Kai metų naštą sunkina anemija
Dažniau nusilpsta kraujas ne tik jaunoms moterims bei vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Anemija (mažakraujystė) iš lėto atima gyvenimo jėgas, būna ir sunkių ligų palydovė.
Oskaras Valius
Gresia pavojingos komplikacijos
Kraują silpnina ne tik mityba, kurioje trūksta geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties. Mažakraujystę sukelia ir lėtinės ligos, ilgalaikis stresas, naktinis darbas ir kt.
Užklupus anemijai kraujyje sumažėja eritrocitų ir hemoglobino. Jis vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Todėl įsibėgėjanti anemija organizmą pradeda dusinti lyg kilpa: pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys, pradeda silpti imuninė sistema.
Viena iš pagrindinių anemijos rizikos grupių – vyresnio amžiaus žmonės. Jie dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartoja daug vaistų, lėtėja gyvybiniai procesai. Be to, vyresnių žmonių mityba dėl įvairių sutrikimų ar apriboto pasirinkimo neretai būna nevisavertė, todėl geležies netenkama daugiau negu gaunama.
Mažakraujystė yra viena dažniausių tokio amžiaus pacientų kraujo ligų. Jeigu ji negydoma, ligonis gali sulaukti pavojingų komplikacijų, kartais gresiančių net mirtimi. Pavyzdžiui, sergantiesiems išemine širdies liga dėl mažakraujystės gali kilti stenokardijos priepuoliai, sunkesniais atvejais – ištikti infarktas.
Vokiečių mokslininkai ištyrė, kad širdies ir kraujagyslių ligą lydinti anemija mirties galimybę padidina net du kartus. JAV specialistai nustatė, kad kenčiantiems dėl mažakraujystės vyresnio amžiaus žmonėms rizika susirgti senatvine demencija padidėja apie 40 proc. Todėl labai svarbu anemiją diagnozuoti ir gydyti kuo anksčiau.
Verta prisiminti!
Su maistu per parą žmogui reikia gauti apie 10 mg geležies. Šis būtinas žmogui mikroelementas iš mėsos produktų įsisavinamas keletą kartų geriau nei iš augalinės kilmės maisto. Geležies daug turi jautiena, aviena, triušiena, kalakutiena, kiaušiniai, grikiai, burokėliai, džiovinti vaisiai, žalios spalvos lapinėse daržovės, ankštiniai augalai ir kt. Geležies įsisavinimą labai pagerina natūralus vitaminas C. Todėl kartu su mėsa tinka valgyti šviežias daržoves, tačiau patariama kartu nevartoti pieno.
Vitamino B12 daugiausia yra galvijų kepenyse ir inkstuose, jautienoje, paukštienoje, kiaušiniuose, pieno produktuose, jūros gėrybėse.
Folinės rūgšties labai daug yra augalinės kilmės produktuose: špinatuose, žiediniuose kopūstuose, salotose, aguročiuose, citrinose, jų yra ir kepenyse, žuvyse. Termiškai apdorojant maistą didesnė jų dalis suyra.
Kaip neuždelsti?
Vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių apie 30–60 proc. anemijų išsivysto dėl geležies stokos. Blogiausia tai, kad ji ilgai nerodo ženklų. Pirmieji mažakraujystės etapai – geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas jos trūkumas.
Pradėjus sekti geležies atsargoms žmogus vakarop tampa dirglesnis, mieguistesnis, jaučia bendrą kūno silpnumą. Tačiau įprastas bendrasis kraujo tyrimas tuo metu dar neįspės apie pavojų. Slaptąją anemiją gali atskleisti tik feritino tyrimas.
Jeigu geležies atsargos nepapildomos, laikui bėgant vis labiau ryškėja anemijos simptomai: blyški oda, įtrūkę lūpų kampučiai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt. Ligoniui sutrinka skonis, pradeda erzinti įprasti kvapai, vargina galvos skausmas, padidėja jautrumas.
Įsibėgėjus mažakraujystei simptomai dar labiau pagilėja. Anemija sergančio žmogaus oda tampa gležna, tarsi persišviečianti. Vyresnio amžiaus žmonėms mažakraujystė gali paskatinti galvos svaigulį, triukšmą ausyse, pasilenkus gali trūkti oro ir kt. Ligonį apima apatija ir gyvenimas nebeteikia jokio džiaugsmo
Kai anemija atsiskleidžia visa savo jėga, bendrasis kraujo tyrimas aiškiai parodo mažą hemoglobino kiekį. Todėl pilnai geležies stokos anemijos diagnostikai geriausia iškart atlikti kompleksinį – bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimą. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas.
Prikviečia ir lėtinės ligos
Labai svarbaus vitamino B12 ir folio rūgšties stoka maiste ar jų neįsisavinimas taip pat gali sukelti anemiją. Apie 10–15 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių stinga vitamino B12. Tai gali sukelti ne tik mažakraujystę, bet ir depresiją, nemigą, demenciją, ūmią psichozę.
Įsibėgėjus šių vitaminų stokos anemijai prasideda virškinimo sutrikimai, apima silpnumas, greičiau pavargstama, stipriau plaka širdis, „degina“ burną, rankas ir pėdas. Vitamino B12 bei folio rūgšties stokos mažakraujystei nustatyti atliekamas homocisteino tyrimas.
Anemija užklumpa ne tik pritrūkus geležies bei vitaminų, bet ir netekus daugiau kraujo nei jo pagamina organizmas. Taip pat ji gali būti įvairių ligų – ginekologinių, onkologinių, skrandžio erozijos, dvylikapirštės žarnos, kepenų patologijos, vidinio kraujavimo ir kt. – pasekmė.
Reikia atkreipti dėmesį, kad mažakraujystė vyresnio amžiaus žmonėms dažnai yra ne pirminė liga, bet kitų negalavimų pasekmė. Rizika susirgti ypač didėja dėl virškinimo sutrikimų, blogos kokybės dantų protezų.
Neretai pacientą anemijos požymiai suklaidina – padažnėjus širdies ritmui, pritrūkus oro lipant laiptais nusprendžiama, jog tai yra silpstančios širdies problema. Ir tik atlikus kraujo tyrimą paaiškėja, kad žmogus atsidūrė anemijos gniaužtuose.
