Dalintis gyvenimo rudeniu

Praėjo didžiosios metų šventės.
Pradėjome dar vienus metus. Neilgai
trukus atkeliaus ir pavasaris.
Spalvotas, pasidabinęs pumpurais.
Kur bepažvelgsi, užgims nauja gyvybė.
O mūsų gyvūnų prieglaudoje
pavasaris jau dabar įsisiūbavo visu
smarkumu – mus jau užplūdo mamytės
su mažyliais. „Penkta koja“
pristato naują projektą, kuriuo
tikisi pavasariu užkrėsti tuos, kurie
pavasarių jau matė daug ir visokių,
– mūsų senolius. Pasidalinimas
savo šiluma ir rūpesčiu su mūsų
globotiniais gali būti gydantis, įkvepiantis
ir prasmingas.

Iš patirties žinome, kad pasipylus dailiems pavasariniams šuniukams, daugybė mūsų garbaus amžiaus globotinių turės mažiau galimybių būti pastebėti. Mažai jų iškeliaus į naujus namus – jie liks laukti, kol paskutinis apvalainas mažylis paliks prieglaudą. Galbūt tada pastebės ir juos. Galbūt net nepastebės išplikusio rando, kurio atsiradimo istorijos niekas nebežino. Gal taip sulauks rudens. O gal ir kito pavasario… Jei paklaustumėte bet kurio mūsų savanorio, kuris šuo prieglaudoje yra jo numylėtinis, jūs nustebtumėte. Mes glaudžiame daugybę suaugusių šunų ir net visai senolių, kurie yra ypatingi. Nuostabūs! Su savomis istorijomis. Jie žvelgia akimis, kurios, rodosi, skverbiasi kiaurai. Net žodžių nereikia, kad suprastum, ką jis sako: „padarysiu viską, kad TAU, mano ŽMOGAU, būčiau geras…“ Yra istorijų, kurių pamiršti tiesiog neįmanoma.

Kartą paskambino garbaus amžiaus vyras ir sako: „norėčiau Rikiui suteikti senatvę“. „Kokiam Rikiui?“ – klausiame. Nė vienas negalėjome prisiminti jokio kito Rikio, tik tą seną, nuvargusį. „Na tą, nejauną.“ – „Bet jis… jis gi be akytės… Ar žinot?“ – „Žinau – ramiai atsako skambinantis – aš ir pats be akies.“ Mes žinome, kad yra daugybė senjorų, kuriems gyvenimo ruduo – tik dar vienas galimybių metas. Mieli senjorai, siūlome Jums galimybę įsigyti lėtų pasivaikščiojimų, sėdėjimo ant suoliukų ar sofos draugą. Galbūt tuo pačiu suteiksite gyvenimą tam, kuris jo jau ir nebesitiki. Ir galbūt ruduo jums abiem taps pavasariu. Įgykite draugą, o mes pasirūpinsime viskuo kitu. Siūlome senjorams priglausti pagyvenusį šunį iš mūsų prieglaudos ir mes jį išlaikysime iki mirties. Pasirašysime sutartį, kuria įsipareigosime aprūpinti gyvūną kokybišku maistu, o jei reikės – apmokėti ir gydymo išlaidas. Tegu keturkojų gyvenimo ruduo prabėga ne prieglaudoje, o Jūsų šiltame ir mylinčiame glėbyje. Visiems juk reikia meilės. Pasvarstykite – galbūt Jūsų gyvenime atsirastų vietos naujam draugui?