suprantu, kiek žmogus pats gali sau padėti. Reikia tik netingėti, – pasakoja E. Juodžbalienė. – Rūpestis savimi nėra savaitgalį gulėti su pica rankose prie televizoriaus ir manyti, jog ilsitės. Priešingai, turite prižiūrėti savo kūną, kad jis kuo ilgiau jus neštų.“
Viskas priklauso nuo kūno savininko
Tam, kad paaiškintų, jog žmogaus kūnas nėra amžinas ir jam būtina rūpestinga priežiūra, gydytoja Edita pateikė pavyzdį: „Geležinė mašina neveikia 80 metų, o mes, biologinė būtybė, galvojame, kad be jokio „remonto“, be jokios profilaktikos galime dirbti tiek metų. Po 30–40 metų staiga atsibundame su 10 diagnozių, skausmais stubure, nesilankstančiais sąnariais“.
E. Juodžbalienė visus skatina nelaukti, kol sudils sąnariai: „Žmogus vaikšto ne ant skeleto, jis vaikšto ant raumenų, raiščių. Kai nėra raumenų, jis vaikšto ant skeleto. Tada dyla stuburas, prasideda problemos, neigiamai reaguoja vidaus organai, pradeda pulti ligos.“
Gydytoja Edita pati suprato, kad jos sveikata prasta tik tuomet, kai jai pasidarė sunku nueiti be skausmo pusę kilometro. Moteriai skaudėjo juosmenį, kelius, jai būdavo sunku lipti laiptais, po menko fizinio krūvio ji pradėdavo dusti. „Dabar aš galiu laisvai eiti kiek noriu. Įprastai per dieną nueinu 12–16 kilometrų, esu ėjusi ir 18 – nebuvo problemų. Dabar man niekas netrukdo. Mano kūnas dirba kaip gerai suderinta svertų sistema“, – pašnekovė džiaugiasi savo savijautos ir sveikatos rezultatu bei siekia jį gerinti.
Pradėti arba tęsti judėti galite „Proenzi ArthroStop“ ėjimo varžybose Kaune, Panemunės šile, birželio 3 dieną. Jų startas – 12 val. Panemunės paplūdimyje. Tai renginys, skirtas visai šeimai – jame dalyvauja nuo tėvelių su vos kelių mėnesių sulaukusiais kūdikiais iki senjorų, kurių amžius siekia daugiau nei 80 metų. Eiti galite tiek su šiaurietiško ėjimo lazdomis, tiek be jų. Čia pirmų vietų nėra, tačiau visi bus apdovanoti medaliais bei kitomis dovanomis. Dalyvavimas nemokamas. Užsiregistruokite internete www.ejimovarzybos.lt arba varžybų dieną nuo 10 val. Panemunės paplūdimyje.
